Zvakeles degu musu angeliukams ...
QUOTE(xiuke @ 2012 11 01, 18:28)
QUOTE(nasata @ 2012 11 01, 18:45)
Ir aš negaliu šiandien uždegt žvakelės., pabūt šalia...
bet širdyje visada dega žvakelė.....
bet širdyje visada dega žvakelė.....ir aš
...... šian visai neturiu jėgų, nuotaikos, išvis blogai jaučiuos, širdis dreba...lyg ir nera ko...bet numanau priežastį Visiems išėjusiems
Labas vakarėlis,
Liūdna ši diena...
Žvakutės mūsų visų Angeliukams....
Širdyje labai sunku, bet tikriausiai kitaip jau ir nebus...
Liūdna ši diena...
Žvakutės mūsų visų Angeliukams....
Širdyje labai sunku, bet tikriausiai kitaip jau ir nebus...
zvakeles musu patiems brangiausiems angelams 
Jungiuosi ir as prie palinkėjimų mūsų angelėliams......
Ir man sunki diena buvo, lankėm trijų mažylių kapelius, tai vios mintyse sukosi ir manieji, sunku buvo ramiai isbuti.....
Sirdi ramino vien zvakeliu mirgejimas tamsoje, pusu osimas.....
Ir man sunki diena buvo, lankėm trijų mažylių kapelius, tai vios mintyse sukosi ir manieji, sunku buvo ramiai isbuti.....
Sirdi ramino vien zvakeliu mirgejimas tamsoje, pusu osimas.....
Degu žvakeles visiems mūsų angeliukams... Juk iš tikrųjų šiandien yra visų mirusiųjų diena
Visada su jumis
Visada su jumis
Visu angeliukam po zvakute...
Man ir sunku... buvo... pirma metai kai teko vaziuot vienai... keistas jausmas kankino... bjaurus...
Man ir sunku... buvo... pirma metai kai teko vaziuot vienai... keistas jausmas kankino... bjaurus...
......Mama, nesapnuok manęs.Tai buvo gal vakar, prisimeni,
tarsi maža būtybė spurdėtų Tavo įsčiose.
Mama, kada tai patyrei,Tavo akys pritvinko ašarų.
Mama, prisimeni, kiek kartų mane sapnavai,
sudėjusi rankas ant pilvo, tarsi ant gaublio.
O kai išvydai, tavo širdis mane atmetė,bet nesijaudink, Mama,
aš tavęs niekada nekaltinsiu.Tik šiandien priimk mane.
Prašau...
Mama, nesapnuok manęs,
kai atėjusi nauja diena, o aš jau užaugęs.Nelabai moku skaityti -
stringa mano kalba,nedailiai rašau,bet nepaisant viso to taip noriu
būti panašus į Tavo sapną...
Mama, nebėk vis tekina,negaliu paskui Tave suspėti,
mano kojos tokios vangios,o rankos nepaklusnios.
Pailsėk truputuką.Įsiklausyk į savo žaizdą -
tuomet išvysi nuostabiausią gėlės žiedą,tuomet pažinsi gaivų
šypsnio skonį...Savo liūdesio dieną nusišluostysi ašaras..
mano džiaugsmo dieną-šoksi iš laimės...man visą tą laiką tik tereikėjo -- trupučio tavo meilės...
tarsi maža būtybė spurdėtų Tavo įsčiose.
Mama, kada tai patyrei,Tavo akys pritvinko ašarų.
Mama, prisimeni, kiek kartų mane sapnavai,
sudėjusi rankas ant pilvo, tarsi ant gaublio.
O kai išvydai, tavo širdis mane atmetė,bet nesijaudink, Mama,
aš tavęs niekada nekaltinsiu.Tik šiandien priimk mane.
Prašau...
Mama, nesapnuok manęs,
kai atėjusi nauja diena, o aš jau užaugęs.Nelabai moku skaityti -
stringa mano kalba,nedailiai rašau,bet nepaisant viso to taip noriu
būti panašus į Tavo sapną...
Mama, nebėk vis tekina,negaliu paskui Tave suspėti,
mano kojos tokios vangios,o rankos nepaklusnios.
Pailsėk truputuką.Įsiklausyk į savo žaizdą -
tuomet išvysi nuostabiausią gėlės žiedą,tuomet pažinsi gaivų
šypsnio skonį...Savo liūdesio dieną nusišluostysi ašaras..
mano džiaugsmo dieną-šoksi iš laimės...man visą tą laiką tik tereikėjo -- trupučio tavo meilės...
Laba, brangosios
ar aš viena tokia.. bet žinokite man nebeskaudu.. nebent, kai prisimenu viską ir išgyvenu per naują tam jog nenutiktų taip, kad jį visai išstumiu iš savo gyvenimo. Tai kartais taip gaila tų žmonių, kuriuos iš šono matau kenčiančius, o kartais paverkiu..
žiūriu mano mb ant kapo vis ilgiau pastovi po Liepos gimimo, sakau kas tau yra.. o jis: aš nebejaučiu jo čia, kaip anksčiau ir tai mane glumina, visiškai nejaučiu ir stoviu ilgai tam, kad pajusčiau..
atsiuntė Dievas tokią princesę, kuri viską pakeitė, atrodo jog tos baisios dienos net nebuvo apie Ąžuoliuką kalbame tiks u šypsena, apie vaiką, kurį vis dar auginame ir visi artimieji taip, net nustebau, kai draugė viena per savo vaiko gimtadienį anytai savo sako, įsivaizduoji va ši mano draugė jau 3 vaikus turi, o už mane pusę metų jaunesnė 
o iki tol visi pasimesdavo, kaip kalbėti, ką sakyti, kiek aš tų vaikelių turiu, kiek auginu.. taip džiaugiuosi savo princese
ar aš viena tokia.. bet žinokite man nebeskaudu.. nebent, kai prisimenu viską ir išgyvenu per naują tam jog nenutiktų taip, kad jį visai išstumiu iš savo gyvenimo. Tai kartais taip gaila tų žmonių, kuriuos iš šono matau kenčiančius, o kartais paverkiu..
žiūriu mano mb ant kapo vis ilgiau pastovi po Liepos gimimo, sakau kas tau yra.. o jis: aš nebejaučiu jo čia, kaip anksčiau ir tai mane glumina, visiškai nejaučiu ir stoviu ilgai tam, kad pajusčiau..
atsiuntė Dievas tokią princesę, kuri viską pakeitė, atrodo jog tos baisios dienos net nebuvo
apie Ąžuoliuką kalbame tiks u šypsena, apie vaiką, kurį vis dar auginame ir visi artimieji taip, net nustebau, kai draugė viena per savo vaiko gimtadienį anytai savo sako, įsivaizduoji va ši mano draugė jau 3 vaikus turi, o už mane pusę metų jaunesnė o iki tol visi pasimesdavo, kaip kalbėti, ką sakyti, kiek aš tų vaikelių turiu, kiek auginu.. taip džiaugiuosi savo princese
