Paryžius

Paskutinė diena. Kadangi esu tinginė ir naktimis keltis, kuistis ir lėkti į oro uostus, jei nėra būtinybės, nepakenčiu, nusprendėm dieną praleisti Paryžiuje, o vakare traukiniu važiuoti iki Beauvais, ten pernakvoti ir ryte be striomo pasiekti lėktuvą. Tad turėjom dar visą gražią, saulėtą dieną, per kurią nusprendėm nevaryt arklių, o tiesiog pasimėgauti miestu... Pirma stotelė – kvepalų muziejus Fragonard. Kadangi ir rusakalbė, ir angliakalbė darbuotojos buvo užimtos, pasiūlė patiems pasivaikščioti, pasižiūrinėti. Dažnai uoslė būna mano pirmasis pasirinkimo rodiklis ir jos vedama varau į sūrio, gėlių ar knygų karalystes, čia irgi iš karto užkabino kvapas – jis pasirodė nepanašus į tinklinių parfumerinių parduotuvių skleidžiamą kvapą, vyravo kažkokia užburianti harmonija, kažkas tokio malonaus mano nosiai, o ir vaizdas akies negadino, tokia jauki atmosfera, gal ir gerai, kad vaikščiojom vieni patys sau. Interjeras nesipjovė su eksponatais, viskas derėjo puikiai. Kvapų apsiuostę nuėjom iki Tiuilri parko, pasivaikščiojom, pasėdėjom ant metalinių kėdžių, pakalbinom balandžius ir tiek... Smagu, skubėti nereikia, pliusiukų užsidėti irgi. Pasiekėm apžvalgos ratą, kuris vakarais šviečia pakankamai įspūdingai ir viliojančiai. Dienos metu didelio efekto nėra, o dar šalia krūva kioskelių pridrėbta, šiek tiek balaganiška – romantikos neberasta, jinai nakty kažkur prapuolė... Santarvės aikštė su egiptietišku obelisku. Kai pagalvoji, kiek ir kokių kūnų joje galvų neteko, toks truputėlį šaltukas kaklą pakutena. Toliau pasiekiam Palais-Royal esančias Colonnes de Buren - tokie žaismingi, juodai baltai dryžuoti, įvairaus aukščio cilindro formos stulpeliai, tvarkingai visoje aikštėje išdėlioti... Smagumas akiai. Šalia – Karališkieji rūmai su puikiu kiemu ir sodu, pasivaikštom, laiko netaupom. Ėjom tolyn, nebelabai ir svarbu buvo kur – kojos pačios nešė, akys vedė... Saulė apšvietė gotikinę bažnyčią (bent aš manau kad bažnyčią) statybinių kranų apsuptyje, kažkur išgėrėm kavos, kažkur sustoję stebėjom žmones, šunis ir automobilius, kažkurioje vietoje apėmė nostalgija, o dar kažkurioje suėmė nevaldomas juokas... Viskas. Gare du Nord, traukinys ir mes Beauvaise.
Apibendrinimui.
Apie prancūzus – kažkam jie gal ir pasipūtę. Mums – šilti ir paslaugūs. Kai ėjom nuo Eifelio, elegantiška prancūzė paklausė, ar nepaklydom, nes bokštas priešingoj pusėj, o kai pasakėm, kad einam į Cler gatvelę, net nudžiugo, kad domimės ne tik turistiniais objektais ir palinkėjo gero laiko. Buto, kuriame gyvenom, šeimininkė – Sorbonos universitetą baigusi ir pietų Prancūzijoje dėstanti mergina, jauna, šiek tiek padūkus, visur išmėčius savo daiktus, beje, kaip ir visas jaunimėlis, atsipalaidavus, bet stebėtinai nuoširdi – ir paaiškino, ir informacijos paieškojo, ir apie save papasakojo, ir mums pagyrų negailėjo. Beauvaise išlipę tamsoj iš traukinio nelabai pradžioj gaudėmės kaip į viešbutį patekti, vietinis vyrukas važiavo su dama automobiliu, sustojo, įsisodino mus, pirmiausia nuvežė namo damą, o paskui pasiguodė, kad čia labai ramu, niekas neužsuka ir labai smagu, kad mes pasirodėm, pasakojo apie save, nuvežė į viešbutį ir kvietė pasėdėti kur nors kavinėje.
Prancūzės moterys - atskira tema. Nei Šančių ar slabados čiornų gražuolių, nei Vilniaus tipo stilingų pasipūtėlių, nei Panevėžio ilganagių. Jos turi tai, ko dažnai pritrūksta slaviškųjų kraštų moterims ir merginoms – sveiką, soliariumo nenumorkintą odą, natūraliai atrodančius plaukus, saikingą makiažą ir šarmingą, neišmoktą stilių.
Apie benamius, kitataučius, kitaodžius, šiukšles, prekeivius, spūstis, triukšmą, eiles ir dar kažką, kas kai kam užkliuvo. Neįsivaizduoju Miesto kitokio – būtent Miesto, o ne kokio miestelio su trečdaliu milijono gyventojų... Budapeštas, Barselona, Londonas, Berlynas, Praha, Ryga, Paryžius, visi skirtingi, bet su vienu bendru – didmiesčio vardu.
Apie maistą. Kadangi artimas giminaitis anksčiau dažnai važinėjo į Paryžių darbo reikalais, tai esu ragavusi ir Foie Gras, ir sraigių, ir austrių, ir macaroons, ir eklerų bei prancūziško šokolado, įvairaus sūrio, dar kažko, ko jau nebepamenu. Išbandžius įvairių vyno rūšių ir, be abejo, prancūziškojo kalvadoso bei sidro. Ši kelionė nebuvo kulinarinė, tiesiog paragavom ir gatvėj kepamų blynelių, ir vyno, ir sūrio, pirkto ir spec. parduotuvėj ir prekybcentry, ir crem brule, ir macaroons, ir kruasanų, kurie ypatingo mano dėmesio nesulaukė – šviežia bandelė ir tiek, aš jų nelabai valgau. Bandėm ir alų, nes jį ragaunam visose šalyse – kažkuri rūšis buvo visai nebloga. Į maitinimo įstaigą eidavom, kai jau smarkiai praalkdavom ir į tūliką užsimanydavome. Valgėm pas turkus, azijiečius, graikus, prancūzus, o tiksliai kur – nepasivarginau atsiminti.
Apie metro. Važiavom tik juo – aišku, tikslu, paprasta ir patogu, bet geriau ne piko valandom.
Apie nakvynę. Nebūsiu jums patarėja, nes mes gyvenom ne centre, o Paryžiaus priemiestyje, iki kurio važiuoja metro. Mums tiko, bet mes gi ne visai normalūs. Ryte nuvarydavom i kurią nors Paryžiaus vietą, po to pėstute 10-15 km sukardavom ir vėl su metro namo. Po sėdimo darbo tai tikra atgaiva.
Apie pinigus. Visa kelionė mums dviems, sudėjus visas visas išlaidas, netgi nuvykimą į už 100 km esantį Vilniaus oro uostą ir parvykimą iš jo, gruodžio 5-12 dienomis, atsėjo apie 2450 Lt.
Apie pakartojimą. Ar vykčiau į Paryžių antrą kartą? Tikrai taip. Ar vyksiu? Nemanau. Nebent aplinkybės kažkaip ypatingai susiklostytų, nes pasaulis per didelis, o gyvenimas per trumpas, kad kartočiausi.
Persiprašau, jei kažkam mano rašliava pasirodė tendencinga, neobjektyvi, netiksli, primakaluota, įžeidžianti... Tai tik pagyvenusios blondinės pastebėjimai ir šiek tiek ironiškas požiūris į meilės miestą, kuriame ieškojau ne meilės, o kvapų, vaizdų, skonių, įkvėpimo ir atsipalaidavimo. Man pavyko, linkiu, kad ir jums, visiems ten keliaujantiems, taip pat pavyktų pamatyti Paryžių ne kitų pavaizduotą, ne turistiniuose giduose aprašytą, bet savo akimis ir jausmais.

Paskaičiau čia apie jūsų grįžimus su nuotykiais tai jau nebelinksma, skrydis namo 28d, tai jei nepakilsim tai oro uoste naujus reikės sutikt greičiausiai, net nežinau ką tokiu atvėju reiktų daryti, jie pakeičia bilietus ar kaip.

Įdomu Kalėdų dieną 25d, Kalėdinės mūgės dirbs? ir ar iš viso kažkas dirbs.

Tikrai šauni Jūsų kelionė. Labai smagu buvo skaityti įspūdžius, nes jie aprašyti labai šiltai, sakyčiau, "paryžietiškai" , informatyviai ir taisyklinga lietuvių kalba . Dėkui už sudarytą galimybę bent virtualiai grįžti į šį nuostabų miestą. Čia Jums už darbą, rašant apie kelionę.

Smagu girdėti, kad pabudo norai, sukilo prisiminimai. Aš vis atsidarau čia kokią kelionių temą, bet dažnoje pagrindiniai klausimai apie viešbučius, automobilių nuomą, nusigavimą iš taško A į tašką B, skrydį ar orus ir gan mažai apie keliautojų potyrius, pojūčius, pastebėjimus, atradimus ir kelionės sukeltas mintis... Kadangi pastarieji dalykai man įdomesni, todėl paįvairinimui ir įmečiau keletą savų minčiu, na truputėlį atskiedžiau temą Nors tikrai gerų patarimų neignoruoju, jie reikalingi ir naudingi, smagu, kai jais dalinamasi

draudima turejot?
realiai mum neyvyko skrydis is paryziaus, mum siule pinigus atsiimti arba bilieta kitur, tai manau cia tas pats turetu buti

Už bilietą jau gražino pinigus, bet kalbu apie viešbučius. Nes viešbutis tai baudavo mus ir pinigų nenori grąžinti, nes per vėlai buvo pranešta, kad neatvyksim.

Buvo kazkada (pora metu atgal) straipsnis verslo ziniose, ten zurnalistas susigrazino pinigus uz kelione, bei visus patirtus nuostolius (viesbutis, papildomos keliones su persedimais namo ir pan). Nerandu to straipsnio, bet esme kad jis skaite visas taisykles ir ilgai siuntinejo jiems faksus, finale pinigus atgavo.

Labas vakaras

turiu didelį prašymą į Paryžiaus mylėtojas/-us.... kažkada labai labai vienoje temoje buvo kalba apie Paryžiuje nuomojamus jaukius butukus.... tada patingėjau persirašyti info, o dabar be proto reikia noriu tėvams padaryti dovaną - nupirkti kelionę į šį miestą ir išnuomoti jaukų butą patogioje vietoje (kad nereikėtų persėsti daug kartų metro ir pan. norint patekti į turistines vietas) vasario mėnesį... gal kas nors iš šioje temoje dabar besilankančių turite šios informacijos... pamenu, rašydavo viena mergina, kuri gana dažnai skrisdavo į paryžių ir apsistodavo butuose... žodžiu, būčiau labai dėkinga už informaciją, bet kokias nuorodas ir patarimus....

Nesenai buvome Paryžiuje 3 naktims. Nuomavomės šį butuką : http://www.livinpari...iche-lip06.html

Labai gera vieta jei aktualu vaikščioti pėsčiomis, visai šalia Luvro, aplinkui daug kavinukių, yra prekybos centras maisto šalia. Tik butukas tikrai mažas. Lova tokia atlenkiama iš tos sienos pasidaro. Yra mini virtuvėlė, dušas ir tulikas su kriaukle. Reikia sumokėti 300 eur užstatą, kurį paskui grąžina. Mums 3 naktys kainavo 225 eur, nes padarė nuolaidą. Užstatą galima mokėti kortele, tiesiog rezervuoja pinigus, arba grynais. Yra kavos aparatas, kuriam prekybos centre galima nusipirkti kapsules ir virtis kavą.

Ačiū už gražius žodžius - visada stengiuosi pagyvinti ir patį gyvenimą ir kas su juo susiję. Tikrai mielai grįžčiau į Paryžių, bet kad tas pasaulis tooooks didelis ir neaišku, kiek dievulis skyrė jame būti, kad norisi kuo daugiau pamatyti ir patirti... Bet nesakau ne, jei kada nors kokia nors prioga pasitaikys, tikrai nulėksiu, kokių neturistinių, smagių vietelių paieškoti ir būtinai gyvensiu pas vietinius

dar yra www.homelidays.co.uk Čia nėra agentūrų tarpininkų mokeščių

butai www.airbnb.com
čia suradom dviejų kambarių butą pierre lachaise rajone už 50 eurų.