Pasyvus namas - 15 tema

Mintai , labai aciu

nors statysim ner pasyvu nama ,bet kai kurie elementai aktualus visiems

Kaip savo siltas sienas saugojat nuo peliu? Viliau ar yra kokiu peliu invazijos pedsaku jusu polistireno tvirtoveje ?

Ne taip lengvai tą invaziją ir pastebėsi. Buvau atkasęs pamatus, sakiau tuo pačiu gal kokią sienelę padaryti nuo pelių, kad neprisikastų, bet kai internete radau informaciją, kad žiurkių urvai pasiekia 30 metrų gylį, nusispjoviau į tas idėjas. Klausimas, kokiu nuotoliu nuo namo reikėtų ieškoti urvelio vedančio po jūsų namo pamatais pradžios, 1-2 metrų atstumu, ar 10-20 m, o gal net visų 100m.

1. Peles yra tik didelis baubas, mitas.
2. Jei peles mistu eps'u, tai eps gamyklose butu karo stovis
3. Turiu prasmingesniu darbu, ner laiko ganyti peles lauke, tegul tuo uzsiima kaimynu kates irkatinai

Truputį iš patirties. Gyvenu name statytame pardavimui prieš kokius šešis metus. Toks su daug minusų ir mažai pliusų. Šiltintas kokių 10 - 15 polistirolu ir nutinkuotas.
Šią vasarą pradėjo nuo panduso tinkas byrėt. Pasižiūriu atidžiau, pamatas visiškai nešiltintas. Sienų polistirolas prasideda maždaug 10 cm nuo žemės ir iš apačios... visiškai plikas, kaip Kauno šilas pagamino. Statybininkams matyt buvo labai nepatogu tinkuoti, tai taip ir paliko, vis tiek labai sunku pastebėti.
Pelėms turėtų būti labai patrauklu. Bet iki šiol nesusidomėjo.

As nesakau kad butent polistirola jos megsta ar ka, tiesiog grauzia urvus ir tiek. Mano namulis stugso be langu, bet va po pamatu urveli radau, ir seip maciau pele begancia keliuku. Nenoreciau kad fasado siltinimas butu kazkieno koridorius, del to mastau apie koki aliumini cokolio profili, kuris butu nemazas salcio tiltas matomais.

PS metaliniama garaze sugriauze per ziema viska ka buvau palikes pvz salma, miegmaisius, palapines ir tt..

Turiu įdomų klausimą. Kas pasyviam namui Lietuvoje svarbiau: mažinti šilumos nuostolius ar didinti pritekėjimus?

Konkretus pavyzdys. Projektuojame du namus, kurių vidinis išplanavimas - visiškai vienodas. Skiriasi tik namų išorė. Vienu atveju 150 kv. vidaus ploto įdedame į tokį namą, antru atveju - į maždaug tokį namą.

Pirmo namo atitvarų plotas (lauko sienų ir stogo) yra mažesnis nei antro namo atitvarų plotas. PHPP skaičiavimai rodo, kad vien dėl formos kompaktiškumo, mažesnio atitivarų ploto pirmas namas turi apie 5-7 proc. mažesnius šilumos nuostolius, t.y. savo architektūra iš esmės yra šiltesnis.

Antro namo architektūra dėkinga tuo, kad pietinėje fasado pusėje galima smarkiai padidinti langų plotą, - ypač antrame aukšte. Toks sprendimas leidžia tikėtis didesnių šilumos pritekėjimų, t.y. suteikia galimybę pagauti daugiau saulės. Netgi yra spėjimų, kad padidinus langų plotą pritekėjimai galėtų kompensuoti nuostolius.

Taigi kiek realiai tos saulės šaltuoju metu galima pagauti Lietuvoje? Lapkritis ir gruodis - kritiniai, nepalankūs mėnesiai, bet sausis, vasaris ir kovas - jau visai kas kitą. Kaip yra iš tiesų? Ar yra kokia nors pritekėjimų skaičiavimo programa ar kažkas panašaus?

Žinai, tokias mintis gal į kitą forumo temą

Nezinau ar pravers, bet karkasiniuose namuose, kad peles napalystu tarp dailylenciu ir karkaso, naudojamas,vadinamas "moouseband'as " taip darbinis pavadinimas ,ne aliumines, o cinkuotos metalines "šukos" ... manau yra ir lietuvoje tokiu.

Kai skaičiau daug teorijos, buvau susidaręs nuomonę, kad svarbiau maksimaliai mažinti šilumos nuostolius, kai susidūriau su skaičiavimais, supratau, kad ir pritekėjimai pakankamai svarbūs. Bet viskas turi savo ribas. Pasyvaus namo rekomendacijose jos nubrėžtos - langų plotas turėtų atitikti ~20% namo grindų ploto. Šio dydžio nerekomenduojama viršyti. Aišku, šalia visuomet rasit prierašą, kad griežto draudimo nėra, PN leidžia lanksčiai į tai žiūrėti, ir nuostolius vienoje vietoje, galima kompensuoti kitais būdais, bet iš principo, tai tos rekomendacijos ne iš piršto laužtos.

Langai tai yra atitvaros su ženkliai mažesne šilumine varža, tai reiškia, kad kai nėra saulės pritekėjimų, patalpos dėl didesnio prastos šiluminės varžos atitvarų ploto, atvės greičiau, ir atvirkščiai. Kai išlys saulė, pritekėjimai bus didesni, ir kai langų jau daugiau nei rekomenduojama, labai tikėtina, kad pritekėjimų bus per daug, patalpos prikais iki nekomfortiškai šiltų temperatūrų.Veikmės PN monitoringo pavyzdys rodo, kad šalčiausiu žiemos metu išlindus saulei namas prikaisdavo iki 28C laipsnių temperatūros, o tai tikrai jau per karšta ir jaučiamas diskomfortas.

Teko girdėti apie židininio šildymo minusą? Ten kol židinys dega, visose patalpose būna šilta, net per karšta, bet tik užgesta, ir visose patalpose iškart šalta. Kai pasižiūriu į "Uolos" įstiklinimą, man iškart kyla asociacijos su židininiu šildymu. Tikrai stipriai apribočiau langų plotą.

Jau geriau ant "Vilnojos" stogo uždėti daugiau saulės kolektorių ir sukaupti šilumą didesnėje akumuliacinėje, nors kai Jūs turite praktikos su 30kW saulės elektrinėmis, galima išnaudoti ir šią patirtį

Logiškai ir argumentuotai čia viską sudėliojai. Super.

gal galima vaizdų kokių pamėtėti, nes googlas tai tik muzikinę grupę ir miki mauza tokiu pavadinimu pažysta.
Papildyta:


Beje, tas rekomendacijas kai skaitau, atkreipiu dėmesį, kad visuose pavyzdžiuose pateikiama Vokiškos žiemos žemiausia temperatūra. Tuos skaičiukus pakeitus Lietuviškos žiemos dydžiais, manau situacija pasidarytų ženkliai ryškesnė.