QUOTE(gincaryce @ 2012 09 28, 09:05)
O dabar pagalvojau, kad jei ir muštų mane tai šitie jūsų klausimai sustabdytų nuo bet kokio noro išsipasakot, nes už jų slypi - pati kalta.
Kad muša, kaltas vyras, bet jei vyras muša dar kartą, kalta tik moteris...
Kažkada teko patirti draugo spaudimą, kone reikalavimą atsiduoti "šeimai" - atseit, jis pinigus neša, myli, rūpinasi, nuo kitų vyrų saugo (t.y. jei, neduok die, parduotuvėje prie svogūnų į ką nors pasižiūrėsiu - krizė, ėdimas, etc.), viskas dėl mano gerovės, o aš jau galiu tik "malonumais" užsiimti - namų tvarkymu, valgio gaminimu, muilo virimu ir skaitymu, jei liks laiko. Aišku, laiko draugėms (apie draugus nė neužsiminti), teatrui, parodoms, "pasikultūrinimui" nebūdavo. Bet jausmus vis tik pramušė sveikas protas - pasiunčiau jį jadzės ieškot. Ir ištekėjau už vyro, kuris man netrukdo GYVENTI. Kuris kartais pazyzia, bet toleruoja, kad noriu bendrauti su žmonėmis, "kultūrintis", keliauti (viena), skaityti. Nei priekaištų, nei pavydo, nei baimės neįtikti jau dešimt metų. Stengiuosi atsakyti tuo pačiu.