QUOTE(lituanus vulgaris @ 2012 12 10, 20:33)
Jei dažnai žiūrite TV prieblandoje - plazminis.
Jei reikia plačių matymo kampų - plazminis.
Jei TV dažniausiai įjungtas kaip fonas - LCD.
Jei mėgstate TV žiūrėti ryškioje šviesoje - LCD.
Jei žiūrėsite daug 3D - pasyvus LCD arba aktyvus plazminis (bet tik tada, jei prieblandoje žiūrėsite).
LCD irgi galima žiūrėti ir prieblandoje, ir dėl išdegimų bijoti nereikia, ir nezirzia, ir elektros mažiau valgo, ir lengvesni. Įsijungus movie/cinema vaizdo profilį net ir tos dirbtinokos LCD televizorių spalvos per daug akių neberėžia. Žmonės juk kasdien naudoja kompiuterius, o tie, kaip žinia, su plazminiais monitoriais nekomplektuojami, todėl prie LCD vaizdų piliečiai labiau pripratę, jiems plazminiai televizoriai atrodys mirgančiais, per tamsiai rodančiais, su drumzlina balta spalva, kaistančiais ir dar balažin kokiais blogais.
Nekvestionuoju to, jog plazminių televizorių geresnės vaizdo charakteristikos, bet jų sukeliamos potencialios ir realios problemos bei apribojimai žmonėms tikrai gali nepatikti. Žmogus nori turėti daiktą, kad su juo neturėtų papildomų rūpesčių kur, kaip, kada ir su kuo jį žiūrėti...
Tarp kitko, gerų kineskopinių televizorių vaizdo charakteristikos savo raiškos "kategorijoje" pačios geriausios, netgi lyginant su plazminiais, bet nepaisant to, kineskopiniai išmirė kaip dinozaurai. Ir išmirė ne dėl vaizdo kokybės, kuri buvo superinė, o dėl to, kad kineskopinių grynai dėl jų technologijos neįmanoma pagaminti pakankamai plonų, lengvų, kuo didesnės įstrižainės bei skiriamosios gebos (raiškos) ir tuo pačiu energetiškai kuo efektyvesnių...