QUOTE(apievata @ 2012 11 20, 23:22)
Mielas Mintai , gal pradziai bent sklypa isigyk .
ne , nu būna žmonių ....
turi tvirtų įrodymų kad minto namas stovi ne ant jo sklypo?
matai kaip ... mintai, tai vadinasi svetimus namus rodai svečiams
QUOTE(kad ji kur galas @ 2012 11 20, 23:31)
ne , nu būna žmonių ....
turi tvirtų įrodymų kad minto namas stovi ne ant jo sklypo?
matai kaip ... mintai, tai vadinasi svetimus namus rodai svečiams
turi tvirtų įrodymų kad minto namas stovi ne ant jo sklypo?
matai kaip ... mintai, tai vadinasi svetimus namus rodai svečiams
ne visi verti svečio statuso
Kas nėra laukiamas, gal pavydi
Turiu įtarimą, kad žmogus įsivaizduoja, kad kai susidursiu su PN statymo kaina, visas mano "pasyvumas" išgaruos. Jei spėjimas teisingas, tai į tai drąsiai galiu atsakyti. Namą pradėjau statyti, nes supratau, kad naujos statybos daugiabučio buto kaina mano nuomone yra vis dar išpūsta, neatitinkanti tikrovės ir tikėjausi dvigubai didesnės kvadratūros namą pasistatyti už buto kainą. Be ploto skirsis ir namo apšildymui skirtos energijos kiekis, kuris vis dar tikiuosi, kad name bus mažesnis nei naujos statybos daugiabučiame name esančio buto. Statybų kaina labai panašu, kad išliks panaši į dvigubai mažesnės kvadratūros buto su papildomai išleista pinigų suma įrenginėjant butą, papildomai įsigyta vieno automobilio stovėjimo vieta kieme po atviru dangumi, ir mažu sandėliuku rūsyje.
QUOTE(mintas @ 2012 11 20, 22:27)
Kai skaičiau daug teorijos, buvau susidaręs nuomonę, kad svarbiau maksimaliai mažinti šilumos nuostolius, kai susidūriau su skaičiavimais, supratau, kad ir pritekėjimai pakankamai svarbūs. Bet viskas turi savo ribas. Pasyvaus namo rekomendacijose jos nubrėžtos - langų plotas turėtų atitikti ~20% namo grindų ploto. Šio dydžio nerekomenduojama viršyti. Aišku, šalia visuomet rasit prierašą, kad griežto draudimo nėra, PN leidžia lanksčiai į tai žiūrėti, ir nuostolius vienoje vietoje, galima kompensuoti kitais būdais, bet iš principo, tai tos rekomendacijos ne iš piršto laužtos.
Langai tai yra atitvaros su ženkliai mažesne šilumine varža, tai reiškia, kad kai nėra saulės pritekėjimų, patalpos dėl didesnio prastos šiluminės varžos atitvarų ploto, atvės greičiau, ir atvirkščiai. Kai išlys saulė, pritekėjimai bus didesni, ir kai langų jau daugiau nei rekomenduojama, labai tikėtina, kad pritekėjimų bus per daug, patalpos prikais iki nekomfortiškai šiltų temperatūrų.Veikmės PN monitoringo pavyzdys rodo, kad šalčiausiu žiemos metu išlindus saulei namas prikaisdavo iki 28C laipsnių temperatūros, o tai tikrai jau per karšta ir jaučiamas diskomfortas.
Teko girdėti apie židininio šildymo minusą? Ten kol židinys dega, visose patalpose būna šilta, net per karšta, bet tik užgesta, ir visose patalpose iškart šalta. Kai pasižiūriu į "Uolos" įstiklinimą, man iškart kyla asociacijos su židininiu šildymu. Tikrai stipriai apribočiau langų plotą.
Jau geriau ant "Vilnojos" stogo uždėti daugiau saulės kolektorių ir sukaupti šilumą didesnėje akumuliacinėje, nors kai Jūs turite praktikos su 30kW saulės elektrinėmis, galima išnaudoti ir šią patirtį
Langai tai yra atitvaros su ženkliai mažesne šilumine varža, tai reiškia, kad kai nėra saulės pritekėjimų, patalpos dėl didesnio prastos šiluminės varžos atitvarų ploto, atvės greičiau, ir atvirkščiai. Kai išlys saulė, pritekėjimai bus didesni, ir kai langų jau daugiau nei rekomenduojama, labai tikėtina, kad pritekėjimų bus per daug, patalpos prikais iki nekomfortiškai šiltų temperatūrų.Veikmės PN monitoringo pavyzdys rodo, kad šalčiausiu žiemos metu išlindus saulei namas prikaisdavo iki 28C laipsnių temperatūros, o tai tikrai jau per karšta ir jaučiamas diskomfortas.
Teko girdėti apie židininio šildymo minusą? Ten kol židinys dega, visose patalpose būna šilta, net per karšta, bet tik užgesta, ir visose patalpose iškart šalta. Kai pasižiūriu į "Uolos" įstiklinimą, man iškart kyla asociacijos su židininiu šildymu. Tikrai stipriai apribočiau langų plotą.
Jau geriau ant "Vilnojos" stogo uždėti daugiau saulės kolektorių ir sukaupti šilumą didesnėje akumuliacinėje, nors kai Jūs turite praktikos su 30kW saulės elektrinėmis, galima išnaudoti ir šią patirtį
imant grynai teoriją - manau tu čia viską teisingai išdėstei, bet žiūrint tuos du projektus tai Vilnojos 6 stoglangiai, namo viduje esantis garažas turėtų nepraeiti jokių skaičiavimų (jau nekalbant apie estetinį vaizdą) , o štai uolos kompaktiškumas bei protingai padėliotos patalpos manau turi daugiau šansų . Aišku langų dydžius ir jų kvadratūrą reikia pakaitalioti, bet nepamiršk kad jie čia neblogai pašešėliuoti, be to visada galima įsirengti langines
QUOTE(kad ji kur galas @ 2012 11 20, 23:40)
imant grynai teoriją - manau tu čia viską teisingai išdėstei, bet žiūrint tuos du projektus tai Vilnojos 6 stoglangiai, namo viduje esantis garažas turėtų nepraeiti jokių skaičiavimų (jau nekalbant apie estetinį vaizdą) , o štai uolos kompaktiškumas bei protingai padėliotos patalpos manau turi daugiau šansų . Aišku langų dydžius ir jų kvadratūrą reikia pakaitalioti, bet nepamiršk kad jie čia neblogai pašešėliuoti, be to visada galima įsirengti langines
Aš atsakinėjau į konkretų klausimą dėl to kas svarbiau, pritekėjimai ar šilumos išsaugojimas, dėl kitų aspektų iš esmės pritariu, tik dėl namo formos, tai anksčiau vienareikšmiškai būčiau statęs už "Uolą", dabar jau ir "Vilnoja" žiūrisi visai pasyviai. Aišku dėl stoglangių nėra ką ir kalbėti.
QUOTE(*** @ 2012 11 20, 16:26)
Kaip savo siltas sienas saugojat nuo peliu? Viliau ar yra kokiu peliu invazijos pedsaku jusu polistireno tvirtoveje ?
As pas save radau viena bandyma isilauzti.. Tiksliau radau skyle pulistirole,palei pat zeme. Dasigrauze iki betono ir viskas. Dabar cokoli cetriu apklijavau.
QUOTE(biesas66 @ 2012 11 21, 08:07)
As pas save radau viena bandyma isilauzti.. Tiksliau radau skyle pulistirole,palei pat zeme. Dasigrauze iki betono ir viskas. Dabar cokoli cetriu apklijavau.
Pas mane kolkas polistirolas tik po rostverku, tai jos ne i polistirola grauzes o po laimei gal su xps jos nedraugaija
QUOTE(Kaunas2011 @ 2012 11 20, 23:20)
Nezinau ar pravers, bet karkasiniuose namuose, kad peles napalystu tarp dailylenciu ir karkaso, naudojamas,vadinamas "moouseband'as " taip darbinis pavadinimas ,ne aliumines, o cinkuotos metalines "šukos" ... manau yra ir lietuvoje tokiu.
Karkasiniai yra kitas dalykas,ten yra prie ko tvirtinti ta juostele ir ji slepiasi. Bet Tik ne pulistirolo namamam. Ji skirta ventiliuojamam fasadui.
Papildyta:
QUOTE(*** @ 2012 11 21, 09:23)
Pas mane kolkas polistirolas tik po rostverku, tai jos ne i polistirola grauzes o po laimei gal su xps jos nedraugaija
Mano darbu vadovas aiskiai pasake-dangstyk pulistirola nes kitaip pacukai sugriaus.
QUOTE(mintas @ 2012 11 20, 23:38)
Namą pradėjau statyti, nes supratau, kad naujos statybos daugiabučio buto kaina mano nuomone yra vis dar išpūsta, neatitinkanti tikrovės ir tikėjausi dvigubai didesnės kvadratūros namą pasistatyti už buto kainą. Be ploto skirsis ir namo apšildymui skirtos energijos kiekis, kuris vis dar tikiuosi, kad name bus mažesnis nei naujos statybos daugiabučiame name esančio buto.
Geras. Mano namo pradžia irgi lygiai tokia pati. Bandžiau ieškoti Vilniuje buto (nors ir dabar bute gyvenu), bet supratau, kad įsigijimo kaina ir šildymo kaina manęs visai neįtikina.
Už tą pačią sumą, kiek butų kainavęs butas, turėtų išeiti dvigubai didesnis ir manau, kad šiltesnis namas. Beje, visai netoli tos vietos, kur norėjau pirkti butą. Atstumas nuo namo (sklypo) iki buto kažkur apie 500 m einant tiesiai.
cibulis > tai reiktu suprast kad kitais metais visgi perkelsi teorija i praktika, statybos pajudes is mirties tasko ?
QUOTE(kad ji kur galas @ 2012 11 20, 23:40)
imant grynai teoriją - manau tu čia viską teisingai išdėstei, bet žiūrint tuos du projektus tai Vilnojos 6 stoglangiai, namo viduje esantis garažas turėtų nepraeiti jokių skaičiavimų (jau nekalbant apie estetinį vaizdą) , o štai uolos kompaktiškumas bei protingai padėliotos patalpos manau turi daugiau šansų . Aišku langų dydžius ir jų kvadratūrą reikia pakaitalioti, bet nepamiršk kad jie čia neblogai pašešėliuoti, be to visada galima įsirengti langines
Jūs, kolega, ne visai teisingai supratote. Aš tik kaip pavyzdį pateikiau, kad vieno namo forma, kaip "Vilnojos", o kito kaip "Uolos". Be to vidinis išplanavimas visiškai identiškas.
Jei jau būti visiškai atviram, tai aš ne spėlioju, o pateikiu man kuriamo projekto duomenis. Man pradžiai sukūrė 150 kv. šildomo ploto išplanavimą (per du aukštus). Išplanavimas panašus į "Uolos".
Vienu atveju tą vidinę 150 kv. erdvę dedam į "Uolos" vidų, kitu atveju - į "Vilnojos". Namų išorės tik panašios, bet jokiu būdu nėra identiškos.
Atestuotas PHPP planuotojas su PHPP paskaičiavo, kad vidinis išplanavimas įdėtas į "Vilnojos" išorę būtų apie 5-7 proc. taupesnis nei tas pats išplanavimas įvilktas į "Uolos" vidų.
Nuostolių skirtumą (5-7 proc.) galima kompensuoti "Uolos" pietiniame fasade didinat langų plotą. Šiuo atveju vertinami saulės pritekėjimai.
Žodžiu, namo architektūra gana stipriai įtakoja energijos nuostolius, nes "Uolos" forma turi didesnį atitvarų (visų sienų ir stogo bendras plotas) plotą nei namo "Vilnoja".
O mažesnis atitvarų plotas reiškia, kad iš namo išeiti šilumai taip pat yra mažesnis plotas. Štai kodėl Vilnoja architektūriškai yra šiltesnė. Antra vertus, Uolos atveju 5-7 proc. didesnius energijos nuostolius galima kompensuoti didinat pietinių langų plotą. Tokiu atveju, kaip gerai pastebėjo Mintas, susidurtumėme su didesne perkaitimo galimybę.
Be to, pasyvaus namo 1 kv. langų ploto yra brangesnis nei 1 kv. sienos. Vadinasi, Uolos statyba dėl jau minėto didesnio atitvarų ploto ir didesnio langų ploto tampa brangesnė.
Išvada: iš pirmo žvilgsnio ekonomiškesnis Uolos variantas patiria 5-7 proc. didesnius energijos nuostolius ir yra brangiau pastatomas. Įvertinus ir tai, kad Uolos vidinis tūris yra didesnis vėliau reikės brangesnio rekuperatoriaus, kuris turės varinėti didesnį kiekį oro. O tai vėl reiškia papildomas energijos sąnaudas.
Tai ką pateikiu, nėra spėliojimai, o skaičiavimai su PHPP. Taigi jau namo architektūra turi nemažai įtakos, koks bus namas: mažiau ar daugiau šiltas.
Papildyta:
QUOTE(*** @ 2012 11 21, 08:37)
cibulis > tai reiktu suprast kad kitais metais visgi perkelsi teorija i praktika, statybos pajudes is mirties tasko ?
Šiuo metu vyksta projektavimas. O kaip bus su statybomis - žiūrėsim.
Vis paskaitau sita tema, idomus teoriniai pasisakymai, mintys. Bet stebina dalyviai. Visi tik samprotauja ir projektuoja (Na isskyrus viena, du).
Kur praktika, vaizdai.
Ir is kitos puses - jei nuo 7.00 visi jau raso forume - tai kada gi statyt
Pamenu mus, tai statybu metu retai kada rupejo pokalbiai (nebuvo laiko)
Kur praktika, vaizdai.
Ir is kitos puses - jei nuo 7.00 visi jau raso forume - tai kada gi statyt
Pamenu mus, tai statybu metu retai kada rupejo pokalbiai (nebuvo laiko)
QUOTE(*** @ 2012 11 21, 07:37)
cibulis > tai reiktu suprast kad kitais metais visgi perkelsi teorija i praktika, statybos pajudes is mirties tasko ?