sveiki mamuliukai...visai jus apleidau, bet tikrai ner nei kada nei kaip...visur begte ir para po paros...laikas lekia nezmonisku greiciu, vis dar pratinames, sunkios buvo pirmos dieneles, emocijos liejosi per krastus... verkiau del visko ir nieko, ziurejau i ja ir galvojau apie Oskara, kokie jie panasus
bet po truputi viskas tvarkosi, stojasi i savo vezias
skauda mums kart nuo karto pilveli, tai as kaip ir LU nesioju ir raminu ja tiek, kiek reikia. Siaip turejom rimtu problemeliu del valgymo, kadangi maitinu MP, tai ji pastoviai kabedavo ant (.), patraukia ir snaudzia, patraukia ir snaudzia... numetem nemazai svorio, priaugom kapeikas, paumejo gelta, teko pabuvot ligoninej, pasikaitint po lempom, palasint antibijotikus, ten ir naujus metus sutikom
isvada del ko taip atsitiko, daktarai ivardino bloga maitinimasi, truksta skysciu organizmui...zodziu kazkoks kosmaras...bet is kur man zinot ar ji pakankamai istraukdavo, juk atsiprasant merkos ant papu tai neturiu... tai va db zaidziam - nusitraukineju ir girdau is buteliuko, nes jai pridedu prie (.)- vel tas pats... keliskart kai nebebuvo ko istraukt teko ir misinuka duot, del ko baisiausiai depresavau, bet paskiau blaivus protas nugalejo, kad del vaiko gyvybes visos priemones yra pateisinamos. Mums vakar jau dvi savaiteles suejo, ta proga perejom nuo 1 i 2 sauskelniu dydi, vadinasi sekmingai augam
va prasom pasiziuret kokia meile sumeistravom su vyru:
prisipazistu, nieko neskaiciau, tai nzn jokiu naujienu, bet siunciu visoms po daug daug
angeliukams zvakeles