Pasyvus namas - 15 tema

polio laikomoji galia vertinama taskines apkrovos dydziu kN ne slegiu.
Linijine apkrova i rostverka jo ilgyje kintamo dyzio, todel isdescius polius vienodais atstumais ir poliu laikomosios galios reiketu skirtingos. Tokio netolygumo bandoma isvengti isdestant polius skirtingais atstumais, kad visiems poliams tektu panasios apkrovos.

Teko girdėti, kad kai kurie konstruktoriai išdėsto polius taip, kad jie atsiduria po langai ar kitose vietose, kur nėra pastato apkrovų.

O kaip iš esmės kalbant apie gręžtinius ir plokščius pamatus. Ar abu vienodai tvirti ir tinka mūriniams namams? O gal tik mūsų konstruktoriai bijo plokščių pamatų, nes man atrodo, kad daugelis konstruktorių nesupranta plokščių pamatų fizikos, todėl jų bijo, vengia ir atsisako projektuoti.

Kokia jūsų nuomonė?

o kokio tipo ŠS ir kokios firmos? ir kas per gedimas?
čia jau klausiu gal ne į temą, bet įtariu jog Jūsų patirtis čia daugeliui būtų įdomi

cibulis, ačiū, manau,kad viskas taip kaip skaičiuojat, bet manau,vis tiek neblogai,palyginus su butu.


Dėl šildymo,mes ir laukiam kada būsim nustebinti,na gal žiema šilta bus

Sveiki,
ar kas galetu patart kuriuos pamatus geriau pasirinkt esant aukstam vandeniui ir molingam gruntui, kalba eina apie polinius ar plokstuminius pamatus. Namas bus 2 aukstu is fibo, g/b perdanga.

Gal kas jau realiai turi pasidare plokstuminius panasiam grunte ir namo tipe, kokie butu atsiliepimai del pamatu stiprumo, skilinejimo ar panasiai?

A+++ pastato energinio efektyvumo klasės Lietuvoje nėra.

STR 2.01.09:2012 „PASTATŲ ENERGINIS NAUDINGUMAS. ENERGINIO NAUDINGUMO SERTIFIKAVIMAS“

Geriausias energinio efektyvumo klasė Lietuvoje - A++, tai yra labai aukšto energinio naudingumo pastatai, kuriuose energijos sunaudojimas beveik lygus nuliui arba energijos sunaudojimas labai mažas; didžiąją sunaudojamos energijos dalį sudaro atsinaujinančių išteklių energija, įskaitant vietoje ar netoliese pagamintą atsinaujinančių išteklių energiją. Šios klasės pastatai vadinami energijos beveik nevartojančiais pastatais .

Projektuojant A++ energinio naudingumo klasės pastatus, turi būti įvertinta:
- pastato atitvarų skaičiuojamųjų savitųjų šilumos nuostolių;
- pastato sandarumo;
- mechaninio vėdinimo su rekuperacija sistemos techninių rodiklių;
- pastato energijos vartojimo efektyvumo rodiklių C1 ir C2 verčių;
- pastate sunaudojamos energijos dalies iš atsinaujinančių išteklių atitikimas reikalavimams.

Žemesnė klasė A+, kaip ir B, A, vadinami mažai energijos naudojančiais pastatais.

"Pasyvus namas" Lietuvoje nesertifikuojamas. Šis sertifikatas išduodamas privačios bendrovės Vokietijoje ir yra labiau prestižo reikalas. Net ir turėdami "Pasyvaus namo" sertifikatą turėsite namą sertifikuoti lietuvoje, kad gautumėt A++ sertifikatą.

Iš esmės pasyvaus namo reikalavimai pakankamai artimi A++ namo reikalavimams, bet minėtas 15kW/m2 per metus šildymo energijos reikalavimas taikomas pasyviam namui, o ne A++ namui.

ir dar:
Nuo 2006 m. sausio 4 d. naujai statomo namo energinio naudingumo klasė turi būti ne žemesnė kaip C.
Nuo 2014 m. sausio 1 d., energinio naudingumo klasė turi būti ne žemesnė kaip B.
Nuo 2016 m. sausio 1 d., energinio naudingumo klasė turi būti ne žemesnė kaip A.
Nuo 2018 m. sausio 1 d., energinio naudingumo klasė turi būti ne žemesnė kaip A+.
Nuo 2021 m. sausio 1 d., energinio naudingumo klasė turi būti ne žemesnė kaip A++.

Pirmą kart skaitau, kad už elektrą turint ŠS mokama ant tiek pigiau Žodžiu suvėlėt jūs čia. Ir jei Barboraaa pagal išlaidas suvartoja apie 480kWh per du mėnesius, tai yra tikrai šiltas namas
Mokam tiek kiek nustatyta Lesto ir nieko čia nepakeisi vadinasi tiek kWh ir sunaudojama šildymui. Nesvarbu koks jūsų ŠS cop'as. Pasyvių namų šilumos suvartojime svarbu kiek pirminės energijos sunaudojama šildymui, nesvarbu ar tai būtų su saule ar su ŠS ar tiesiogiai su elektra. Dėl to ir sakoma kad bet kokį namą galima paversti pasyviu ir tam pasitarnauja ne tik sandarumo užtikrinimas, šiltinimo sluoksnio didinimas, rekuperacijos įdiegimas, bet ir šildymo įrenginiai, su kuriais pvz 30kW šilumos nuostoliams padengti sunaudojama 10kW pirminės energijos (čia kaip pavyzdys).
Ir dar ne visada seku šią temą, bet nepykit jei pasikartosiu. Kaip žinom elektra ne visada yra pirminė energija, tai gali būti ir dujos ir hidro elektrinė ir atominė ir vėjas ir, pagal tai iš kur gauna pastatas elektros tiekimą, skaičiuojamas koeficientas koreguojantis suvartotos elektros energijos kiekį šildymui (čia grynai energetiniam sertifikavimui).

Nieko aš čia nesuvėliau. Aš parašiau, kad ŠS naudingumo koeficientas yra apie 3-4. Vadinasi, jei sudegini 1 kWh elektros, kuri kainuoja 0,50 Lt, tai pagamini 3 arba keturis kartus daugiau kWh šilumos. Tai reiškia, kad 1 kWh šilumos (NE ELEKTROS) kainuoja apie 0,13-0,17 Lt.

Kad kerpa - ir arkliui aisku, tik ar nukerpa? Jei nenukerpa, kodel teigiate, kad apkraunama tik 30cm EPS juosta?
Nors "nevienodai pasiskirstys" nereiskia, kad salia 30cm zonos EPS apkrova bus nuline o jei ne nuline, tai kodel skaiciavimuose naudojate tik 30cm???

Zigiz, paprašykite kad kokia pažįstama mergina su aukštakulniais atsistotu ant polistirolo - pažiūrėkite kas su juo atsitiko.
tai yra Jūsų apkrovos skaičiavimo būdas.
dabar kitoje vietoje padėkite faneros, OSB ar gipso plokštę, kad ir nedidelę ir paprašykite kad ta pati mergina su tais pačiais aukštakulniais užliptų ant tos plokštės. pažiūrėkite kas dabar atsitiko su polistirolu. Taip dirba plokštuminių pamatų plokštė.
manau sulyginę rezultatus pamatytumėt akivaizdų skirtumą.
nežinau, paprasčiau paaiškinti nemoku
Papildyta:


ne vien kirpimo jėga ten veikia. taip būtų, jei nedarytumėt pamato plokštės. esant plokštei, pirmučiausiai apsikrauna perimetras, automatiškai centras kyla aukštyn. sumurijus pertvarines sienas, ar dvišlaičio stogo kraigą atrėmus i centrinę dalį, ji bando tiestis, tuo pačiu atkeldama kraštus t.y. mažindama apkrovą į kraštus arba kitaip tariant apkrova pasiskirsto tolygiau po visą plokštę. aišku perimetras visada liks daugiau apkrautas. bet iki polistirolo kirpimo ten labai toli. jeigu viskas taip būtų paprasta - seniai ir tiltai būtų sugriūvę ir dangoraižiai nuvirtę.

Reikejo paprasyti merginos kablu stoti ant krasto bet sioje situacijoje labai svarbu pakloto ant eps standumas: reiktu bandyti popieriu, kuri kablas tikrai perkirps, ne stora fanera, ir galu gale naudoti laksta plieno. Tikrai pasijus standumo skirtumas ir to itaka eps apkrovoms
Nes kai zigiz raso apie 30 cm tai g/b plokste prilygina zvyro pasluoksniui - tokiu atveju jis teisus.

galima ir ant krašto - skirtumas bus akivaizdus bet kokiu atveju. dėl popieriaus - nesupratau ??? tam ir daromi plokštės skaičiavimai, kad ji nebūtų tokia kaip popierius arba kaip plieno lakštas. pirmu atveju plokštė sulūš, kitu atveju pinigai bus permokėti.