QUOTE(Dvi @ 2012 10 16, 17:08)
Vienas patarimas visoms, pasiryztancioms neziurint i nieka siuvineti tokius darbus:
nepradekit nuo kampo. Pradekit nuo veidu. Jei bus vaizdas tragiskas, bus issiuvineta maziau ir nebus taip gaila isardyti arba numesti. Kai issiuvineta 75% darbo, gaila visko. Labiausiai savęs pačios.
bet kaip isgydyti, ar kaip cia pavadinti, saves itikinejimo, kad tragiskas vaizdas yra nuostabus, sindroma. Vienai plemu kratinys yra nuostabus, kitai net ne tokie ryskus perejimai ir tai akyse kliuna
QUOTE(B_March @ 2012 10 16, 17:29)
Kaip tik pati baiginėju siuvinėti nuotrauką iš savadarbės schemos 
Žinau, kad daugelis čia apskritai prieš nuotraukų siuvinėjimą, todėl ir nesirodau proceso Pradėjau būtent nuo veido ir tik įsitikinusi, kad rezultatas mane tenkina, drąsiai tęsiau darbą 
labai labai laukiam foto
QUOTE(Katu @ 2012 10 16, 17:47)
Kazkas uzklause del prijuosciu blogosios puses. Nu net nezinau, ka atsakyt
Ji nesiskiria nuo kitu siuviniu blogosios puses - jei spalvu daug, bardakas didesnis, jei spalva viena, plius minus grazu. As nesu pamisus del tos blogos puses, tiesa, mazgu nebemezgu jusu deka, dar is zurnalu si bei ta ismokau, zigzagus kartais darau, jei jau labai persimato perejimas, bet rikrai nesiplesau, nekarpau siulo, jei galima pertempt.
as gal (kadangi jau vis vien patys gaminat prijuosteles), uzsiuciau kita medziaga, gal labiau del to, kad blogosios puses siulai nekibtu ir nebutu sansu issiardyt, issipasyt. Moliugo antroji puse labai labai tvarkinga, ir tu teisi - kuo daugiau spalvu, tuo sunkiau islaikyti tvarka
Tikrai būčiau bent jas persiuvinėjus, tada bent kiek žalos apmažėtų, nežiūrint jau į tai, kad viso paveikslo kokybė žiauri.. Nu bet įrėminta, kabo... Vadinasi, patenkinta...
ka cia bepridursi, ale zek neireminta 
