2012 m. Ispanija, į kurią sugrįšime nekart

Tai manau nuorodas pabaigoje . Ir rasti bus patogiau, kai jau reiks, nei, kad tarp fotkiu ieskoti

Ok, nes jau nebe kaži kas ir liko

Nesikartosiu, kad ir čia galėčiau kiūtoti dienų dienas, bet saulelė jau vakarop, vyras dar planavo pamirkti baseine, tad vėl ropščiamės apačion link mašiniuko, šiaip ne taip jį iškrapštom ir dardam į savo palocius. Nebevarginsiu žmonių apie šios vietos grožį ir kulinarinius šedevrus, bet čia tikrai galima apturėti gerą poilsį.
Nuvažiuota ~ 20 km
Išlaidos: 96,- Eu ( 88,- Eu benzinas – užsipylėme iš anksto prieš rytdienos kelionę, 4,- Eu internetas ir vaučerių spausdinimas, 4,- Eu maistelis)

Balandžio 24 d. Apie šią dieną nelabai yra ką rašyti, nes miname link Benikasimo ~500 km ir labai nusiviliame. Na kaip apibūdinti šį miestelį – Joks; nei „padoraus“ senamiesčio, nei gražios pakrantės, kelios apspurusios palmės ypatingo žavesio jam taip pat nesuteikia. Kai jį rinkomės internete, nuotraukos buvo viliojančios, o ir pats viešbutis atrodė labai patrauklus - Intur Oringe – vienintelis mūsų kelionėje 4 žvaigždučių – 145,- Lt su pusryčiais. Ne tik miestelis, bet ir pastarasis labai nuvylė. Nors viešbučio holai, liftai, koridoriai prabangūs, mūsų kambarėlis mažulytis ir tikrai mažesnis net už hosteliukus kalnuose. Kelias valandas malėmės po miestelį ir pakrantes (dabar galvoju, galėjom tą vienintelį kartą padrybsoti prie baseino ant saulutės), bandydami atrasti ką nors įdomaus, radom... kinų restoraną beveik ant jūros kranto, ten ir pavakarojom. Man atrodo, kad iš Benikasimo neturim nė vienos nuotraukos, nes fotografuoti nebuvo ko.
Nuvažiuota: ~ 500 km
Išlaidos: 35,- Eu „kiniečiai“

Balandžio 25d. Grįžtam į Cap de Salou ir net į tą patį viešbutį H Top Molinos Park, tik jau ėmėm FB su pusryčiais, pietumis ir vakariene ir net už tą pačią kainą 131,- Lt. Metam rakandus į kampą ir pasižadam nuo dabar tai jau tikrai tikrai tik ilsėsimės. Atsipūstam 5 min., pasižiūrim viens į kitą ir be žodžių pasiruošę lauknešėlį patraukiam link uolų. Vos nepamirštam, kad dabar mums priklauso ir pietūs, tad prieš išeidami prisipuntam ir išlinguojam į trąsą. Vėl ropščiamės, braunamės, lipame, kopiame, šliaužiame, kol į pavakarę pasiekiame savo viešbutį su puikia vakariene.
Nuvažiuota: ~160 km
Išlaidos: 10,- Eu vynas





Čia maitinu gigantišką krokodilą


Vyras bando atimti


Papildyta:











Papildyta:




Balandžio 26 d. praleidžiame panašiai, tik dar reikia nupirkti lauktuvių namiškiams, tad aplankome ir patį Salou. Gatvelės pilnos parduotuvėlių, butikėlių ir turgelių su kinišku šlamštu, iš kurių panašiai kaip Turkijoje bandoma prisišaukti pirkėjų. Kadangi man visada labiau patinka ieškoti dovanų, negu jas gauti, tai ir tas pora valandų praleidžiam labai maloniai.
Kadangi rytoj vakare laukia skrydis į Lietuvą, sutvarkau ir paruošiu lagaminėlius kelionei. O šiandien laukia atsisveikinimo su Ispaniją vakaras, tai, grįžę po vakarienės, kiek pašvenčiame ir griūname miegoti.
Nuvažiuota 0 km
Išlaidos: 49,- Eu (42,- Eu lauktuvės, 7,- Eu vynas)


Papildyta:
Balandžio 27 d. Šiai dienai esu numačiusi Siuraną ir Sitges. Kadangi išskrendame tik vakare, neskubėdami vėl traukiame į ...kalnus. Vyras paburba, kad nereikėjo pasilikti tokio kelio prieš skrydį, maža kas, ir jis visiškai teisus, iš tiesų rizikinga, bet vaizdai pribloškiantys, aikčiojo net pats brangusis. Siurana

Mūsų kelionė jau į pabaigą, lieka kelios valandos, tad užsukame į Sitges

Ir bereikalo, oi bereikalo. Miestelis gražus, kam įdomu, jis pilnas gėjų, kiek žinau jis ir vadinamas gėjų rojumi, prisižiūrime visokių vaizdų. Vaikštome atsipalaidavę, laimingi, tik įtarimą sukelia kelios žmogystos vis pasirodančios mūsų kelyje. Vyras pasiūlo jau traukti iki savo automobilio. Priėję pamatome, kad išdaužtas šoninis langelis ir, akurat, lagaminų bagažinėje nė kvapo. Puolame čiupinėtis dokumentų ir technikos. Ačiū dievui, šis gėris visuomet su mumis, išskyrus skrydžio vaučerius, kurie liko lagamino kišenėlėje. Vyras turi tokį tašiuką (pederastkė liaudiškai), tai dokumentai, kamera, fotikas laikomi ten. Iš pradžių išpūčiam akis, paskui pradedam prunkšti ir beveik raitytis ant žemės, nes, išskyrus su didele meile ir atidumu rinktas kelias lauktuves, lagaminuose tebuvo jau gerokai „pabuvę“ ir visą kelionę atlaikę mūsų drabužiai. O dar kai įsivaizduojame, ką jie veiks su mano vyro XXL drapanėlėm, čia pat ir atgulam prie ratų. Aišku, po kiek laiko truputį susigraudinau, kad tokia nuostabi kelionė baigėsi su kartėlio prieskoniu, bet tai viso labo tik Daiktai, kurie yra užgyvenami ir bent jau mums visiškai nesvarbūs. Iš šalia esančio nedidelio banko filialo atskuba padėti labai šauni ispanė, ji išviečia policiją, kurios, pasirodo, visai nereikėjo. Vienintelis pliusas, kad nuovadoj leido atsispausdinti skrydžio bilietus. Su visu policijos iškvietimu, važiavimu pas juos ir įvairių protokolų pildymu, be reikalo sugaišome apie 2 valandas, tad po visko jau skuodžiame į mūsų auto nuomos punktą. Darbuotojas užmeta, jog mūsų laimė, kad mes buvome apsidraudę pilnu draudimu, nes šis nemalonumas kainuotų apie kelis šimtus eurų. Išvada tokia, kad jei kartais sutiktumėte savo kelyje neaiškias ypatas, vengiančias jūsų žvilgsnio, susirūpinkite ir būkite atidūs. Paskui dar galvojome, kodėl jie mus sekė, nes išlaužti automobilį tetrunka keliolika sekundžių. Gal neradę nieko gero (oi, negaliu, juokas ima), būtų kur skersgatvyje bandę apiplėšti mus pačius. Bet esame sveiki gyvi, be jokių rūpesčių dėl lagaminų svorio ir gabaritų, laiku pasiekiame savo lėktuvą ir grįžtame į Lietuvą.

Ką galiu pasakyti. Mano pasriūbavimai šio fotoreportažo pradžioje garbės nedaro. Vienintelis pasiteisinimas, kad nuotraukas sugebėjau įkelti tik tokia kombinacija - mano photobucket nuotraukos exploreryje + „supermamos“ chrome. Visi kiti variantai explorer + explorer, crome + chrome ar explorer + chrome išmesdavo man krūvą piktų lentelių su įvairiais „siuntimais“, nuo kurių mano antakiai, jei tik būtų galėję pakilti aukščiau viršugalvio, tą ir būtų padarę, jau nekalbu apie kuokštus naujai įgytų žilų palukų. Tačiau, kai jau išmokau įkelti nuotraukas ir nuorodas, dvi dienas vaikščiojau oriai iškėlusi du pirštus į viršų, įgijusi Napoleono sindromą ir žvaigždžių ligą viename. Šeima dėl viso pikto mane apeidavo ratu. Bet dabar jau pasveikau ir esu laiminga. Tik dabar supratau koks sunkus darbas parengti tokį fotoreportažą, todėl dar kartą nukeliu kepurę prieš tuos, kurie sugeba smulkiai, detaliai ir su begaline kantrybe sukurti šedevrus. Ačiū visiems skaičiusiems ir gerų, saugių bei turiningų kelionių .
P.s. Jei kils kokių klausimų, labai prašau, visada atsakysiu.
P.p.s. Cobre, gal jau rytdienai surašysiu šiaurės ir centrinės Ispanijos perliukus.

Nuostabūs vaizdai ir puikus reportažas. Dėkui

Suuuuuuper Jei kada keliausite, tai tik rasykit ir rasykit ir kelkit nuotraukas, nes labai grazus pasakojimas ir puikios nuotraukos Ir puikus, labai puikus marsrutas. Pasirodo miesteliai tik pradzioje, paskui tikrai ir gamtos pakankamai Smagu matyti kai kurias pernai ir siemet matytas vietas kito zmogaus akimis. Baru, baru save uz tingejima pasiruosti namu darbus tinkamai, pasekoje ko apkaltinai siemet lankyta katalonijos dali skurdumu. na ji aisku, kad skurdesne, bet graziu vietu irgi uztektinai, gal tik jos taip nesukoncentruotos, kaip Zironos apylinkese.
Aciu ir lauksiu papildomu nuorodu, neabejoju, kad daug gerybiu ten dar prisirinke turite

Tiesiog pasaka Nuostabios gamtos sukurtos skulptūros

Nuoširdžiai dėkoju už pagyrimus .

Kaip ir žadėjau, surašysiu, ką esu numačiusi šiaurės ir centrinėje Ispanijoje. Truputį patampysiu nervus savo įžanga ir didelio noro sulaukti patarimų. Dar prieš savo pavasarinę kelionę į Ispaniją, labai ilgai rinkausi, kur iš tiesų važiuoti - į Graikiją ar Ispaniją . Graikijoje dar nesame buvę, Ispaniją jau buvome aplėkę. Bet pradėjusi ieškoti Graikijos „lobių“, nusivylusi supratau, kad visas grožis slypi salynuose, bet ne žemyninėje Graikijoje, teatleis man šios šalies fanai. Gal esame jau išlepinti vaizdų po apkeliautos kone visos Europos, bet be Meteorų, Mystros, Methoni, Monemvazijos ir rytinės Sitonijos pakrantės kažką išskirtinio nelabai ką aptikau. Tikrai nesame arogantiški ar pasipūtę gamtos mylėtojai , tiesiog gal Graikija turi savo nepakartojamą aurą, kurią, tikiu, turi kiekviena šalis ir ją reikia pajusti širdimi būnant toje vietoje. Kiek esame keliavę visi nuostabūs kraštai turi kažką išskirtinio su savo pustoniais, spalvomis, kvapais ir mano minėta aura, gal kas pasakys, kad boba visai nugaravo, bet tvirtai tuo tikiu. Iš vienintelės Italijos kažkada grįžome truputį prislėgti, nes nuvylė ispanų arogancija, bandymas kas antrame žingsnyje išdurti, lupikavimas, tad visą šalies gražį tai kiek aptemdė. Na, jau užsidirbau daug minusų, bet pasiteisindama parašysiu, kad mūsų šeima visada einame į žmones atvira širdimi ir šypsena, esame visiški pozityvai ir optimistai, tad tik laukiu patarimų dėl Graikijos, gal ko ieškodama neįžiūrėjau. Tada trauktume ten, vis tiek turime ją aplankyti, o Ispaniją pasiliktume kitam kartui, maniškiai numatyti maršrutai juk niekur nedings.
O dabar apie Ispaniją. Pradėsiu nuo to, kad vieną dieną netyčia užtikau vaizdelį, nuo kurio vos nenukritau nuo kėdės, o pradėjus nagrinėti visą šiaurinę pakrantę, akys išsipūtė tiek, kad šeima nepažino . Pradėjau veblenti ištrauką iš „Mauglio“ filmuko: „o mes į šiaurę dumsim, o mes į šiaurę dumsim“ ir baksnoti į žemėlapį. Na, vyras mano šaunuolis, kur jį tempiu, ten ir veža, nesikabinėdamas prie detalių, nebent dėl ...kalnų. Tad pradėjau nuosekliai rengti būsimos kelionės maršrutą.
Praia das Catedrais



My Webpage

Oi, tęsiu truputį vėliau, bo reikia apsikuopti prieš savaitgalį. Greit grįšiu.

Šaunus pasakojimas tik pabaiga nekokia, kad ir nieko vertingo ten,vistiek nuotaiką pagadina

Tai tik preliminarios vietos, skrendant į Barseloną, nors viską galima pasiekti, jei vyktumėt į Madridą. Jau mano minėtas Congost de mont Rebei







My Webpage

Gal kas žinot, ar galima čia kelti svetimas nuotraukas, ar nenusižengiu kokiems įstatymams, gal užteks tik nuorodų???


Papildyta:
Castillo de Loarre



My Webpage

Alquezar



My Webpage