Pasyvus namas - 15 tema

Visi jie taip sneka, va teeeen kai darem, tai buvo gerai, bet vat pas taveeee gaunas sudinai..TAktika visu vienoda..Ale, kaip cia mes su tavim vargstam, o tu mums moki tiek mazai..
Vienareiksmiskai, kauno silo polistirolas kokybiskesnis.

Ėmiau iš "Šilputa" neoporą, kokybė neoporo pasirodė visai nebloga. Problema ta, kad tekdavo laukti užsakymo apie savaitę, nes pasirodo neoporo paruošos turi pastovėti ir subręsti. Per anksti supjausčius, plokštės susi kraipo. Gal būt, gamyklos skubėdamos įvykdyti užsakymą per anksti supjausto paruošas, tokių būdu gaunamas blogas-nekokybiškas produktas.

Nauja energetikos strategija. Viskas piesiama labai sviesiom spalvom, jei tai teisybe tai labai didziuojuosi balsaves pries AE

Retai pasaulyje pasitaiko dalykų neturinčių trūkumų.
Čia kitokia nuomonė apie žaliąją energiją. Yra kažkiek marazmų, bet nemažai ir tiesos.

Politikas...jis ir politikuoja. Su vienu as linkes sutikti, kad zmonija prie co2 kiekio prisideda palyginti mazai ir yra kvaila kontroliuoti emisija tikintis, kad keli lasai sumazinti iki vieno laso pakeis pusiausvyra juroje...
I zalia energetika anglas gali ziureti tik per atsilimo prizme, turi jie ir anglies, ir duju, ir naftos - kol dar skotija nepriklausomybes nepaskelbe ir susimoket uz siaures juros telkiniu dovanas neliepe O Lietuvoje kita situacija, ne tik kad labai ka iskast neturim, bet ir deka draugisku kaimynu uz importa mokame daugiau nei aplinkiniai. Mums be atsilimo yra daug svarbesniu problemu, kuriu sprendimu turime uzsiimti. Butent cia matau zaliosios energijos privalumus, ir priimant kompleksinius sprendimus manau galime tas problemas spresti.Kogeneracija - silumai ir elektrai, biokuras kogeneracinems - papildomos darbo vietos, bus sukurta visa pramone ne tik medkirciu kuriku bet transporto,logistikos, masinu gamybos, netgi zemes ukis prisidetu ir atliekomis, ir energetiniais augalais. Tai atrodo zymiai patraukliau nei saujele energetiku zarstanciu milijardus abejotinos komercines sekmes elektrines statybai, pabreziu monopolines elektrines, kai kogeneracijos atveju butu sukurta reali konkurencija ir elektros, ir silumos energijos rinkose.
Visos inovacijos buvo labai ne pigios savo istakose, prisiminkime, kiek svere pirmoji ESM, kiek ji kainavo jei taip butu maste ir apie skaiciavimo technika tai dabar rasyciau jums popierinius laiskus o ne forume kokie buvo pigus pirmieji mobiliakai, kiek kainavo jais naudotis. Taigi, nepraeis nei desimt metu ir paprasciausiai bus geeeda ant namo savu PV netureti.
Kita kompleksinio sprendimo dalis yra visiskai susijusi su sios temos pavadinimu. Pagalvokite, koks energetinis potencialas slypi pasyviuosiuose pastatuose! Kiek bereiktu energijos, jei visi pastatai netiketai pataptu A ir A su pliusais klases, jose vietoj iljiciaus sviestu LED. Renovacija irgi taptu atskira pramone, kiek darbo vietu, kiek medziagu, transporto, logistikos, sutaupytu litu kurui, subsidijoms ir kompensacijoms.
Nesirupinkime siksnosparniu plauciais ir ereliu plunksnom, pagalvokime apie tikraja tevynes energetine nepriklausomybe, sumazinkime energijos poreiki savuose bustuose ir tai parodykime pavyzdi likusiems Vien statydami PN daugiau prisidedame nei istisos ministerijos su chren znaet kuriom vietom galvojanciais biurokratais

Dėl ekologijos pritariu, dėl PN taip pat.
Kiekviename mieste šiluma turėtų būti gaminama iš biokuro kogeneracinėse elektrinėse. Link to ir judame. Deja taip galima pasigaminti tik dalį reikalingos elektros energijos.

Bet saulė ir vėjas tai tikrai nėra praktiškas pasirinkimas. Saulės elektrinė priklausomai nuo kainos atsiperka per 6 - 10 metų. Butina sąlyga, kad elektra būtų superkama 10 kartų brangiau nei kainuoja rinkoje. Vadinasi be subsidijų atsipirktų per 60 - 100 metų. Jos gyvavimo laikas apie 20 metų. O pigiausių kinietiškų gali būti kur kas trumpesnis.
Atmetus visą beletristiką mes mokame įspūdingas sumas kiniečiams, tikėdamiesi, kad jie kada nors sukurs efektyvesnius saulės elementus ir atpigins jų kainą. Man atrodo kur kas racionaliau būtų tuos pinigus sumokėti mūsų pačių mokslininkams, ar remti savo gamintojus. Neblogai būtų palaukti kol tie saulės elementai tikrai pasidarys rentabilūs.
Panaši situacija ir su vėju. Tik čia permokame 2 kartus ir pinigai keliauja į šiaurės europą.
Jei kaina būtų panaši, aš taip pat mieliau mokėčiau pinigus ne rusams, o kam nors kitam. Bet mokėti du ar net dešimt kartų daugiau nelabai gudru.

Apie 5 metai atsipirkimo laikotarpis skaitomas labai gera investicija.

Saulės elementų pagamintos elektros kaina jau pigesnė, nei parduodamos elektros kaina Vokietijoje. Vokietijoje elektros kilovatas kainuoja apie 1 litą. Greitai ir mes už elektrą panašiai mokėsim. Kai bus tokios elektros kainos, nereikės jokios subsidijuojamos elektros supirkimų kainos, visi statysis saulės elementus, ir turės per 5 metus atsiperkančią investiciją be jokių subsidijų.

Yra Lietuvoje saulės, net daugiau nei Didžiojoje Britanijoje, panašiai kaip Vokietijoje. Meterologams čia prognozuot nereikia, jie čia pateikia jau užfiksuotus dydžius, taigi, tikėti galima.

Kas del rusiskos elektros - man tikrai sirdis neskauda, jei tai butu normali valstybe su prognozuojamais gensekais, kurie darytu is energijos versla o ne politika, nesistengtu vamzdziu valdyti puses pasaulio, butu galima sudaryti ilgalaikes sutartis...bet su dabartine situacija rusu tiketi save apgzudineti Vien nuo ruso mums reikia energetines nepriklausomybes.
Toj mano pateiktoj strategijoj, jei kada nors 14koje labiausiai elektra vartojanciu savivaldybiu pastatys kogeneracines, jos gamins daugiau nei turejome kvota menamoje AE! Dar dalis is kitu saltiniu ir turime visa buketa. Vien jungtys su skandinavais bus gera alternatyva. Beje, is ko gamina elektra svedai? Atomas tikrai ne vyrauja, siuksles! Kiek mes laidojame deganciu siuksliu savartynuose! Asmeninis pavyzdys- kol turejime KKK dvi seimos nesunkiai vertemes su 140l siuksliu konteineriu, nes i ji nieko degancio nepatekdavo, viskas per kamina leke, dabar turime du tokius konteinerius ir vos vos telpa siuksles, be stiklo be pet buteliu! Ir tai tik dvi seimos, kuriu yra simtai tukstanciu salyje.
Kadangi gyvename globaliame pasaulyje, tai litus uz PV kurima sluojasi labiausiai pazenge kinai es pabande subsidijas ivest saviems pv gamintojams ir kinai mygom apskunde WTO. Ir kompus, ir mobiliakus deja sukure istobulino ir atpigino ne tautieciai, teks su tuo susitaikyt. Beje kilus skandalui del saules elektros tarifo didieji gamintojai jau dabar sutinka mazinti supirkimo kainas, ar tai ne pirmieji zingsniai reikiama linkme?
Uzuot apgailestave kad seriam uzsieniecius uz ju kurybinguma geriau pirma pasisluokime savo kiema, kiek buku zmoniu sudaranciu dirbtines kliutis vejo parku statybai! Svieskime savus, tegul supranta ir prisideda vietoj to, kad su sakem pries traukini soktu
Kaip jums uzmojis SS kiekki padvigubinti du kartus? Primeskite, kaip tai pakeis energijos suvartojima, pvz renovuota mokykla sildosi geo ir sunaudoja desimt kartu maziau energijos nei iki renovacijos.
Gyvename labai idomiu laikotarpiu, busime dideliu permainu liudininkais

Mažai energijos naudojantis namas Belgijoje

sveiki, reiketu kritikos ir patarimu
cia matosi kad pati aktyviausia tema apie silta nama, todel buciau dekinga jei kas uzmestu aki i sia lentele ir pakomentuotu / pakritikuotu.
renkames statybos buda tai skaiciuojam


Uploaded with ImageShack.us


lenkiski klojiniai nevertinami del tiekimo subtilybiu, kainos pateiktos oficialios, su PVM, ir be dideliu derybu...
jei ka - sakykit, papildysiu lentele ar istaisysiu klaidas. gal kur R suklydau rasydama? jei galit pateikti apdailos R su malonumu irasysiu i lentele pilnam tikslumui.
P.S buvo tema apie liktinius klojinius bet kazkaip nerandom jos aktyvios, tik sena ir pilna.. o tokia lentele manau daug kam butu idomi

Lentelė gera, tik trūksta vienos eilutės, kiek kiekvienu atveju kainuoja 1m2 sienos kurios R=1: savo suskaičiuotą 1m2 kainą padalinate iš tos sienos R Labai tiks pasirinkimui, nes dabartiniame variante neturite vieningo kriterijaus
Dar pastebėjimas - liktinių, ICF sistemų, pati medžiaga bus visiškai kitokia, nei ruošiatės papildomai dėti ant blokelių, kietesnė, tankesnė, turėkite tai omeny

ta prasme neoporas dedamas ant blokeliu ir tas kuris yra liktiniuose klojiniuose yra skirtingas? sito nezinojau, bet tarkim - o kaip tai itakos bendra varza/kaina?
juk ar blokelis ar SAM ir ji papildomai siltini - principas, medziagos yra toks pat?

lentele papildysiu, aciu uz pastabas. beje kolkas manau pirmauja SAM....