Heliau....
Maggie , ačiū už postą ir patarimus, filmą jau parsisiunčiau...
Dėl pirmadienio temos, tai vakar atsigulus varčiau užvakar darytas ir vakar darytas foto, bet aj.. Geriau pasuosiu.. Nelimpa jei man, tai kitiem juo lbiau nelips, nes pirma turi patikt man, tada kyla noras apgint savo kadrą..
Mintyse vis pakomentuoju nuotraukas, savaip gal... Bet visada komentuoju, ko trūksta, ko perdaug kaip pasukčiau, kokia šviesa, kampas ir t.t. Gal jau reik pradėt rašyt viešai savo pamastymus....
Dėl fotografavimo... Tai.. Mano siela menai visi, negaliu sustot, turbūt iš mamos pusės šitas polinkis ir pas mane ir pas sesę..... Mama piešia geriau už nežinau net lygint galėčiau su dailės gurų visais, rankytes turi auksines, poto šoko Kanapėlėj, kiek metų, siuna, neria, tik kad baigus inžinerija Maskvoj. Plius buvo pradėjus teisę studijuot, bet gandrai mane atnešė, taip ir paliko...
Sesė irgi piešia, muzikos mokyklą baigus, konservatorijoj mokosi... Aš irgi neatsilieku, piešiu, drabužių modeliavimą nuo 6 klasės lankiau jau 8 klasėj sau drabužius siūdavau.... Poto deukupažas, dieną naktį darydavau dėžutes ir pan., kol pasiekiau ko norėjau.. Supratau kad viskas, nes jame patiko pats tobulėjimo procesas..
Aišku off topic`as geras čia..
O fotografuot ėmiau, net nežinau kada ištikro, aišku būdavo žaidimai, bet tas aparatas gulintis pas tėtį ant rašomojo stalo, nuo mažumės mane traukė labiau už visus kitus rakandus.... Bet prasidėjo viskas nuo to, kaip ir kristalinei, nuo augintinių, vos norėjosi geriau, gražiau ir ačiū vienai mūsų "senutei"...
Kuri pasakė, pamėgink, kartu su manim po pievas braidė ir drugelius fotografavo, mokė, rodė, namuose mano tinkamo kampo ieškojo, parodė, kad tai taip nuostabu, gaila, kad dar nemoku perteikt savo minčių nuotraukose, blaškausi... Gaila, kad buvau numetusi ilgai savo hobį, bet.. Dabar tikrai nepaleisiu, vyras jau ir juokais ir rimtai kartais pasako, konkurentas mano.. Turi tu tris mylimus vyru... 1 vietoj: Sūnus, 2 vietoj : Nikonas, o 3oje - AŠ...
Visada reikia mėginti, nes be to nieko nebus... Pamėgini ir pajauti ar tai tavo artimas sielai dalykas.. Aišku buna krizių, stopų, kritimų kylimų, bet visur jų būna...
Pati baigiau teisę, svajojau apie kriminalinę mediciną, gal būt dėl to, kad mama įbruko,kaip tai nerealu, nes pati nebaigė, manau nevalia vaikam brukti savo neišsipildžiusių lūkesčių, nes viduje visada jaučiau, kad mano akys mato ne sausus kodeksus, o kūrybą.. Tikiuosi kažkada pasiekt tą savo viršūnę į kurią dabar lipu, paslystu, vėl lipu, ir užlipsiu..
Tikiu.
