Pasyvus namas - 15 tema

#313
QUOTE(zigiz @ 2012 11 27, 15:45)
norint uztikrinti pastato mechanini pastovuma siekiama kuo mazesniu pagrindo (EPS) deformaciju, todel taikoma 1% riba arba 120kPa.
pado plotis 0.3m nemagiskas o racionalus kai siena 0.25m plocio t.y. nereikalaujantis papildomu darbu. pado ploti galima didinti, bet jau reikes didesnio storio arba papildomo armavimo.
po visu pastato plotu klojot EPS matyt tam, kad grindys butu siltos.


Jūs arba niekada nematę PP arba kažkas Jums kreivai medžiagų atsparumą dėstė/tebedėsto/dėstys

ant pagrindo dedasi polistirolas, tada ant jo liejasi pamato plokštė su armatūra ir tada ant tos plokštės krašto statoma siena. tai dabar paaiškinkite man durnam, kaip ta 25cm pločio siena sugebės remtis tik į 30cm pločio EPS, kuris yra po betono plokšte?
Atsakyti
#314
QUOTE(zigiz @ 2012 11 27, 16:45)
pado plotis 0.3m nemagiskas o racionalus kai siena 0.25m plocio t.y. nereikalaujantis papildomu darbu. pado ploti galima didinti, bet jau reikes didesnio storio arba papildomo armavimo.

Kaip pakis šis modelis juostinių pamatų atveju? Negi juostos ir PP jūs skaičiuojate identiškai tik 0.3m?
Kad g/b plokštė apkrovas į EPS perduoda tik 30cm pločiu aš nesutinku 4u.gif
Atsakyti
#315
QUOTE(Vilienė @ 2012 11 27, 16:08)
Kaip pakis šis modelis juostinių pamatų atveju? Negi juostos ir PP jūs skaičiuojate identiškai tik 0.3m?
Kad g/b plokštė apkrovas į EPS perduoda tik 30cm pločiu aš nesutinku 4u.gif


Žmogus aiškiai nesupranta kaip PP atrodo ir kaip ji laiko svorius, todėl skaičiuoja juostinių pamatų padą.
Atsakyti
#316
QUOTE(kad ji kur galas @ 2012 11 26, 21:50)
aš labai norėčiau mokėti už šildymą, nors ir brangiai, bet deja mūsų namas vis dar be jokios šildymo sistemos doh.gif gal kitą met  g.gif

planas yra statyti šilumos siurblį oras vanduo

o kaip Jums sekasi? kuo šildotės, ką kainuoja išlaikyti?

Dabar sildausi su 7 malkom per para, nes mano ss sugedo. O firma nelabai pasirupinusi savo peciu atsarginemis dalimis. Bet cia taip tik Lietuvoj gali buti
Atsakyti
#317
4u.gif
gyvenu kotedže,ir pasidarė įdomu,gal ir mano namas priklausytų pasyviąjam biggrin.gif apie tai nedaug nusimanau,bet paskaičius, imu rasti nemažai savo namo privalumų. ax.gif


gal kas sutiktų kad ir per až atsakyti,jei atsiūsčiau info mirksiukas.gif

mes turim šildymą oras vanduo,naudojam du mėnesiai, už 147 plotą su viso pastato elektra mokam apie 240 litų,nors gal ir mažiau g.gif dabar grindyse vanduo 26 laipsniai.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Barboraaa: 27 lapkričio 2012 - 18:19
#318
QUOTE(Barboraaa @ 2012 11 27, 18:16)
4u.gif
gyvenu kotedže,ir pasidarė įdomu,gal ir mano namas priklausytų pasyviąjam biggrin.gif apie tai nedaug nusimanau,bet paskaičius, imu rasti nemažai savo namo privalumų. ax.gif
gal kas sutiktų kad ir per až atsakyti,jei atsiūsčiau info mirksiukas.gif

mes turim šildymą oras vanduo,naudojam du mėnesiai, už 147 plotą su viso pastato elektra mokam apie 240 litų,nors gal ir mažiau g.gif  dabar grindyse vanduo  26 laipsniai.

Jūsų kotedžas būtų pasyvus, jei visam šildymo sezonui (6-7 mėn.) 1 kv. pakaktų iki 15 kWh. Vadinasi, visam 147 kv. m. plotui per visą šildymo sezoną turėtų išeiti 2205 kWh energijos.

ŠS NVK yra apie 3-4. Vadinasi, jei elektros 1 kWh kaina apie 0,5 Lt, tai su ŠS pagaminta kWh kaina apie 0,13-0,17 Lt. Padalinę šią sumą iš 240 Lt matome, kad jūs per 2 mėnesius vien šildymui sunaudojote apie 1411-1846 kWh.

Taigi jūs per 2 mėn sunaudojote 1411-1846 kWh elektros energijos, kuomet per visą šildymo sezoną turėtų būti suvartota iki 2205 kWh. Akivaizdu, kad netilpsite, nors kotedžas ir šiltas.

Ar pataikiau su suvartotu kWh kiekiu?

Atsakyti
#319
QUOTE(cibulis @ 2012 11 27, 18:35)
Jūsų kotedžas būtų pasyvus, jei visam šildymo sezonui (6-7 mėn.) 1 kv. pakaktų iki 15 kWh. Vadinasi, visam 147 kv. m. plotui per visą šildymo sezoną turėtų išeiti 2205 kWh energijos.

ŠS NVK yra apie 3-4. Vadinasi, jei  elektros 1 kWh kaina apie 0,5 Lt, tai su ŠS pagaminta kWh kaina apie 0,13-0,17 Lt. Padalinę šią sumą iš 240 Lt matome, kad jūs per 2 mėnesius vien šildymui sunaudojote apie 1411-1846 kWh.

Taigi jūs per 2 mėn sunaudojote 1411-1846 kWh elektros energijos, kuomet per visą šildymo sezoną turėtų būti suvartota iki 2205 kWh. Akivaizdu, kad netilpsite, nors kotedžas ir šiltas.

Ar pataikiau su suvartotu kWh kiekiu?

As sunaudoju kiek daugiau, nors mano plotas kiek didesnis. Nama laikau gerai apsiltinta (as asmeniskai). O gal kas imestu nuoroda i pastatu suskirstyma i klases. Pvz zinome, kad a+++ reikia 15 kwh, o kiek reika a, b, c, d?
Atsakyti
#320
QUOTE(Barboraaa @ 2012 11 27, 18:16)
4u.gif
gyvenu kotedže,ir pasidarė įdomu,gal ir mano namas priklausytų pasyviąjam biggrin.gif apie tai nedaug nusimanau,bet paskaičius, imu rasti nemažai savo namo privalumų. ax.gif
gal kas sutiktų kad ir per až atsakyti,jei atsiūsčiau info mirksiukas.gif

mes turim šildymą oras vanduo,naudojam du mėnesiai, už 147 plotą su viso pastato elektra mokam apie 240 litų,nors gal ir mažiau g.gif  dabar grindyse vanduo  26 laipsniai.

kol lauke +5C oras-vanduo veikia puikiai, parasykit info kai stos -10C ir zemiau.
Atsakyti
#321
VAt man irgi labai ydomu pasidare,ar kas turi informacijos,apie kwh naudingumo skirstyma? g.gif 4u.gif Pvz zinome, kad a+++ reikia 15 kwh, o kiek reika a, b, c, d?
Atsakyti
#322
Štai visas pastatų naudingumo klasių skirtymas, tik norint pasiskaičiuoti reikės aukštąją matematiką prisiminti.

Tik kiek žinau čia labiau projektas, o ne baigtinis variantas. Šios formulės kurtos apibrėžti, kas yra energijos beveik nevartojantis pastatas (pasyvus pastatas), kokius teks statyti nuo 2020 m.
Atsakyti
#323
QUOTE(Vilienė @ 2012 11 27, 17:08)
Kaip pakis šis modelis juostinių pamatų atveju? Negi juostos ir PP jūs skaičiuojate identiškai tik 0.3m?
Kad g/b plokštė apkrovas į EPS perduoda tik 30cm pločiu aš nesutinku 4u.gif

sienos apkrova kerpa pamato g/b elementa (juostini ar plokste) pazymetos prizmes ribose, todel ir slegis po plokste pasiskirstis nevienodai.
Atsakyti
#324
QUOTE(zigiz @ 2012 11 27, 19:34)
sienos apkrova kerpa pamato g/b elementa (juostini ar plokste) pazymetos prizmes ribose, todel ir slegis po plokste pasiskirstis nevienodai.

O kaip slėgis po gręžtiniais pamatais? Juk čia iš esmės apkrovas perima poliai, todėl ir gręžtinių pamatų atveju pakrova turėtų pasiskirstyti labai nevienodai.
Atsakyti