
Kaip sakot, tinginė bankininkė papuolė mum

QUOTE(Grantee @ 2013 04 17, 10:50)
Mes pagaliau pateikėm paraiškas į DNB ir Swed. Bet dnb sakė nepateiks paraiškos kol nebūsim gavę atsakymo iš swed'o.. priežastį įvardino,jog kam jiems dirbt,jei yra tikimybė jog imsim iš swed'o.. įdomiai elgiasi,nes tam ir teiki paraiškas į kelis bankus, kad pasilyginti ir išsirinkti geriausią variantą..
jei nuspręsim imti iš dnb tada ir pateiks paraišką svarstymui, įdomiai,ania? 


Buciau apsisukus ir tiesiai nuejus pas salia sedincia vadybininke, kuri netingi dirbti

Mes ta pacia diena pateikem paraiskas i SEB, DNB ir SWEDBANK ir nieko neslepem

Labi,
Mumi čia toks klausimas iškilo gal kas esate susidūre?Tarkim būstas kainuoja 170 000 o įvertina būstą pvz 200 000 lt.Nt brokeris sakė kad tą skirtumą 30 000 galima suderėti su banku kaip nt įsirengimui?Paskola būtų kaip ir pirkimui kaip ir įsirengimui.
Asmeniškai tokį dalyką girdžiu pirmą kartą nes žinau kad įsirengimui imama antra paskola .Labai laukiu ats.
Mumi čia toks klausimas iškilo gal kas esate susidūre?Tarkim būstas kainuoja 170 000 o įvertina būstą pvz 200 000 lt.Nt brokeris sakė kad tą skirtumą 30 000 galima suderėti su banku kaip nt įsirengimui?Paskola būtų kaip ir pirkimui kaip ir įsirengimui.


QUOTE(Weronika24 @ 2013 04 23, 08:22)
Labi,
Mumi čia toks klausimas iškilo gal kas esate susidūre?Tarkim būstas kainuoja 170 000 o įvertina būstą pvz 200 000 lt.Nt brokeris sakė kad tą skirtumą 30 000 galima suderėti su banku kaip nt įsirengimui?Paskola būtų kaip ir pirkimui kaip ir įsirengimui.
Asmeniškai tokį dalyką girdžiu pirmą kartą nes žinau kad įsirengimui imama antra paskola .Labai laukiu ats. 
Mumi čia toks klausimas iškilo gal kas esate susidūre?Tarkim būstas kainuoja 170 000 o įvertina būstą pvz 200 000 lt.Nt brokeris sakė kad tą skirtumą 30 000 galima suderėti su banku kaip nt įsirengimui?Paskola būtų kaip ir pirkimui kaip ir įsirengimui.


Yra toks dalykas, tik ne visi bankai sutinka taip finansuoti, kiek domėjausi, DnB tikrai sutinka, gal dar su kokiu pavyktų susiderėti

Principas toks, kad nuo 170 000 Lt jūs susimokate 15% pardavėjui ir jums reikalinga 144 500 Lt paskola. Jei turto vertinimas 200 000 Lt, tuomet bankas skaičiuoja taip: 200 000 - 15%= 170 000 - 144 500=25 500 Lt - tokią sumą jums galėtų iš karto išmokėti įsirengimui.
Labai dėkui
Bandysiu swdbanke išsikovoti tokį dalyką




QUOTE(Carpe diem @ 2013 04 23, 08:38)
Yra toks dalykas, tik ne visi bankai sutinka taip finansuoti, kiek domėjausi, DnB tikrai sutinka, gal dar su kokiu pavyktų susiderėti
Principas toks, kad nuo 170 000 Lt jūs susimokate 15% pardavėjui ir jums reikalinga 144 500 Lt paskola. Jei turto vertinimas 200 000 Lt, tuomet bankas skaičiuoja taip: 200 000 - 15%= 170 000 - 144 500=25 500 Lt - tokią sumą jums galėtų iš karto išmokėti įsirengimui.

Principas toks, kad nuo 170 000 Lt jūs susimokate 15% pardavėjui ir jums reikalinga 144 500 Lt paskola. Jei turto vertinimas 200 000 Lt, tuomet bankas skaičiuoja taip: 200 000 - 15%= 170 000 - 144 500=25 500 Lt - tokią sumą jums galėtų iš karto išmokėti įsirengimui.
man seb'as taip duoda. Tik jie skaiciuoja, kad ir nuo situ turi tureti 15 proc. savu pinigu
QUOTE(karile_23 @ 2013 04 23, 09:37)
man seb'as taip duoda. Tik jie skaiciuoja, kad ir nuo situ turi tureti 15 proc. savu pinigu
Tai ir DNB nuo bendros sumos 15% savu reik turet.
Tik man kitas klausimas iskyla. Juk visus pinigelius bankas perveda turto pardavejui. Jei isivertini daugiau, kad liktu daugiau pinigeliu, tai ta skirtuma turto pardavejas turetu grazint, bet kur garantija, kad taip pasielgs?

Ar pats bankas sutinka viena suma pervesti turto pardavejui, o likuti jau asmeniskai man?

O dar ir pardavejas turi sutikt su didesne kaina, nes jam mokescius gi nuo didesnes sumos tektu moket. Patys asmeniskai buvom susidure su pardaveju, kuris norejo rodyt netgi mazesne kaina, nei ta, uz kuria realiai parduoda, nes nebuvo praeje 3m nuo to, kai pats ta parduodama turta isigijo.
Bankas pinigus skirtus pirkimui perveda pardavėjui, o pinigus skirtus įsirengimui - paskolos emėjui.
QUOTE(Požiūris @ 2013 04 23, 12:16)
Tai ir DNB nuo bendros sumos 15% savu reik turet.
Tik man kitas klausimas iskyla. Juk visus pinigelius bankas perveda turto pardavejui. Jei isivertini daugiau, kad liktu daugiau pinigeliu, tai ta skirtuma turto pardavejas turetu grazint, bet kur garantija, kad taip pasielgs?
Ar pats bankas sutinka viena suma pervesti turto pardavejui, o likuti jau asmeniskai man?
O dar ir pardavejas turi sutikt su didesne kaina, nes jam mokescius gi nuo didesnes sumos tektu moket. Patys asmeniskai buvom susidure su pardaveju, kuris norejo rodyt netgi mazesne kaina, nei ta, uz kuria realiai parduoda, nes nebuvo praeje 3m nuo to, kai pats ta parduodama turta isigijo.
Tik man kitas klausimas iskyla. Juk visus pinigelius bankas perveda turto pardavejui. Jei isivertini daugiau, kad liktu daugiau pinigeliu, tai ta skirtuma turto pardavejas turetu grazint, bet kur garantija, kad taip pasielgs?

Ar pats bankas sutinka viena suma pervesti turto pardavejui, o likuti jau asmeniskai man?

O dar ir pardavejas turi sutikt su didesne kaina, nes jam mokescius gi nuo didesnes sumos tektu moket. Patys asmeniskai buvom susidure su pardaveju, kuris norejo rodyt netgi mazesne kaina, nei ta, uz kuria realiai parduoda, nes nebuvo praeje 3m nuo to, kai pats ta parduodama turta isigijo.
DnB principą skaičiavimo parašiau, nereikia rodyti, kad turi sąskaitoj dar 15%, jie tiesgiog 15% mažiau duoda, nei verčių skirtumai.
Dar kalbėjau su Danske tuo klausimu, tai jie jau prašo, kad atneščiau čekius, kad išleidau susiplaunuotos įrengimui sumos 15% ir tik tada perveda verčių skirtumą.
Teisingai Grantee sako - pinigai įsigijimui vedami pardavėjui, o pinigai įsirengimui vedami pirkėjui.
Kaip konkrečiai SEB'as prašo? buvau SEB'e, bet dėl aukštesnės siūlomos maržos iki otkių detalių nebeklausinėjau.
QUOTE(Carpe diem @ 2013 04 23, 13:09)
Kaip konkrečiai SEB'as prašo? buvau SEB'e, bet dėl aukštesnės siūlomos maržos iki otkių detalių nebeklausinėjau.
seb'as praso parodyti saskaitoje, kad turi 15 proc. busto isigyjimui ir 15 proc. remontui. Remontui dar reikia samatele pristatyti, kiek kur planuoji isleisti, o veliau sake, kad uzteks samatoje pazymeti, kad darbai atlikti ir, jei turi, atnesti cekius (jei neturi zadejo nereikalauti).
Niu va kiek pasidomėjau su tais 15 proc.(čia kalbu ne apie būsto pradinį įnašą) o apie įsirengimui skirtus iš tos pačios būsto paskolos tai labai daug lemia pats būsto vadybininkas.Galima ten derinti ir suderinti daug ką...Aišku visų tvarkų neapeisi bet kaip kur galima ir aplinkeliais šį bei tą pasitaisyti.

QUOTE(Požiūris @ 2013 04 23, 11:16)
Tik man kitas klausimas iskyla. Juk visus pinigelius bankas perveda turto pardavejui. Jei isivertini daugiau, kad liktu daugiau pinigeliu, tai ta skirtuma turto pardavejas turetu grazint, bet kur garantija, kad taip pasielgs?
Ar pats bankas sutinka viena suma pervesti turto pardavejui, o likuti jau asmeniskai man?
O dar ir pardavejas turi sutikt su didesne kaina, nes jam mokescius gi nuo didesnes sumos tektu moket. Patys asmeniskai buvom susidure su pardaveju, kuris norejo rodyt netgi mazesne kaina, nei ta, uz kuria realiai parduoda, nes nebuvo praeje 3m nuo to, kai pats ta parduodama turta isigijo.

Ar pats bankas sutinka viena suma pervesti turto pardavejui, o likuti jau asmeniskai man?

O dar ir pardavejas turi sutikt su didesne kaina, nes jam mokescius gi nuo didesnes sumos tektu moket. Patys asmeniskai buvom susidure su pardaveju, kuris norejo rodyt netgi mazesne kaina, nei ta, uz kuria realiai parduoda, nes nebuvo praeje 3m nuo to, kai pats ta parduodama turta isigijo.
Mes Swedbanke taip pasiėmėm. Pardavėjas įvertino butą daugiau, bankas išmokėjo jiems visus pinigus (bankui apie jokius remontus net nepasakojom). Su pardavėju pasirašėm sutartį, kad jie išmokės mums sutartą sumą (tiek, kiek sukėlė buto kainą). Aišku, ir pradinis skaičiavosi nuo visos sumos, ir notaro mokesčiai, šiek tiek brangiau gavosi, bet geresnis variantas, nei atskirai imti paskolą remontui.
Dabar visoms prekėms, darbams ir t.t. išsirašom sąskaitas faktūras ir pardavėjas grąžina mums pinigus. Taip žaidžiamės todėl, kad eiliniai fiziniai asmenys esam, juridinis asmuo tiesiog gali išrašyti sąskaitą visai sumai ir pinigus atsiimti.