Angelų Mamos

Nezinomos gedincios motinos sukurti zodziai...

"kas yra NORMALU dabar"..

Normalu yra, kad uz kiekvienos sypsenos slepiasi asaros, kai tu supranti, kad tavo seimos gyvenime ir ivykiuose kazkokio asmens truksta

Man normalu yra svarstyti, ka nesti i kapines per Kaledas, Naujuosius Metus, Velykas, Valentino diena ir tt

Normalu yra geriau jaustis ir moketi elgtis per laidotuves, nei per vestuves ar gimtadienius... taip pat pajust skausmo smugi sirdyje uostant geles ir pamacius karsta

Normalu yra jausti, kad daugiau negali ramiai sedeti ne minutes, kad norisi keltis ir rekti, kad tiesiog negali ramiai issedeti

Normalu yra nemiga, nes tiek daug "kas butu jei" ir "kodel" pastoviai sukuriuoja tavo mintyse

Normalu yra vel ir vel atsikurianti ta diena akyse ir mintyse, kai stengiesi prisiversti nebegalvoti apie tai

Normalu yra tik izengus i namus ijungti televizoriu, kurio triuksmas isgelbetu nuo kurtinancios tylos

Normalu yra spoksoti i kiekviena vaika, kuris yra panasaus amziaus i tavo, jei jis butu gyvas, ir bandyti nesekmingai isivaizduoti, kaip atrodytu tavo vaikas tokio amziaus. Tada nusistebeti, kam reikia tai isivaizduoti, juk tas niekada neivyks

Normalu yra, kad kiekvienas laimingas mano gyvenimo ivykis uzgoziamas liudesio, slypincio visai salia, suzeistoje sirdyje

Normalu yra pasakoti savo vaiko mirties istorija kaip apie iprasta, kasdienini dalyka, tada pamatyti siauba kazkieno akyse, nes tai taip baisiai skamba. Tada su pasibaisejimu suvokti, kad man tai jau tapo normalu

Normalu yra tai, kad kiekvieni metai atnesa sunku uzdavini - kaip pazymeti savo vaiko gimtadieni, kaip isgyventi tas dienas. Pasistengti surasti baliona ar veliavele, kuri tiktu tam ivykiui. "Laimingo gimtadienio?" Tikrai ne.

Normalu yra, kai sirdi uzplusta dziaugsmas, kuris ,deja, veliau senka, pamacius kazkoki daikta, kuri tavo vaikas ypatingai mego. Galvoji, kaip vaikas dziaugtusi zaisdamas, bet dabar jo cia nera

Normalu, kad yra zmoniu, kurie bijo pamineti mano vaiko varda

Normalu yra noreti isitikinti, kad mano vaika dar atsimena

Normalu yra kad po laidotuviu visi skirstosi po namus gyventi savo gyvenimu, o mes liekame su savo skausmu ir gedejimu amzinai

Normalu, kad praejus savaitems, menesiams, metams skausmas po pirmojo soko, sirdgela kartais padideja, bet niekada nesumazeja

Normalu yra neklausyti zmoniu, kurie bando sulyginti savo skausma ir netekti su jusu, nebent ir tie zmones neteko kudikio. Prarasti tevus yra baisu, bet laidoti vaika - nenaturalu

Normalu yra gerti vaistus ir stengtis neverkti kiauras dienas, kad apsaugotum savo psichika

Normalu yra suvokti, kad verki kiekviena diena

Normalu yra nepakesti juoku apie laidotuves, mirti, arba kai mirusiuju kunus vadina lavonais, kai suvoki, kad jie buvo kazkieno kazkada mylimi

Normalu visada ir su visais buti nekantriu, tik ne su tais, kurie taip pat isgyveno vaiko praradimo skausma

Normalu yra jausti tvirta rysi su draugais anapus kompiuterio ekrano, nors ju niekada gyvenime nebuvai sutikes

Normalu yra nauja draugyste su kita gedincia motina, kalbant ir verkiant kartu del savo vaiku ir naujo gyvenimo

Normalu yra neklausyti zmoniu, kurie viska pateisina Dievo valia. As myliu Dieva, zinau, kad mano vaikas danguje, bet girdeti, kaip zmones sveiku kudikiu paemima is sios zemes pateisina Dievo valia, neguodzia gedincios motinos

Normalu yra buti per daug pavargusiai, kad rupintumeisi nesumoketais mokesciais, namu tvarkymu, lyginimu, maistu

Normalu yra svarstyti kaip pasakyti - ar tu turi tris vaikus ar du, nes kalbi su zmogum, kurio tu niekada daugiau nesutiksi, ir del to neverta jam pasakoti, kad tavo vaikas danguje. Taciau kai noredama isvengti problemu sakai, kad turi du vaikus, jautiesi baisiai, lyg isdaves savo kudiki

Normalu yra vengti Mcdonaldu ir kitu vaiku pamegtu vietu, kad nematytum to, kas taip drasko tau sirdi, kai tu matai juos

Normalu yra klausti Dievo, kodel jis pasieme tavo vaika, o ne tave, taip pat klausti, ar Dievas isvis yra

Normalu yra zinoti, kad niekada nesusigyvensi su siuo praradimu, ne tik po metu, bet ir po milijono

Ir pagaliau - normalu yra slepti tuos dalykus, kurie tau tapo normalus, kad aplinkiniai manytu, jog tu normali.