omni.building imesta nuoroda i vokiska straipsni apie siltima http://www.welt.de/f...he-treiben.html
kas cia per briedas?
QUOTE(madwifi @ 2012 11 23, 15:19)
omni.building imesta nuoroda i vokiska straipsni apie siltima http://www.welt.de/f...he-treiben.html
kas cia per briedas?
kas cia per briedas?
Nicht ferstein
bet is termofotkes matosi vaizdelis labai liudnas.
QUOTE(Vilienė @ 2012 11 23, 15:08)
As fokieciu irgi nekertu, bet googlas labai suprantamai isvercia i anglu. Pareziumuosiu- reminatis kaikuriais vokieciu tyrimais nesiltinti seni muriniai namai sunaudoja maziau energijos sildymui, nei gerai apsiltinti !
QUOTE(Vilienė @ 2012 11 23, 15:08)
Mano kukliu vokiečių kalbos supratimu, straipsnis apie tai, jog šiltinti neapsimoka t.y. šiltinti iš išorės yra brangiau nei statyti be jokio šiltinimo pastatus storom sienom. neapsimoka - nes toks šiltinimas neefektyvu. Apšiltintos mūro sienos praranda galimybę akumuliuoti saulės energiją ir atiduoti ją į vidų naktį.
tyrimai parodė, jog apšiltintas pastatas suvartoja daugiau energijos nei nešiltintas storom sienom.
nežinau, žiūrint į termovizinę nuotrauką, peršasi išvada, jog su sandarumu ten ne viskas gerai. ir šiaip manau straipsnis daugiau skirtas pietų Vokietijai, o ne šiaurės šalims.
QUOTE(kad ji kur galas @ 2012 11 23, 15:40)
Mano kukliu vokiečių kalbos supratimu, straipsnis apie tai, jog šiltinti neapsimoka t.y. šiltinti iš išorės yra brangiau nei statyti be jokio šiltinimo pastatus storom sienom. neapsimoka - nes toks šiltinimas neefektyvu. Apšiltintos mūro sienos praranda galimybę akumuliuoti saulės energiją ir atiduoti ją į vidų naktį.
tyrimai parodė, jog apšiltintas pastatas suvartoja daugiau energijos nei nešiltintas storom sienom.
nežinau, žiūrint į termovizinę nuotrauką, peršasi išvada, jog su sandarumu ten ne viskas gerai. ir šiaip manau straipsnis daugiau skirtas pietų Vokietijai, o ne šiaurės šalims.
tyrimai parodė, jog apšiltintas pastatas suvartoja daugiau energijos nei nešiltintas storom sienom.
nežinau, žiūrint į termovizinę nuotrauką, peršasi išvada, jog su sandarumu ten ne viskas gerai. ir šiaip manau straipsnis daugiau skirtas pietų Vokietijai, o ne šiaurės šalims.
taip, straipsnis apie tai, o fotke jauciu siaip is lempos paimta iliustracijai straipsnio, kaip delfyje.
QUOTE(kad ji kur galas @ 2012 11 23, 16:40)
Mano kukliu vokiečių kalbos supratimu, straipsnis apie tai, jog šiltinti neapsimoka t.y. šiltinti iš išorės yra brangiau nei statyti be jokio šiltinimo pastatus storom sienom. neapsimoka - nes toks šiltinimas neefektyvu. Apšiltintos mūro sienos praranda galimybę akumuliuoti saulės energiją ir atiduoti ją į vidų naktį.
tyrimai parodė, jog apšiltintas pastatas suvartoja daugiau energijos nei nešiltintas storom sienom.
nežinau, žiūrint į termovizinę nuotrauką, peršasi išvada, jog su sandarumu ten ne viskas gerai. ir šiaip manau straipsnis daugiau skirtas pietų Vokietijai, o ne šiaurės šalims.
tyrimai parodė, jog apšiltintas pastatas suvartoja daugiau energijos nei nešiltintas storom sienom.
nežinau, žiūrint į termovizinę nuotrauką, peršasi išvada, jog su sandarumu ten ne viskas gerai. ir šiaip manau straipsnis daugiau skirtas pietų Vokietijai, o ne šiaurės šalims.
Per paskutines dvi savaites uzvakar buvo sauleta, gal kokias tris valandas
tai primeskit, kaip daug silumos butu pagave sienos ir kiek butu atidave vidui.Gal reiktu didesniu langu, kad daugiau saules pagautu o ne mazint siltinima. Arba 50 kolbu ant stogo.
QUOTE(Vilienė @ 2012 11 23, 16:04)
Per paskutines dvi savaites uzvakar buvo sauleta, gal kokias tris valandas tai primeskit, kaip daug silumos butu pagave sienos ir kiek butu atidave vidui.
Gal reiktu didesniu langu, kad daugiau saules pagautu o ne mazint siltinima. Arba 50 kolbu ant stogo.
tai primeskit, kaip daug silumos butu pagave sienos ir kiek butu atidave vidui.Gal reiktu didesniu langu, kad daugiau saules pagautu o ne mazint siltinima. Arba 50 kolbu ant stogo.
Apšviesk juos, išversk tą tekstą su translator į vokiečių kalbą ir įmesk savo komentarą jiems. tegu turi. Užvesk Vokietukus ant kelio, kad neblūdintu aklai tamsoje
QUOTE(kad ji kur galas @ 2012 11 23, 15:40)
ir šiaip manau straipsnis daugiau skirtas pietų Vokietijai, o ne šiaurės šalims.
Vat čia pasakei visą esmę.
QUOTE(cibulis @ 2012 11 23, 17:53)
gal ir taip, bet 100% tvirtint negalima, nes uzuominu apie tai nepastebejau. Man cia labiau kvepia NT vystytoju uzsakomuoju straipsniu, nukreiptu pries privalomus energetinius reikalavimus ir ju grieztinima. Visgi jiems tai kerta per kisene.
Dar vienas argumentas iš karto statyti A++ klasės (pasyvų namą), o ne terliotis su standartu.
Bus uzdarbio kazkokiems uab'ams - israsineti sertifikatus , "is lempos". Realios naudos -0. Dar vienas betikslis mokestis NT savininkui.
Priduodant ieskojau tokio sertifikato - israse uz pora daukantu.
, "is lempos". Realios naudos -0. Dar vienas betikslis mokestis NT savininkui.Priduodant ieskojau tokio sertifikato - israse uz pora daukantu.
QUOTE(cibulis @ 2012 11 26, 08:46)
Dar vienas argumentas iš karto statyti A++ klasės (pasyvų namą), o ne terliotis su standartu.
QUOTE(arkava @ 2012 11 26, 10:05)
Bus uzdarbio kazkokiems uab'ams - israsineti sertifikatus , "is lempos". Realios naudos -0. Dar vienas betikslis mokestis NT savininkui.
Priduodant ieskojau tokio sertifikato - israse uz pora daukantu.
, "is lempos". Realios naudos -0. Dar vienas betikslis mokestis NT savininkui.Priduodant ieskojau tokio sertifikato - israse uz pora daukantu.
Ot tas lietuvis: jam tik apgauti, apknisti kitą. Tada gera gyventi. Aš kalbu apie tai, kad judama link pozityvaus dalyko (pastatų energetinės klasės nustatymo), tačiau iš karto atsiranda norinčių viską sušikti.
O kaip kitaip sertifikuoti pastatą? Vadovautis šildymo sezonu? Kuriuo: pirmu, antru, trečiu, dešimtu ir pan.
