QUOTE(kristalines @ 2012 10 15, 13:52)
Tai kaip Snapás? ko tylit
Labai patiko Algio Krisciuno paskaitele. Linksmai, glaustai, informatyviai. Nu liuks fotografas ir lektorius
Siaip visu lektoriu pagrindines mintys sukosi apie tai, kad jei nori daryti gera nuotrauka, turi kiekvienai fotosesijai ruostis (susikurti scenarijus, tureti apmastyta vizija, braizytis eskizus, susidelioti mood board'us), kiekviena karta turi save prievartauti daryti kazka kitaip nei darei (kt. technika, budai, rakursai, sviesa, apdirbimas ir pan.), tik taip augsi, tobulesi, ieskosi saves. Patiko A.Pocejaus mintis, kad ka siandien padarei ir tau pavyko, rytoj tai jau tavo konforto zona, tik praplesta, is kurios turi priversti save isspirti, kitaip sakes - stagnacija. Visi skatino nebijoti eksperimentuoti, anot Marlos Singer "tikri talentai neria kur sunkiau, kur giliau". Pocejus pasake, kad geros nuotraukos negimsta paprastai, turi prie to paprakaituoti. Jei nori fotografuoti zmones svarbus zmogaus psichologijos pazinimas, bendravimo igudziai, gebejimas manipuliuoti zmogumi, kad butu isgautas norimas rezultatas, emocijos. Ne maziau svarbi ir pacio fotografo vidus: ka jis skaite, mate, kuo domisi ir pan. Turi dometis garsiais fotografais, naujais vejais, kurie antot R. Zolubo bent jau mados fotografijos pasaulyje pucia is Paryziaus, Milano, NewYork'o.
Visi pranesejai kaip vienas tvirtino, kad jei nori kazo pasiekti, turi dirbti investavimo principu, t.y., daryti daugiau nei tau moka, nei tu gali
Man zavu, kad tokie jauni zmones, kaip V.Morkevicius, D.Bliznikas, M.Singer jau tiek nemazai pasieke. Kazkaip pralinksmino Dominyko susijaudinimas, smagus paprastumas ir tiesmukumas, kvatojaus iki asaru momentais. Ir as taip noriu
Tiek mano reziume