Koldūnai

aciu! Bandysiu dar karta!

maldauju, parasykit gi kas nors kiek miltu, kiek vandens pilat. o tada minkot rankom, ane? tada ant stalo ir su kocelu? o tada su puoduku padaryti rutuliukus, prideti mesos ir su ta plastmasine formele suspausti? ar taip?

As isbandziau visokias teslas, pasilikau prie sios - 200g miltu, 100g manu(cia apytikriai, svarbiausia, kad apie trecdalis butu manai, geriau is kietuju kvieciu, kur italai makaronams ima), 2 kiausiniai, saukstas aliejaus, druskos, na ir siek tiek (gal pora saukstu) vandens - priklausomai nuo kiausiniu dydzio. As minkau su mikseriu, bet ir rankom galima - kas gi ji anksciau turejo. Butinai suminkius palikti isbrinkti, cia tesla darant svarbiausia.Suvyniok folijon ar indelin uzdengusi i saldytuva bent jau valandai ikisk. Tokia tesla visai nelimpa nei prie ranku nei prie stalo, netysta ir nesitraukia.As kocioju masinele, bet kocelu juk tas pats, tik ilgiau trunka.Tas lakstas nestoras, bet ir ne permatomas turi gautis. Tada dedu teslos laksta ant tos metalines formeles (ja pries tai apipudravusi miltais), i kiekviena duobele sauksteliu idaro, antra teslos lapa ant virsaus, kocelu pavalcuoju, krastus nurenku, apverciu - na ir isbyra visi. Nurinktus teslos likucius suminkau su sekanciu teslos gabalu, kuri kociosiu. Is mineto kiekio padarau apie 120 koldunu, farso sunaudoju apie 400g.

Kažkurioje temoje radau labai išsamiai aprašyta procesa ju gaminimo.Gal pravers
KOLDŪNAI
Sunkiausia proceso dalis, ypač jeigu nėra tam pritaikytos elektrinės buitinės technikos, yra užminkyti tešlą. Imame 3 puodelius miltų, apie 3/4 puodelio vandens, tris kiaušinio trynius ir šaukštelį druskos. Sumaišome miltus su druska ir pilame vandenį ir miltus. Tuomet minkome. Ilgai ir nuobodžiai, iki skausmo sąnariuose, arba iki kol tešla taps vienalyte ir nebelips prie rankų ir indo. Jeigu nesusiminko, viduje, kiek bemaigai, lieka kažkokie neaiškūs gurulukai, galima dar įpilti truputėlį vandens, bet nepersistengti - tešla turi būti kieta ir stangri. Tiesa, amerikoniškas puodelis yra 237 mililitrai. Tešlos užtenka kokioms dviems lėkštėms koldūnų, bus matyti, kiek tai yra, vėliau. Vizualiai tai atrodo taip:
Tuomet paliekam tešlą pagulėti kokį pusvalandį, nežinau tiksliai, kodėl, ne mielinė visgi, na bet tiesiog taip priimta. Tuo tarpu galime paruošti mėsą įdarui. Reikia vienodų dalių jautienos ir kiaulienos faršo, svogūno, druskos, pipirų pagal skonį. Svogūną sukapojame, mėsą sukrauname kartu ir viską išmaišome rankutėmis. Gauname tokią makaliūzę:
Tuomet pagrindinis ( slaptas ) ingredientas - mairūnas. Bent jau man tai yra pagrindinis prieskonis koldūnų įdare, žolė, nuo kurios koldūnai ima kvepėti.. na... koldūnais turbūt.
Kvapas ir skonis kiek panašus į raudonėlio, bet gal kiek silpnesnis ir labiau mėtinis. Taigi, imam visas tas šakeles, nubraukiam lapus, smulkiai sukapojam, ir į mėsą. Išmaišome.
Tuomet tešlą išplojame į blyną, pabarstome horizontalų paviršių miltais, labai susikaupiame ir pradedame kočioti.
Kočiojame, kol tešla taps kažkur 2-3mm storio. Kitur rašo, kad storio kaip peilio nugarėlė ties kotu. Kaip kam paprasčiau. Svarbiausia ne per plonai, ir be skylių kad būtų.
Tuomet imame apvalų daiktą aštriais kraštais, uždedame ant tešlos, ir stipriai stipriai stipriai spaudžiame.
O toliau - maloniausia dalis. Imame vieną skrituliuką, kiek patempiame, jeigu spėjo susitraukti, dedame ant delno, o į vidurį - apie arbatinį šaukštelį įdaro:
Tuomet perlenkiame per pusę, užspaudžiame kraštus, ir lengvais žnybiamaisiais-sukamaisiais judesiais užvyniojame kraštelį.
Krauname skrituliuką ir mėsą ant "dantų", tuomet jį lenkiame per pusę ir suspaudžiame, kad suliptų.
kuomet baigiame lipdyti koldūnus, gauname maždaug dvi dideles lėkštes. Užkaičiame didelį puodą pasūdyto vandens, kad užvirtų. Tuo tarpu supjaustome lašinukus, paspirginame ant vidutinės ugnies, kad išsilydytų, ir pridedame smulkiai kapoto svogūno, maždaug tiek pat, kiek lašinukų.
Kai svogūnai paskrunda, krauname į keptuvę porą šaukštų grietinės ir gerai išmaišome. Išjungiame ugnį. Padažas baigtas.
O tuo tarpu, kai tik užverda vanduo, metame į jį koldūnus ir verdame... na, kokias 8-10 minučių, priklausomai nuo dydžio ir kaip plonai iškočiojote tešlą. Teisingai sulipdžius vandens į koldūno vidurį nepatenka, ir įdaras troškinasi viduje savo paties sultyse. Dėl to yra svarbu, kad mėsa nebūtų pernelyg sausa, arba į ją ruošiant galima įpilti truputį pieno ar kefyro. Jeigu koldūnai verdami išsipučia, kaip varlės - viskas taip ir turi būti, čia garai iš vidaus spaudžia. Jeigu tešla pakankamai stangri, sutrūkti neturėtų. Taisyklė, kad koldūnai gatavi, kai iškyla į paviršių, čia negalioja. Paprasčiausia yra žiūrėti daugmaž, ir kai jau atrodo, kad jau, ištraukti kokį vieną ir paragauti.
Štai ir viskas. Krauname į lėkštę, uždedame padažo, padailiname mairūno šakelėmis. Vartoti su mėgstamu gėrimu. Kai kuriems tas gėrimas - kefyras.

Ale ir skaniai aprasei ,ir tu ir Amalija.Taip ir norisi pult ir gamint

ACIU ACIU ACIU
iki kitos savaites pastudijuosiu receptus, ir pirmadieni bus didzioji diena - darysiu koldunus

"...Tuomet perlenkiame per pusę, užspaudžiame kraštus, ir lengvais žnybiamaisiais-sukamaisiais judesiais užvyniojame kraštelį.
Krauname skrituliuką ir mėsą ant "dantų", tuomet jį lenkiame per pusę ir suspaudžiame, kad suliptų..."



o va cia ir nesupratau kai rasai, kad lengvais sukamaisiais judesiais uzvyniojame krasteli, tai as suprantu, kad cia sulipdome jau, o paskui rasai, kad krauname ant "dantu" ir suspaudziame, kad suliptu... kas dar turi sulipti, jei jau sulipdziau ir kas po galu galais tie "dantai"????? labai laukiu receptu isaiskinimo, tik nesijuokit is manes, man tai - gyvenimo issukis

Kazkodel neleidzia ikelti nuotraukos kur matytusi tie dantukai tada butu labai aisku.
Tai toks plasmasinis spaustukas koldunams daryti.

tai tu pirma rankom uzlipdai kolduna, o paskui dar karta su tuo spaustuku suspaudi? ar taip?

Ar tik rankom,ar tik spaustuku, ar abiem.Kaip kada. Svarbu kad butu labai gerai sulipinta ir jie neissileistu.

Cia tas procesas originale su paveiksleliais, kliktelek pas koldunus.Ten ir kiti receptai saunus iki nuvirtimo, tai nurodziau pagrindini puslapi. Kad visi vyrai tokie butu.

Širdingas ačiū tau, brangioji, už tokį išsamų koldūnų aprašymą Niekada dar nedariau koldūnų, bet kaip pamačiau čia.... siaubas kaip užsimaniau, nu taip skaniai padaryta.... taip valgyti noriu (koldūnų)


Didelis ačiū ir už kitus receprtukus