Nenori bendrauti su vaikais...

Patarkit, mamos, kaip išmokyti vaiką bendrauti su bendraamžiais Maniškiui ką tik suėjo 4 metukai. Taip gavosi, kad nuo gimimo daugiausia leido laiką su tėvais, gerokai vyresne sese, dažnai būdavo pas močiutę, kuri gyvena name ir aplink nėra panašaus amžiaus vaikų. Kai išeinam kartu į kiemą, tik stebi kitus vaikus, bet pats iniciatyvos bendraut nerodo. Pradėjo lankyti darželį nuo rugsėjo 1d. Grupėje elgiasi labai nedrąsiai, nesikalba su vaikais, nežaidžia nei vienas, nei su kažkuo, toks pasimetęs... Jei kažkas jį pakalbina, mielai bendrauja, bet grupėje visi vaikai savarankiški, nelabai kas kreipia į jį dėmesį...Nežinau, gal dar mažai laiko praėjo, gal apsipras, padrąsės...Taip norėtųsi, kad susirastų draugų...Patarkit, kaip galėčiau jam padėti

Sveiki, na nemanau , kad galima ismokinti bendravimo, tiesiog visi mes esame skirtingi. juk ir suauge vieni lengvai randa bendra kalba su bet kuo, o kitiems reikia laiko kad priprasti. Mano sunus toks pat kaip jusu, jis niekda pirmas ne pradeda kalbinti vaiku, netgi nuo ju traukiasi jei prieina kur parke ( aisku mes Anglijoje ir cia dar yra kalbos barjeras), jis cia jau i mokykla eina symet.. bet manau po truputi jusu vaikutis apsipras darzelyje, susipazins su aplinka, su vaikais. Aisku butu gerai , kad aukletoja koku bendru zaidimu sugalvotu , kad ir jis galetu isijungti Tiesiog laukite ir ziurekite kaip jusu sunus jauciasi toliau Sekmes mums abiems

Pinka, ačiū Jums ir sėkmės svečioj šaly
O aš šiandien atėjau į darželį pasiimti vaikino, stoviu tyliai ir žiūriu, ką jis veikia grupėje- šokinėja, dairosi, domisi vaikais, bet nekalba...Auklėtoja sakė, kad nieko kartu su visais nenori daryt- nei piešt, nei mankštelės daryt... Pasikalbėjau su juo grįžtant: o jis man išrėžė- aš darysiu tik tai, ką noriu, man neįdomu piešt ar mankštintis, nenorėjau

Labas vakaras, yra ir daugiau tokiu vaiku, mano mergaite tokia, tik jai bus 3 kita menesi, bet nemanau, kad per metus kazkas pasikeis. Vaiku ne tai kad bijo, bet jei nepazysta, su jais nekalba, nebendrauja, stovi atokiau ir stebi. Kai susipazysta, susidraugauja gerai, tada zaidzia kaip ir kiti vaikai, bet tam reikia daug laiko. Tas pats su suaugusiais, nusisypso, kas ja kalbina, bet neatsako beveik niekada. Nors kuo puikiausiai nuo 2 metu sakiniais kalba. Uz metu i paruosiamaja grupe darzely, nezinau kaip bus, pergyvenu, labai tikiuosi, kad nors siek tiek padrases, bet as taip pat tokia buvau kai augau ir mokykloj taip pat. Man irgi norisi labai, kad ji nebijotu to bendravimo su kitais vaikais, betgi reikia pripazinti, kad kaip yra suaugusiu, kurie maziau ir sunkiau bendrauja, taip ir vaiku. Tiesiog reikia pripazinti juos, ju baimes, jausmus. O norint padeti reikia vaika dazniau priespastatyti su ju baime, pvz., vaikais, klausti, kodel tu bijai, ar bijai, kad tave mus, pvz? sako taip.... tada klausi, o kiek kartu tau pries tai jau buvo taip atsitike, ar muse kazkas tave todel, kad tu norejai zaisti? ko gero atsakymas bus ne, taip padedam vaikui paciam suprasti, kad jo baimes yra galbut netikros ir kuo daugiau vesti i ivairias vietas, kur daug vaiku, kad priespastatyti vaikui jo baimes ir daug bendrauti, aiskintis.... pripazinti tas baimes, o ne vaidinti, kad ju nera. Man taip patare kalbos raidos specialiste jau gan seniai, kai turejom problemu del mikciojimo