QUOTE(libaja @ 2012 10 17, 07:45)
Pamenat, kur tokį lėliuką rodžiausi nevykusį, su schema iš žurnalo. Aš, aišku, jį išmečiau. Bet dabar kai pagalvoju - negaila nė vieno dygsnio. Tiesiog tai buvo man iškrova, nusiraminimas. Kaip tik siuvinėjau jį tada, kai Tėvelis gulėjo ligoninėj po baisios operacijos ir, deja, nebepabudo iš komos. Tai visos nuotaikos, juodos mintys kažkaip ir išsireiškė tame. Vistiek nebūčiau galėjus jo dovanoti adresatui, per daug ten tamsos.
Papildyta:
QUOTE(rasiux- @ 2012 10 17, 09:23)
Prietarais ir aš netikiu, bet minčių galia- taip. Siuvinėdama kam nors dovaną visada sudedu tik pačias gražiausias mintis. Kažkaip net savaime taip gaunasi- kol pagaminu- tiek gero apie adresatą primąstau . Gaunasi ir pačiai tokia terapija gerų minčių
Aš lygiai taip pat