Pasyvus namas - 15 tema

Kokių maždaug charakteristikų ieškai ir į kokius pinigus norėtum sutilpti? Kadangi taip pat po truputį domiuosi šiais daiktais gal galėsiu pasidalinti kokia įdomesne info.
Į kiniečius žiūrėčiau atsargiai. Bent jau reikėtų rasti turinčius čia nors kokius atstovus. Tai leistų tikėtis, kad tie gaminiai bent minimaliai išbandyti ir reikalui esant kokią atsarginę dalį ar bent jau konsultaciją gauti.

Galima bandyti kažką panašaus. Kaina daugiau mažiau normali. Yra kažkokie atstovai, egzistuoja realiai veikiančių pavyzdžių.

Labai patraukli kaina. O kaip šis renginys montuojamas. Ta dalis su ventiliatoriumi tikriausiai būna lauke, o kita dalis - namo viduje. Ar teisingai mąstau? Beje, kaip oras-vanduo COP krenta stipriai vėstant orams? Greičiausiai nuo kokių -10 ar -15 COP'as tampa artimas 1?

Gamintojai nurodo kiek optimistiškesnias charakteristikas. Bet praktika rodo, kad realybėje retai jos tokios ir būna.

Drįsiu vėl pateikti keletą grubių paskaičiavimų.

Jei paduodamo oro temperatūra nustatyta ant 27 C tikėtina, kad rekupo tenas būna įsijungęs ilgai. O jei teno galingumas 1 kW x 24h x30 d turim 720 kW per mėnesį. Greičiausia įmontuotas galingesnis tenas, tačiau dažniau išsijunginėje.

Jei rekupo tenas turi pakelti temperatūrą nuo 17 iki 27 tai yra 10 laipsnių, o paduodama apie 200 kub/h. Tai turime 200 x 0,36 x 10 tuos pačius 720 kW per mėnesį.

Jei namo šilumos nuostoliai prie lauko -20 (kai temperatūrų skirtumas 40) yra apie 4 kW. Tai prie +10 (kai temperatūrų skirtumas 10) turėtų būti 4 kartus mažesni tai yra 1 kW. Kas per mėnesį yra tie patys 720 kW.

Taip, yra vidiniai pritekėjimai maždaug 0,3 kW arba 220 kW per mėnesį. Saulės kaip žinia buvo labai jau mažai.

Iš 720 kW nuostolių atėmę 220 kW vidinius pritekėjimus gauname apie 500 kW.

Visai nenustebčiau, jei Lemonos skaitiklis šiuo atveju rodo teisybę.

Rekupas ora sildo ne nuo 10, bet nuo 16-17, butent toks tiekiamas jei perjungiu i vasarini rezima. Su debitu yra nezinomybe, laikau 45% tiekiamo ir 42% istraukiamo, kiek kubu kol kas nezinau. Jei tiketi lemonos skaitikliu, kuris rodo srove galia itampa ir sanaudas, be teno, reiskia tik du varikliai dirba 44W galia - cia kaip ir labai neblogas parametras. Tenas veikia impulsiskai, ne nuolat.
Kas del nuostoliu - kol kas turiu tik projektinius, kai issigydysiu infiltracijas tai turetu priarteti prie realiu. Isitikinau, kad pritekejimus vertinau per daug optimistiskai, aisku prie to prisidejo ir gausus LED naudojimas (dabar yra vienas dienos sviesos sviestuvas ir 7 taupiosios lemputes,like isskirtinai led) . Dar pakentekim iki galutiniu termovizijos ir duru testo rezuotatu, leistite issilaizyti zaizdas
Pateiktas ES siurblys zinomas, turiu truputi geresni pasiulyma nei is pateiktos nuorodos. Ji naudoju kaip ribini pasirinkima, bet neskubu nors tas ES jau fiziskai gulintis Kaune yra labai viliojantis. Kas del kinu, tai nesureiksminu paties zodzio made in China, nes esminiai mazgai (konpresorius, issipletimo voztuvas, kartais valdiklis) yra ne kiniskos kilmes, copeland is statu, sanyo, hitachi japonai, emerson irgi statai. Grubiai: jei es 6kw cia 6500lt, tai kinai 9kw-12kw vidutiniskai 1500-1600usd fob uoste. Jei reiktu dar galingesnio siurblio, kainu skirtumas dar didesnis. Turiu daug pasiulymu, galesiu pasidalinti pasirinkimo rezultatais. Didziausia beda, kad kinai negamina mazesnio galingumo siurbliu, 3.5-9kW skirti siltam klimatui o pazangiausi su EVI prasideda nuo 9kW. Gamintoju labai daug, kainos labai ivairios, komplektacija irgi. Dabar didziausia dilema yra inverteris vs buferine talpa ir freonas, kaip ir ES dauguma gamintoju naudoja R407c, kuris gal ir labai efektyvus zemiau -15C bet yra dvikomponentis ir "nepapildomas" t.y. jei jo truksta likuti leidzia lauk ir pila is naujo is vieno baliono. Idealiausias butu R410a, tik keli gamintojai ji siulo su EVI technologija. Kas del inverterio, tai cia yra ne mazas kainos suolis, uzsisakyti siltinta buferine talpa gautusi per pus pigiau. Radau svedu tyrima, kad inverteris neigiamai itakoja siurblio COP, bet finale atseit taupo elektra. Kitoje svedu SS rinkos apvalgoje radau isskirtus hibridinius siurblius, kurie naudoja ne tik lauko ora kaip energijos saltini, bet ir salinama ventiliacijos ora, kuris mano atveju isskirtinai teigiamas. ZS dabar i rekupa tiekia 9,5-10C, pridedam nuostolius rekupe apie 3C tai ismetime bus garantuoti 12C. Todel isorini bloka noriu montuoti ant vedinimo ismetimo, tuo sukurdamas dar geresnes darbo salygas. Didziausia kinu beda yra triuksmas, kai europiniai superbrendai deklaruoja 39dBa, retas kinas pasiekia 50dBa, yra ir 55, ir 60. Labai nesinoretu plerpalo, dabar labai tyliai gyvenam. Bet kai pradedi galvoti apie finansus, kai 1600usd vs 20.000-40.000lt tai triuksmas patampa ne lemiamu veiksniu.
Papildyta:

Jei naudojama EVI technologija, COP>2 nesunkiai islieka iki -15C, o kai kurie gamintojai zada ir iki -20C. Teigiama, kad COP>1 yra iki -25C.
Sekanti technologija labai tinkanti zemoms temperaturoms yra R744 (CO2) , cia cop siekia 8 ir zadamas darbas iki -35C. Kinai gamina tik promoninius irenginius, mazu, ala EcoCute, dar nera. Truputi gasdina slegis sistemoje, 100bar reikalaus ypatingos kokybes, o ir aptarnauti toki siurbli gali buti problematiska. Sanyo eco co2 siurblys 4.5kw musu dievo uzmirstam kraste kainuoja virs 22000

Man sakai, kad rytinės pusės langai energetiniu požiūriu menkaverčiai, tačiau pats sakai, kad nusivylei pritekėjimais. Aš manau, kad svarbus ne tik kuo geresnis energetinis rezultatas, bet namo išorė. Turiu galvoje, kad namas, jei visi langai būtų tik pietų pusėje atrodytų pakankamai negražiai. Todėl manau, kad svarbu išvesti balansą: namas turi būti ir efektyvus, ir gražus.

O tavo nusivylimas pritekėjimais gali būti ir dėl to, kad sienos iš EPS blokelių. O jie, kaip žinia, neakumuliuoja šilumos pertekliaus. Žinoma, įtakos turėjo ir tai, kad buvo lapkritis. Vasarį ir kovą pritekėjimų bus žymiai daugiau. Gal net per daug. Teks gintis nuo nepageidaujamos saulės.

kaiptik vakar su langistu objekte diskutavome apie kaip geriau pasiekti namo sandaruma. Jis taippat siule tinkuoti. Reikes susimastyti. Sake pagrindine gipso problema,apatine siule tarp grindu ir sienos. Dazniausiai ten paliekamas tarpas.
Beje,ciupinejau as tuos termolaikiklius. Idomiai atrodo. kaip ir visas langu statymo budas. Kazkaip paprasciau viska isivaizdavau ir nors esu gyvenime daugybe langu idejes,bet siuo atvieju patikeciau langu dejima tai firmai.

Zadate gyventi vienkiemyje ant kalnelio, ir jusu nama visi apziurines kaip suderves baznycia? Mano rytiniai langai i kaimyno kompostine, buvo atbeges susiemes uz galvos kaip jam dabar su tuo ekosiukslynu pasielgti sakau ramiai, neturim iprocio rymoti ir grozetis ypac per rytinius langus. Man giliai px kad rytinis fasadas nesimetriskas del uzmuryto lango, uztat ten dabar kabo metrinis telikas jei butu langas baldu isdestymas butu dantu skausmas
Prie ko cia akumuliavimas jei tu pritekejimu NERA? Nera ka akumuliuoti. Verkciau, jei diena soktu iki +25c o ryte liktu tik 18c, dabar temperatura kinta laipsnio ribose! Jus paskaiciuokite, kiek as turiu betono, kuris yra daugiau talpus silumai nei jusu zadama keramika.
Kai bus saules pereboras tada ir pamatysime kaip kis temperatura, visciukus skaiciuoja rudeni
Papildyta:

Langistas gal svelniai slapiu maisu trenktas, jokio ten tarpo ir problemos nera, nebent kazkas atvirksciai dare pirma grindis, o po to gkp?
Rekomenduociau tinkuoti
Des langus - stovek ir ziurek kad suklijuotu juostas ir supurkstu idealiai, kad nereiktu kaip man angokrasciu greziot po dazymo

Jai langas isnestas i isore i siltinimo sluoksni, ar bera ten ka pust putom?

Tarkim sumontuotu sitaip
http://t1.gstatic.co...pzvrv_iSeVixt8w

Neisivaizduoju kaip cia kokybiskai pleves susidetu.

Nori pasakyti kad tu pirma sienas pasidarei,poto grindis? Niekad taip nesugalvociau. O prie langistu stovesiu tai faktas. Na bet zmogeliai ne pirma karta des tai manau problemu kaip ir neturetu buti. O seip tai medeinos projekte lygtai uz savaites jau des langus tai bandys trim budais. Bus idomu pamatyti. Nors mano budas jau aiskus. Visgi desiu i siltinimo sluoksni su termoankeriais.. Mat mano du langai kampiniai,niekaip neiseitu deti ant betono. Plius dar aisku faktas tas kad palange myzerna gautus ,manes nelabai suzavejo.

Tiesa,jis uzsimine apie technologija kaip kad mintas ir sake. is isores jokiu juosteliu,tik is vidaus,nes isoreje viskas dengsis su neoporu.
Papildyta:



Desi kitaip,kad butu kaip plevele sudeti .

Na jus duodat cia siltinimas "guminis" ar langai limpantys? Kaip zadate sandarinti montazine siule?

Langus pirmuosius montuos jau pirmadieni. Sutariau kad jie sudes ant kronsteinu ir fsio, pleves klijuosiu pats. Turiu jau nusipirkes soudal inside (10cm) ir outside (15cm). Kazkaip nesu linkes lipuckiom labai pasitiket tai paemiau dar soudal fix all kliju.



Kai langai montuojas i nisa, pvz kaip pas pati ar tradiciskai i muro nisa deda tuos pekelejus visokius. Tokiu atveju tarpukai po ~2cm garantuoti. Mano atveju polistirolas prifrezuotas palei langa bus tip top. Aisku sunku cia kazka teigt, nemaciau dar langu ir nzn kaip konkreciai jie ten sumontuos