Įkraunama...
Įkraunama...

Kodėl moterys bijo/vengia būti savimi?

QUOTE(Aimeja @ 2012 09 28, 12:27)
Vyras neleido? Tai va, kai jau vyras neleidžia, tai tuo metu ir galvot reikia, kodėl? Ir daryt atitinkamus sprendimus. Bet jei tokia moteriškė yra tik NŠ, jei belieka sutikti. Bet ji ne auka. Nes viskas išplaukia iš jos nieko nedarymo-nedirba, nesimoko, nedalyvauja versle, neturi turto, nėra pilnateisė šeimos sprendimų priėmimo dalyvė, ir t.t.


Ne visada manau yra tiesiog neleidimas. Galbūt yra argumentuotas ir svarus įtikinimas, kad visiems dėl to bus tik geriau, paprasčiau? 4u.gif Jei jam svarbu tai, jis ras argumentų, kaip įtikinti. O kai tikina mylimas žmogus, nesvarbu ar dėl turto, žvelkim plačiau, juk norisi tai mylimai antrai pusei tikėti, norėti tikėti. Ar labai visi galvoja tik pragmatiškai, apskaičiuoja visus pliusus ir minusus? Jei taip būtų, tai daug situacijų baigtis būtų kitokia. Ir nereikėtų kurti temų forumuose su klausimais "ką daryti", nes visi žinotų, ką daryti. Tiesiog darytų šaltai ir be skrupulų. Bet gi gyvenant normalioje santuokoje, kurioje pasitikėjimas vienas kitu yra vienas iš kertinių dramblių, ant kurių ir statomas šeimos namas, tas pasitikėjimas yra rizikos faktorius.

O iš to išplaukimo aš sutinku, bet vis tiek tu vartai tas NŠ, kad jos "tik" NŠ. Taip žeminančiai.
Papildyta:
QUOTE(Hmmm... @ 2012 09 28, 13:22)
Aš irgi nežinau. Tačiau net jei pasielgčiau neteisingai ar pasirinkčiau ne patį geriausią variantą, manau, kad turėčiau pakankamai savivokos kad nekaltint vyro (tėvų/Dievo) už savo silpnumą ar nesugebėjimus.


Kaip paprasta, tuo pačiu. O kodėl taip nekaltinti? Ar jie nusipelno, jei kenkė ar elgėsi blogai, likti nepakaltinamais?

Jei vaikystėje vaikas buvo ujamas, žeminamas, skriaudžiamas, jei iš ten į suaugusiųjų pasaulį atsinešė savo "skolas", kurios jam gadina gyvenimą pakol neišnyks tos skolos, ar jis neturi teisės kaltinti dėl to tuos, kas jam visa tai suteikė? Na nenužudė, sustiprino, kaip tame posakyje, bet ar nesulaužė tose vietose? Sulaužė. Taip ir su šioje temoje minimais atvejais. Išduotas, pažemintas žmogus, žeminamas jo orumas, minėtos manipuliacijos, poveikis per kitas vietas.

Kita vertus, tos baimės būti savimi ir nuolankumas, atsineštas iš vaikystės, galbūt ne visai pats blogiausias dalykas gyvenime. Jei gilintis.
Atsakyti
QUOTE(Subjektyvi @ 2012 09 28, 13:55)
O kai tikina mylimas žmogus, nesvarbu ar dėl turto, žvelkim plačiau, juk norisi tai mylimai antrai pusei tikėti, norėti tikėti.


Taip, taip, ir kai prilupa n tąjį kartą, nugi kaip netikėsi mylimu žmogumi, kad jis tave myliiiiiiiiiiii wub.gif

Apibendrinant, nes tingiu ta tema diskutuoti, tik vienetai moterų, yra TIKROS aukos. Visos kitos skina savo nemąstymo ir nieko nedarymo vaisius ir tiek.
Atsakyti
QUOTE(Subjektyvi @ 2012 09 28, 13:55)
Ne visada manau yra tiesiog neleidimas. Galbūt yra argumentuotas ir svarus įtikinimas, kad visiems dėl to bus tik geriau, paprasčiau? 4u.gif Jei jam svarbu tai, jis ras argumentų, kaip įtikinti. O kai tikina mylimas žmogus, nesvarbu ar dėl turto, žvelkim plačiau, juk norisi tai mylimai antrai pusei tikėti, norėti tikėti.

Ar labai visi galvoja tik pragmatiškai, apskaičiuoja visus pliusus ir minusus? Jei taip būtų, tai daug situacijų baigtis būtų kitokia. Ir nereikėtų kurti temų forumuose su klausimais "ką daryti", nes visi žinotų, ką daryti. Tiesiog darytų šaltai ir be skrupulų. Bet gi gyvenant normalioje santuokoje, kurioje pasitikėjimas vienas kitu yra vienas iš kertinių dramblių, ant kurių ir statomas šeimos namas, tas pasitikėjimas yra rizikos faktorius.

O iš to išplaukimo aš sutinku, bet vis tiek tu vartai tas NŠ, kad jos "tik" NŠ. Taip žeminančiai.


Gal tai šeimai iš tiesų taip yra geriau ir paprasčiau. Galbūt ta moteris ir pati nori taip gyventi ir vyro argumentacija tik padeda jai apsispręsti. Na ne visos gi moterys labai nori dirbt, yra pakankamai ir tokių, kurioms patinka ir tinka būti NŠ ir rūpintis namais/šeima ar pačia savimi. Tame nėra nieko bloga. Blogai yra kaltinti kitą asmenį už savo pasirinkimą. Jei jau vyro argumentai (ar meilė) įtikina, kad toks kelias yra geriausias, vadinasi einamuoju gyvenimo etapu moteris pasirinko tokį gyvenimo būdą, kuris jai atrodė priimtinas. Kam tada kaltų ieškot? Jei niekas nevertė...

Tam tikru gyvenimo etapu gyvenimas gali priversti galvoti. Arba ne. Kita taip ir nugyvena gyvenimą be bėdų ir problemų. Kiekvienam savo. Ar bandyti apsisaugoti nuo galimų grėsmių irgi - kiekvienos šeimos ir kiekvieno asmens reikalas. Jei mano nuomone negalvoti apie galimas bėdas (pensiją, galimą sutuoktinio netektį arba darbingumo/gebėjimo išlaikyti šeimą praradimą, ligas ir t.t. ir pan.) yra trumparegiška, tai aš ir bandysiu nuo to bent minimaliai apsisaugoti (savanoriškos pensijų įmokos, draudimas, turtas vaikų (bent jau) vardu, testamentas (vyro biggrin.gif) ir t.t. ir pan.). Gi yra galimybių ir nedarant drąstiškų sprendimų pasirūpinti tiek savimi, tiek ir savo šeima. Na, bet jei jau nusprendi nieko nedaryt, tai paskui reikia tik tikėtis kad nieko bloga nenutiks, o jei nutinka, tenka susitaikyti, kad turi tiek, kiek pasirūpinai. Ir nors vyras ir kiaulė, jei palieka moterį taip, kaip stovi, bet tai ką jam dabar padarysi... Gali pirštu pagrūmot, kad vai koks tu negeras, o iš š... duobės vis tiek teks pačiai lipt.
Papildyta:
QUOTE(Subjektyvi @ 2012 09 28, 14:08)
Kaip paprasta, tuo pačiu. O kodėl taip nekaltinti? Ar jie nusipelno, jei kenkė ar elgėsi blogai, likti nepakaltinamais?

Jei vaikystėje vaikas buvo ujamas, žeminamas, skriaudžiamas, jei iš ten į suaugusiųjų pasaulį atsinešė savo "skolas", kurios jam gadina gyvenimą pakol neišnyks tos skolos, ar jis neturi teisės kaltinti dėl to tuos, kas jam visa tai suteikė? Na nenužudė, sustiprino, kaip tame posakyje, bet ar nesulaužė tose vietose? Sulaužė. Taip ir su šioje temoje minimais atvejais. Išduotas, pažemintas žmogus, žeminamas jo orumas, minėtos manipuliacijos, poveikis per kitas vietas.

Kita vertus, tos baimės būti savimi ir nuolankumas, atsineštas iš vaikystės, galbūt ne visai pats blogiausias dalykas gyvenime. Jei gilintis.


Žinoma, visuomet paprasčiau apkaltinti kitus. Nes tada lyg ir gauniesi baltas ir pūkuotas. Ir daryt nieko nereikia, nes nu vis tiek aplinka gi kalta.
Dėl nepakaltinamumo - kiekvienas turi atsakyti už savo elgesį. Savo kaltės(atsakomybės) pripažinimas neatleidžia kitos santykio pusės nuo atsakomybės už jo elgesį.

Kiekvienas mes turime bagažą. Pas vienus jis lengvesnis, pas kitus deja sunkesnis. Galima žinoma visus savo poelgius matuoti tuo bagažu ir viską tuom pateisinti. Tada nebelieka prasmės nieko keisti, nes bagažas tai nepasikeis. Jis visada su mumis ar šalia mūsų. Aplinkui pilna žmonių taip ir gyvenančių - aš geriu, nes tėvai gėrė; aš mušu, nes tėvai mušė; aš nedirbu, nes vyras neleido; aš galvos neplaunu, nes šampūno nieks nenupirko ir t.t. Tai žmonių pasirinkimas. Jei jiems taip geriau, tegu. Man netrukdo.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Hmmm...: 28 rugsėjo 2012 - 13:37
QUOTE(Hmmm... @ 2012 09 28, 11:01)
Nu tai mes kalbam apie tą patį, nelabai suprantu, kodėl nesusikalbam biggrin.gif

O tai kas kaltas? Vyras? Už moters reakciją ir sprendimus?
Nors čia man labiau tinka atsakomybės, o ne kaltės sąvoka.


viskas čia normaliai mirksiukas.gif. Tik man atrodo, kad kai kuriose situacijose moteris na tarsi nesąmoningai priima tokius sprendimus. Juk kiek būna, pabėgo nuo vyro ir paskui galvoj - vaje, kaip aš galėjau taip gyvent? Pačios nesupranta, tai kur jau čia mums suprast, kaip čia kas...
Vyras kalčiausias, nes jis "užvirė košė". Dažniausiai smurtas neina vienas... Šalia dar ir teroras, grasinimai, žeminimai ir t.t.... Kai kurios moterys nuolat susidurdamos su tokiu elgesiu patiki, kad jos be vyro yra niekas, kad niekaip neišgyventų ir t.t. O kai esi niekas tai ir pasipriešint sunku. Mums tai nėra taip suprantama, bet pabandyt įsivazduot galima. Taigi, jis kaltas dėl tokios moters būklės, nes jis ne tik muša, bet ir baugina, žemina, grasina, manipuliuoja...
Čia panašiai kaip pvz. telefoniai sukčiai - randa silpną vietą ir apgauna

QUOTE(Subjektyvi @ 2012 09 28, 12:55)
Ne visada manau yra tiesiog neleidimas. Galbūt yra argumentuotas ir svarus įtikinimas, kad visiems dėl to bus tik geriau, paprasčiau? 4u.gif Jei jam svarbu tai, jis ras argumentų, kaip įtikinti. O kai tikina mylimas žmogus, nesvarbu ar dėl turto, žvelkim plačiau, juk norisi tai mylimai antrai pusei tikėti, norėti tikėti. Ar labai visi galvoja tik pragmatiškai, apskaičiuoja visus pliusus ir minusus? Jei taip būtų, tai daug situacijų baigtis būtų kitokia. Ir nereikėtų kurti temų forumuose su klausimais "ką daryti", nes visi žinotų, ką daryti. Tiesiog darytų šaltai ir be skrupulų. Bet gi gyvenant normalioje santuokoje, kurioje pasitikėjimas vienas kitu yra vienas iš kertinių dramblių, ant kurių ir statomas šeimos namas, tas pasitikėjimas yra rizikos faktorius.


Tikrai taip. Juk nei vienas vyras nesako, ei aš noriu, kad tu sėdėtum namie ir lauktum manęs su barščiais, nes esi boba ir tavo vieta namuose. Ne, vyras sako - žinai, man atrodo tu gali sau leist nedirbt, galėsi skirt sau daugiau laiko ir mūsų namų jaukumui, ir sveikatą patausosi ir vaikams geriau, aš labai tave myliu ir nenoriu, kad pervargtum ir t.t. ir pan... Ir lyg ir neverčia vyras, lyg ir pati nusprendė, bet...
Tai va, galim mes čia mojuot rankom kojom, kaip čia mes protingai pasielgtumėm, kažina ar kiekvienai laimingai gyvenant šeimoj nei iš šio nei iš to šautų į galvą pasiskaičiuot ar susikurt kokį tai veksmų planą jeigu išsiskirsi ir t.t.
Atsakyti
QUOTE(gincaryce @ 2012 09 28, 14:21)
Tik man atrodo, kad kai kuriose situacijose moteris na tarsi nesąmoningai priima tokius sprendimus. Juk kiek būna, pabėgo nuo vyro ir paskui galvoj - vaje, kaip aš galėjau taip gyvent? Pačios nesupranta, tai kur jau čia mums suprast, kaip čia kas...
Vyras kalčiausias, nes jis "užvirė košė". Dažniausiai smurtas neina vienas... Šalia dar ir teroras, grasinimai, žeminimai ir t.t.... Kai kurios moterys nuolat susidurdamos su tokiu elgesiu patiki, kad jos be vyro yra niekas, kad niekaip neišgyventų ir t.t. O kai esi niekas tai ir pasipriešint sunku. Mums tai nėra taip suprantama, bet pabandyt įsivazduot galima. Taigi, jis kaltas dėl tokios moters būklės, nes jis ne tik muša, bet ir baugina, žemina, grasina, manipuliuoja...
Čia panašiai kaip pvz. telefoniai sukčiai - randa silpną vietą ir apgauna


Žinoma. Dažnai jos nemoka gyventi kitaip. Dažnai jos psichologiškai silpnos ir lengvai pažeidžiamos, joms reikia pagalbos. Blogai, kad pas mus su ta pagalba situacija prasta. Bet iš kitos pusės esmės tai nekeičia. Kad jų gyvenimas pasikeistų pirmiausia reikia, kad jos pačios norėtų keistis. Čia kaip alkoholikas turi norėti negerti, taip ir auka turi norėti nebūti auka. Kitu atveju net ir pašalinus smurtautoją išlieka didžiulė tikimybė, kad ji susiras kitą tokį patį.

Vyras smurtautojas dažnai taip pat yra auka (praeities, tėvų, aplinkos, gyvenimo sąlygų). Jis taip pat turi ką kaltinti už tai, kad yra toks, koks yra. Mano nuomone smurtautojas nesąmoningai renkasi moterį, kuri turi petencialą tapti (arba jau yra) auka (lygiai taip pat ir auka nesąmoningai renkasi savo kankintoją, nes nebūti auka ji nemoka). Čia kaip tame posakyje atitiko kirvis kotą. Žinoma, skauda tai ne jam, bet psichologiškai manau kad abi tokio santykio pusės yra smarkiai sužalotos. Tačiau kadangi ši tema apie moteris, tai ir kalbu apie jas.

Telefoninis sukčius naudojasi silpnumo momentu, afekto būsena, šoku. Su smurtautoju gi gyvenama nuolat. Tai nėra tapačios situacijos.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Hmmm...: 28 rugsėjo 2012 - 13:39
Dėl tų smurtautojų, tai ir jų gi būna visokių. Nuolatinių ir vienkartinių, ir dar psichologinių.
Atsakyti
QUOTE(Subjektyvi @ 2012 09 28, 14:40)
Dėl tų smurtautojų, tai ir jų gi būna visokių. Nuolatinių ir vienkartinių, ir dar psichologinių.


Na tas tai taip. Bet ten kaip supratau kalba ėjo apie nuolatinį fizinį smurtą. Vienkartiniam smurtui mes visi neatsparūs. Čia dalis žmogaus manau. Klausimas tik to smurto kiekybinė išraiška ir kokias išvadas po to padarom. Su psichologiniu smurtu sunkiau nei su fiziniu. Sunkiau jį atpažinti, pripažinti, dėl to sunkiau ir savyje problemą atrasti.

IMHO smile.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Hmmm...: 28 rugsėjo 2012 - 13:43
QUOTE(Hmmm... @ 2012 09 28, 13:34)
Žinoma. Dažnai jos nemoka gyventi kitaip. Dažnai jos psichologiškai silpnos ir lengvai pažeidžiamos, joms reikia pagalbos. Blogai, kad pas mus su ta pagalba situacija prasta. Bet iš kitos pusės esmės tai nekeičia. Kad jų gyvenimas pasikeistų pirmiausia reikia, kad jos pačios norėtų keistis. Čia kaip alkoholikas turi norėti negerti, taip ir auka turi norėti nebūti auka. Kitu atveju net ir pašalinus smurtautoją išlieka didžiulė tikimybė, kad ji susiras kitą tokį patį.

Vyras smurtautojas dažnai taip pat yra auka (praeities, tėvų, aplinkos, gyvenimo sąlygų). Jis taip pat turi ką kaltinti už tai, kad yra toks, koks yra. Mano nuomone smurtautojas nesąmoningai renkasi moterį, kuri turi petencialą tapti (arba jau yra) auka (lygiai taip pat ir auka nesąmoningai renkasi savo kankintoją, nes nebūti auka ji nemoka). Čia kaip tame posakyje atitiko kirvis kotą. Žinoma, skauda tai ne jam, bet psichologiškai manau kad abi tokio santykio pusės yra smarkiai sužalotos. Tačiau kadangi ši tema apie moteris, tai ir kalbu apie jas.

Telefoninis sukčius naudojasi silpnumo momentu, afekto būsena, šoku. Su smurtautoju gi gyvenama nuolat. Tai nėra tapačios situacijos.


Va tas turbūt ir sunkiausia - atsitokėt, susivokt... Ir vėl, ar galimą kaltint psichologiškai sužalotą žmogų, kad jį ir toliau žaloja? Bet čia giliai kapstyt ir ieškot kaltų turbūt beprasmiška, nes čia yra visuomenės problema, už kurios slypi daug daug kaltų žmonių ir nedėkingų situacijų...
Bet panašu, kad priėjom prie daug maž vieningos išvados. Ginčuose gimsta tiesa 4u.gif

Ai čia apie tuos tel. nebaigiau. Situacijos netapačios, bet norėjau pasakyt, kad kartais emocijos ir jausmai verčia elgtis neįprastai, prieš bet kokią logiką. Juk ir nedurnus apgauna. Jau nekalbu kai atduoda pinigus už sūnų, kurio net neturi. Kažkas veikia, sveiku protu to nepadarysi. Čia baimė gal tokia galinga?

Atsakyti
QUOTE(gincaryce @ 2012 09 28, 15:38)
Ir vėl, ar galimą kaltint psichologiškai sužalotą žmogų, kad jį ir toliau žaloja? Bet čia giliai kapstyt ir ieškot kaltų turbūt beprasmiška, nes čia yra visuomenės problema, už kurios slypi daug daug kaltų žmonių ir nedėkingų situacijų...
Bet panašu, kad priėjom prie daug maž vieningos išvados. Ginčuose gimsta tiesa  4u.gif

Ai čia apie tuos tel. nebaigiau. Situacijos netapačios, bet norėjau pasakyt, kad kartais emocijos ir jausmai verčia elgtis neįprastai, prieš bet kokią logiką. Juk ir nedurnus apgauna. Jau nekalbu kai atduoda pinigus už sūnų, kurio net neturi. Kažkas veikia, sveiku protu to nepadarysi. Čia baimė gal tokia galinga?


Vat todėl man čia kaltės sąvoka netinka, nes ji lyg ir rodo, kad žmogus kažką blogo padarė. Ne, nekalta auka, bet už savo gyvenimą atsakinga, nes niekas kitas, tik ji pati, gali nuspręsti gyventi kitaip ir kažką dėl to daryti. Iš kitos pusės atsakomybės ir kaltės sąvokos čia labai glaudžiai (deja) būna susijusios. Auka nekalta tol, kol nekenkia kitiems. Deja, bet auka dažnai kartu su savimi į tą gyvenimą atsiveda ir vaikus. Ir tuomet ji tampa kalta už tai, kad per savo silpnumą sugadina vaikystę (o dažnai ir ne tik ją) savo vaikams. Kaip gali motina, matydama mušamus, apleistus, skriaudžiamus savo vaikus, vesdama juos naktį pas kaimynus (kad tėvas neužmuštų), tuo pačiu sakyti, kad gyvena su juos skriaudžiančiu žvėrimi "dėl vaikų", man nėra suvokiama.

P.S.: Dėl tel. - ir taip 10-20 metų? Kas antrą dieną? smile.gif smile.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Hmmm...: 28 rugsėjo 2012 - 15:30
QUOTE(Aimeja @ 2012 09 28, 14:09)
Taip, taip, ir kai prilupa n tąjį kartą, nugi kaip netikėsi mylimu žmogumi, kad jis tave myliiiiiiiiiiii  wub.gif

Apibendrinant, nes tingiu ta tema diskutuoti, tik vienetai moterų, yra TIKROS aukos. Visos kitos skina savo nemąstymo ir nieko nedarymo  vaisius ir tiek.


o kaip tu atskiri tas TIKRAS aukas nuo netikrų g.gif kokie ten tie kriterijai?
Atsakyti
QUOTE(alfija @ 2012 09 27, 14:49)

Ar yra suteikiama apskritai tokia galimybė norėti ir išgirsti save- moteriškos lyties atstovėms. Ne taip jau daug, ir ne iš karto atlaiko tą spaudimą, ir būna savimi. Tik susikrovus tam tikrą patirčių(dažniausia neigiamų) bagažą, susirinkus metų bagažą moteris ryžtasi moterim būti. Būtent moterim. O kur dar savarankiška ir gyvenančia dėl savęs, sau, artaip kaip nori. Tokių vienetai.

thumbup.gif thumbup.gif labai panasios mintys kaip knygoje "Begancios su vilkais". yra joje geru minciu. turbut skaitet...
Atsakyti
QUOTE(Subjektyvi @ 2012 09 27, 09:50)
Kodėl moterys nenori gyventi savo gyvenimų, tokių, kuriuose jos jaustųsi gerai, komfortabiliai. Žinoma, vaikai, šeimyninės aplinkybės įtakoja, reikia prisiderinti, bet iš esmės, vis dar kybo klausimas ore "kokios moters reikia vyrui, kokia moteris domina vyrą". Ir pan.
Tai visas gyvenimas tik dėl vyrų, kaip jiems įtikti?  cool.gif  unsure.gif

Iš kur toks altruizmas ir susirūpinimas kitų moterų gyvenimais? Manau mes visos gyvenam kaip mums gerai...
Negi gyvenate: valgote, kvėpuojate ir t.t tik dėl vyrų (ir dar daugiskaitoje)?
Gal reiktų mažiau apsimetinėti tuo, kuo nesate ir ne pataikauti kažkokiam abstrakčiam skoniui?
Atsakyti