Pasyvus namas - 15 tema

Ir as kalbu ne apie pirkejo apknisima, o apie NT savininko papildomas problemas, gaunant sertifikata. Jie israso is popieriu, net nevaziuoja i objekta.
Suraso beleka (man pvz silumos poreiki nustate metams, kuri as sunaudociau gal per 5-is).
Reikes - surasys kad objektas A+

Vadinasi, ne pats sertifikavimas blogas. Įgyvendinimas yra blogas.

Igyvendinimas ko???

Kaip tas sertifikatas surašomas. Priimtas geras įstatymas, tačiau manau, kad nepasirūpinta, t.y. nereglamentuota, kaip nustatyti pastato energetinę klasę. O galbūt ir surašyta, bet ar visi laikosi įstatymo raidės, t.y. ar vadovaujasi realiai tuo, kaip turi būti išrašomas sertifikatas.

Nebegaliu. Kas pas mus laikosi istatymu raides?

Biurokratizmas eilinis...

Didelis dėkui, bet to daikčiuko jau nereikia . Pasirodo viską galima padaryti paprasčiau. Turiu pažystamą besidomintį elektroniniais įrenginiais, tai su jo pagalba jau turiu putplasčio pjaustymo įrenginį. Gal pradžiai dar nelabai ergonomišką, bet tikrai veikiantį. Rėmą reikės geresnį pasidaryti.

Kaina gavosi juokinga. Volframo laidas brangus, nes pats metalas ne iš pigiųjų ir netinka dėl trapumo. Tam labai gerai tinka minkštesnis nikelio-chromo laidas, kurio kaina kalvarijų turgavietėje 0,50Lt už 1 m (0,5mm skersmens), arba 1,00 Lt už 1 m (1 mm skersmens). Papildomai imam transformatorių iš senos neveikiančios tarybinės technikos, parinkdami pagal galingumą ir laidai, razetės bei dėžutė paslėpti transformatoriui, nusipirkau dėžutę maistui hermetiškai laikyti už ~ 6 Lt, labai gerai tiko. Taigi pačio pjaustymo įrenginio savikaina tikrai nedidelė, kainą augina tiktai karkasas.

Dėkui labai už info, kad putplastį galima pjaustyti ne tik pjūklu. DEU dėkui už geras nuorodas. Taip pat dėkui už pasiūlytą pagalbą atvežant įrenginį. Įkainį už paslaugas įsiminsiu sekančiam kartui .

Nervina tiktai kvapas. Labai nemalonu kvėpuoti svylančios plastmasės dūmais, net ir pjaustant lauke , ir dar užkliuvo tai, kad šildoma viela labai stipriai pailgėja, reikės rimčiau atkreipti dėmesį į šios problemos sprendimą.
Papildyta:


Sienos ir langai - pasyvus saulės energijos "gaudymo" būdas.
Saulės kolektoriai - aktyvus.

Nereikia atmesti pasyvių saulės energijos "gaudymo" būdų, bet aktyvūs metodai visuomet efektyvesni už pasyviuosius - iš to pačio ploto bus gauta daugiau ir kokybiškesnės šilumos. Kokybiškesnė reikš tai, kad galima bus pasiekti aukštesnes temperatūras ir bus galimybė lengviau valdyti šilumos srautus, jos paskirstymą. Konkrečiu atveju reikėtų įvertinti tik finansinio apsimokėjimo klausimą.
Papildyta:


Tai būtent, Jums išrašė sertifikatą, parodantį energetinį efektyvumą, už kurį geresnius rezultatus turi bet koks pastatas Lietuvoje "silumos poreiki nustate metams, kuri as sunaudociau gal per 5-is". Kam jam važiuoti ir tikrinti, kai ir "kaniu ponetno", kad Jūsų namas į jo nustatyto sertifikato rėmus patenka. Problemos prasidės, kai norėsit papulti su savo namu į geresnę kategoriją. Abejoju, kad atsiras nors vienas, norintis savo licenzija ar kitu įgaliojimą patvirtinančiu popieriuku rizikuoti, ir neįsitikinęs pastatui suteikti geresnę šiluminę kategoriją, nei pastatas vertas. Spėju, kad pastatui net atitinkant aukštesnę kategoriją, reikės prižiūrėti, kad kategorijos nesumažintų "apsidraudimui".

Žinoma, negalima atmesti galimybės ir tokių sertifikuotojų, kurie sutiks rizikuoti už padorų honorarą, bet tai tikrai nebus maži pinigai, o rizika netekti licenzijos didelė.

O tai dideli kieki supjaut realu su tuo aparatu? Jai statybininkai sakys pac ir pjauk?

O aš kažkaip pradėjau linkti prie mažiau pasyvaus namo. Neturiu galvoje mažiau taupaus. Mažas energijos sąnaudas galima pasiekti dviem būdais pasyviuoju (storu polistirolo sluoksnius ir t.t.) arba aktyviuoju (pavyzdžiui šilumos siurbliu).

Pradinė koncepcija buvo pasyvus namas šildomas oras oras šilumos siurbliu.
Kadangi sąnaudos karšto vandens ruošimui PN beveik prilygsta šildymo sąnaudoms, norėjosi ir vandenį ruošti kažkokiu tobulesniu būdu nei elektra. Realiausias sprendimas mano galva būtų šilumos siurblys.
Įsirengus šilumos siurblį ruošiantį karštą vandenį juo galima tuo pačiu ir šildyti. O pasirinkus geoterminį variantą, vasaros metu lauko kolektorių panaudoti grindų vėsinimui (kaip planuoja Mintas ir išbandė Pagyvenusi). Argumentai už grindininį šildymą geras šilumos paskirstymas, tylus veikimas, privalumas jei namas bus parduodamas. Be to mano aplinka nuolat zyzia, kad vamzdelius grindyse dėl viso pikto reikėtų išvedžioti, net jei jų ir nenaudosime.
Jei kaip tarkim Mintas pasidarome geo kolektorių ir grindininį šildymą, tai geoterminis siurblys prašyte prašosi. Už papildomus 10 -15 tūkstančių gauname ir šildymą ir vandenį su COP 4 visus metus.
Apsistojus prie tokios šildymo sistemos iškyla abejonės dėl investicijų į namo pasyvumą. Turiu galvoje, kad nėra prasmės nertis iš kailio bandant panaudoti pačias naujausias, brangiausias ir šilčiausias medžiagas, langus, duris ir t.t. Investuoti ir į super, turbo, ultra pasyvias medžiagas ir į geoterminį ekonomiškai neapsimoka. Todėl brangių pasyvaus namo sprendimų reikėtų atsisakyti. Pasyvaus namo principus, kurie beveik nekainuoja (sandarumas, langų orientacija) panaudoti tikrai reikėtų, bet atkristų būtinybė jiems vergauti. Galima leisti sau "nepasyvios" formos namą, kiek didesnį langą, gal net varstomą ir su rėmais. Gal nereikėtų dieną naktį stovėti statybininkams už nugaros ir kontroliuoti, kad neduok dieve nepaliktų kokio plyšelio.

Tarkim elektros kaina 48 cnt. Su COP 4 gauname 12 cnt.
160 m2 visiškai pasyviam namui per metus išleisime 160m2 x 15kWh/m2/metus x0,12 cnt gauname 288 lt per metus
Jei namas gausis dvigubai mažiau šiltas ir naudos 30kWh/m2/metus tai šildymui per metus išleisime 576 lt.

Butu idomu pamatyti realu LT varianta su tokiom islaidom uz siluma cia kitoi temoi kazkas pasakojo kad nama apsiltinus 25cm neoporo uz dujas moka salciausiu menesiu 500-700lt o cia 288Lt i sezona kazkoks marazmas

viskas gal būtų ir teisingai iš filosofinės pusės, bet kai įsivertini Lietuviškas realijas (kad ir *** postas), net ir tie 30kWh/m2/metus atrodo sunkiai pasiekiama riba. o jeigu mes dar "laisva ranka" lesim sau panuolaidžiauti keliamais reikalavimams atitvarų varžom, langams ir dar sandarumui tai ŠS mums bus reikalingas nebe 5-6kW, bet gal 20kW ar net dar daugiau. tuomet reiktų vėl pasiskaičiuoti papildomas investicijas arba į galingesnį ŠS, įsivertinant, jog rudens/pavasario sezonui jis pradės dirbti trumpai bet dažnai (kas yra labai nesveika kompresoriui) arba į kokybiškesnes medžiagas ir permąstyti požiūrį į energetiškai taupų namą iš naujo.
bijau, jog paskaičiavę pradėsite nenoriai cituoti EVOY©/KABAN "Iš tikrųjų, kuo toliau galvoju - tuo labiau atrodo teisinga Pasyvaus namo idėja - ne daugiau energijos pigiai GAUTI - o tiesiog sumažinti poreikį iki minimumo..."

O pas tave ar ne Gile yra. Kiek tu moki uz sildyma ir kuo sildaisi.

Na maždaug tą patį ir noriu pasakyti, jei jau Lietuviškos realijos tokios, kad tikrai mažai energijos vartojantį ir be šildymo sistemos galintį išsiversti namą, pastatyti labai sunku ir brangu, tai yra paprastesnis būdas pasiekti mažų energijos sąnaudų.
Supaprastinta PN idėja yra pinigus skirtus šildymo sistemai, panaudoti namo "supasyvinimui". Be šildymo sistemos galima išsiversti iki tam tikros ribos. Deja ir man neteko girdėti apie Lietuvoje pastatytą tikrai pasyvų namą. Tai galbūt reikėtų pažvelgti kiek iš kito taško. Jei šildymo sistema vis tiek bus, tai pinigai skirti "pasyvinimui" duos kur kas mažesnį efektą. Todėl mokant už šilumos kilovatą 12 cnt vargu ar verta dėtis 50 cm polistirolo ant stogo, pačius pasyviausius langus kainuojančius 1000 lt/m2 arba duris po 5000 lt.
Galų gale visuomet pabrėžiu, kad kalbu apie ekonominę reikalo pusę. Jei PN norisi iš idėjos, tai visos priemonės geros.