Pasyvus namas - 15 tema

Siam forume turbut dar niekas nestate keraminiu plytu 2a namo ant PP. Matomai gausis astronominis kiekis armaturos. O kai sudarys statybos imone samata ir gausis kokius x3 kart bragiau nei greztiniai pamatai jau vien cia is pasyvumo ir skaiciavimu gausis shnipshtas.

Tiesa pasakius, nesigilinu dar į ŠS sritį, tai daryti dar per anksti. Informacijos kiekiai labai dideli, reikia apsiprasti pradžiai su info skirta namo statyboms.

Bet žinau, kad tiek geoterminiam, tiek saulės kolektoriams reikalinga akumuliacinė talpa. Turiu minčių ir dėl karšto vandens ruošimo, bet dar neteko matyti mano preliminarią koncepciją atitinkančių modelių. Todėl primetu, kad viską reikės rinktis iš atskirų dalių, gal net užsakinėti jų gamybą pas meistrus. Pav. akumuliacinę talpą pritaikytą konkrečiai mano poreikiams.

Taip kad, pakolkas tiksliai negaliu pasakyti, bet dėl saulės kolektorių esu įsitikinęs, kad kai yra saulė, paimamai šiluminei energijai suvartotas elektros kiekis yra be konkurencijos mažiausias.

Problemos yra tuo momentu, kai saulės nėra, bet ir tą laiką galima apmažinti naudojant didesnę akumuliacinę talpą. Taigi, vasaros metu, kad ir ką besakytų ŠS pardavėjai, su saulės kolektoriais karštą vandenį pasiruošti bus pigiau nei su ŠS, be to net ir žiemą esant saulei galima tikėtis sumažinti reikalingos energijos kiekį karšto vandens ruošimui, bei šildymui. Žiemos laikotarpiu, mane labiausiai žavi tai, kad šalčiausiu metu visuomet šviečia saulė, tai reiškia, kad kada labiausiai reikia šilumos žiemą, saulės kolektoriai kaip ir turėtų tos šilumos duoti.

Yra niuansų su įdiegimo kainomis, bet į jas gilinsiuos šiek tiek vėliau, pakolkas net prasmės tam nematau, nes kainos tikrai keisis iki to laiko, kai man to realiai prireiks. Tikiu, kad namas bus pakankamai šiltas, kad galėčiau bent jau vieną sezoną leisti sau pasišildyti namą vien elektriniais radiatoriais įsigytais už ~100 Lt, ar prie šildymo vamzdelių pajungtu elektriniu boileriu už kokį 200-300 Lt.

Senų bobučių pasakos. Statybinės plytos Lietuvoje gaminamos tokių matmenų: 250 x 120 x 88 mm (apdailos plytų matmenys būna įvairūs). Naudojant 88 mm aukščio plytas vienam kvadratiniam metrui, kai mūro storis – 250 mm, sumūryti prireiks 80 vnt. plytų ir 0,053 m³ skiedinio.

Vienos plytos svoris - 3,4 kg.

1 kv. m. sienos keraminių plytų svers - 272 kg (80x3,4).
Pridedam skiedinį (111,3-116,6 kg) ir turim, kad 1 kv. keraminių plytų sienos svers apie 383-389 kg.

Beje, skiedinio 1 kūbas sveria apie 2100-2200 kg.

Siena iš liktinių klojinių. Jie sako, kad 1 kv. sienos reikia apie 0,14 kūbo betono. Išeina, kad tokios sienos kvadratas svers apie 294-308 kg. Tačiau pridėk armatūrą, kurios toje sienoje gyvas velnias ir turėsi panašų sienos svorį.

O juk iš šitų liktinių klojinių labai dažnai pasyvų namą stato būtent ant plokštės.

Be to, mano namas ne 2 aukštų, o vieno aukšto su mansarda. Tai irgi keičia situaciją, ar ne?

O svarbiausia - viską skaičiuos konstruktoriai. Tai tik mano norai ir spėjimai. Aš taip pat sakiau, kad turint grunto tyrimus plokštę gali pakeisti gręžtiniai pamatai.

Atidžiau, kolega.

Netikiu, kad keraminių plytų siena yra ženkliai sunkesnė už nors ir plonesnę bet armuoto betono sieną, kokia kyla naudojant putplastinius liktinius klojinius.

Ok. Baikim diskusijas paskaičiuodami.

STATYBOS TECHNINIS REGLAMENTAS STR 2.01.03:2009 „STATYBINIŲ MEDŽIAGŲ IR GAMINIŲ ŠILUMINIŲ TECHNINIŲ DYDŽIŲ PROJEKTINĖS VERTĖS“

Armuotas (su 1% plieno) - 2300 kg/m3
betoninės sienos storis 15 cm / 2300*0,15= 1m2 siena sveria 345kg

Skylėtųjų keraminių plytų (1300 kg/m3) su cemento skiediniu - 1400 kg/m3
Mūro sienos storis 25cm / 1400*0,25 = 1m2 siena sveria 350 kg

Taigi, ar betoninės sienos ar keraminių plytų mūras iš esmės sveria galima sakyti vienodai.

kam geoternimiui ŠS reikia akumuliacinės talpos?

Kaip jau minėjau, nesigilinau dar pakankamai į šią sritį, bet kaip supratau, visų ŠS sistemoje turėtų būti sukomplektuota didesnio tūrio vandens talpa leidžianti kompresoriui įsijunginėti rečiau ir įsijungus išdirbti ilgiau. Kompresoriams nesveika dažnai įsijunginėti trumpam laikui, nes taip stipriai mažėja jų resursas.

kokio tipo gruntai gali priverst atsisakyt plokstes? labai auksti gruntiniai vandenys?

aš kaip tik manau atvirkščiai - poliniai pamatai turėtų būti jautresni gruntui nei PP. Labai norint PP galima visai ant vandens suprojektuoti pvz ežero vidury

To grunto pavadinimas: kainos ir kokybės santykis.

Jei plokšti pamatai kainuos kokius 10 000 ar 15 000 daugiau nei gręžtiniai, tačiau realus plokščių pamatų energijos sutaupymas sudarys tik kokius 50-100 Lt per šildymo sezoną, tai išeina, kad plokšti pamatai atsipirks tik po 150-200 metų.

lygindami kainas, nepamirškite, jog PP atveju jus iškarto turite apšiltintas ir išbetonuotas grindis su minimaliais šilumos nuostoliais ir maksimaliu sandarumu, o jei norite iš karto ir su grindinio šildymo vamzdeliais. Gi polinių pamatų atveju jus turite tik betoną ant sugręžioto grunto.

pratesiant skaiciavima galima surasti max murines sienos auksti
pagrindas EPS 300 laikomoji galia 120kPa
sienos atramos plotis 0.3m
siena 3.5kN/m
H=120*0.3/3.5=10.3m
realiu atveju max aukstis mazes del stogo ir perdangos apkrovu, todel gal 2.5m ir liks.

Plokštė vienareikšmiškai turi būti pigiau už polius roostverką ir grindis.

Dėl 100 litų per sezoną neapsirik. Tas nedidelis kilovatų kiekis gali lemti, kad būsi priverstas įsigyti jau kitos svorio kategorijos šildymo prietaisą, kuris suris visą sutaupymą, bei po to kiekvieną šildymo sezoną dar primins apie save. Nors čia tai teisingai kainos santykį paminėjai. Kai jis toks, tai tikrai verčia permąstyti prioritetus.