knisaus po kompa ir radau svao uzrasyta gimdymo istorija ikelsiu pasiskaitymui, jei kam idomu, svarbiausia viskas su laiminga pabaiga
"Savo istorija pavadinciau taip:
"Mamyte jau suruose man kraiteli, tai as jau ir ateinu" Balandzio 5 diena. Lauke grazi ir sauleta diena. Issiruosiau nupuskuoti iki parduotuves, o paskui iki mamos atsigerti arbatos ir paplepeti (gyvename per keleta namu viena nuo kitos). Grizusi isviriau pietus ir sedau lyginti mazosios pataliukus, tai buvo paskutinis darbas, kuri reikejo atlikti ir ramiai laukti geguzes. kaip minejau ta diena po piet tualete kelnaitese radau keista "ale zele" gabaliuka, veliau vakare dar viena. Susimasciau gal gleiviu kamstis ir del visa ko nusprendziau nuvaryt ryte pas gine.
Balandzio 6 diena. Lauke bjaurus oras, lyja... Nuvariau pas gine, papasakojau kas nutiko - ji iskart siuntima i ligonine su pasakymu:Duodu tau dvi tris dienas, arba geriausiu atveju dvi sav." Na kadangi tases namie sudetos, tai pakoregavau jos turini ir i ligonine. Ten iskarto pagulde, nusivede paklausyti tonu ir stebeti ar neprasideda saremiai. Buvo mirtina tyla
manoji tik i tuos "blynus", kur ir fiksuoja pasikeitimus sparde ir aparatas vis cype
bet kad gimdymas ant nosies - nei zenklo. Paskyre kazkokiu mazu tabletyciu, kuriuos atpalaiduoja ir atgal i palata guleti.
Balandzio 7 d. Lauke vel bjaurus oras. Savijauta oki, tik retkarciais strenas pamadena, bet gimda rami - jokio veiksmo. vel atpalaiduojancios tabletytes
Balandzio 8 d. Didzioji diena. Lauke sviecia saule, bet vejas stiprokas. Ryte atejo gydytojas ir pasake, kad tyrimai geri, gimda rami, jei nori vaziuok namo, ar gali dar dienele pabuti. Kadangi neturejau ta diena kas mane parveztu, tai nusprendziau pasilikti (MB ta diena buvo vln, laike egza). Pavalgius pietus uzmigau gerai valandziukei. atsikeliau gerai pailsejus.
Reikia eit i wc 15:15 val. - paskutini metu pasidariusi geriausia drauga. kazkaip pakilau, tik pajutau, kad kazkas tarp koju lyg suburbuliavo. nelabai supratau ir nuejau i wc. Ogi sisioju atrodo jau pabaigiau, bet dar bega, vel likau nesupratusi. Nuejau i palata ir jauciu, kad vel esu slapia. Palatos draugei sakau, kad man kazkas ny to ir dar pilvo apacia lyg maudenti pradeda (ji vargse irgi persigando, gulejo ligoninej del preklamsijos, auksto spaudimo, o as jai vel ji padejau pakelti) Einu i koridoriu ieskoti sesuciu. keleta sutinku prie savo palatos ir sakau, man atrodo kad nubego, jos valio - metas gimdyti, as joms - mums tik 35 sav
. tuomet abi perbalo ir bego ieskoti budincios gydytojos
kita atnese palute ir liepe gultis i lova, norejo paziureti ar tikrai vandenys, mazu galvojo gal slapimo nesulaikau ar ka. atejo gydytoja (stripeikiene tada budejo
), pasodina i kede - akurat: vandenys nubege ir gimdos kaklelis issilygines. Na ka kviecia man greituke, raso siuntima ir veza klaipeda. Dar griztu i palata visa drebanti susirenku daiktus ir negaliu patiketi kad jau prasideda gimdymas....
apie 16 val. jau isvaziuoju su greituke i klaipedos universitetine ligonine. Dar pries lipant i greituke skambinu MB ir sakau: Man nubego vandenys, isveza i klaipeda, surink daiktus is namu ir atvaziuok. (priminsiu, MB buvo vln, kai jam paskambinau buvo netoli kauno). MB sako: tu rimtai? tai viskas prasides? as pasakiau: jau prasidejo ir laukiu taves klp ligoninej.
Kaip tik popietu dingo saule, pradejo lyti ir pute smarkus vejas. Greitukei gulejau ant kairio sono ir meldziau, kad viskas butu gerai. Mazyle vis dar spardesi intensyviai (nors sakoma, kad pries gimdyma dingsta judesiai), man buvo ramiau. Jauciau, kad vis intensyveja saremiai. Bandziau skaiciuoti laika, bet nelabai kas gaudavosi, vienu metu atrodo 7 min, sekantis uz 9 min, nusprendziau neskaiciuoti.
Vairavimo salygos irgi nelepino ir vairuotojui nejo paskubeti, nes mete masina.
Klaipedoj buvau paie 18 val (jei gerai pamenu). Manes jau lauke (gerai, kad kazkada buvau lankiusis ligoninej, tai mano duomenys buvo kompe ir neuztruko popierizmas). Nuvede iskart i gimdymo palata, akusere vis klausinejo ivairiu domenu ir pilde popierius, netrukus pasirode gydytoja. Apziuros metu buvo labai grubi
gimdos kaklelis jau buvo atisdares 3 cm, ji vis dar knaisiojosi po mane ir savo lenkisku ar rusisku akcentu sake "nelabai suprantu cia galvyte ar sedyne, einam echoskopija pasidaryti". Nors mano siuntime aiskiai buvo parasyta, kad padetis isilgine galvine. Echo kabinete buvo dar viena gydytoja, tai prase kad ir ji mane apziuretu ir ar tikrai eina galvyte o ne sedyne, galvojau nu man sakes pas tokia vista teks gimdyti... grizau i gimdymo palata, saremiai vis intensyvejo... atejusi ana gydytoja patvirtino, kad galvyte eina pirma ir labai graziai statosi. mane ji kazkiek nuramino.
19 val. atvyko MB su visais mano ir mazyles daiktais. vis gloste mano galva ir bande nuraminti. dar kazkiek pasnekejom kaip sekesi egzaminas, truputi pajuokavo, kad greiciausiai nusifotkino autostradoj, tai laukiam foto
19 val. ligoninej pasikeite pamaina - aciu Dievui. Atejo kita akusere, gan maloni moteris, paskui atejo trumpam gydytojas (pasirodo gimdymo sk. vedejas, pavarde lyg janusas, nepamenu jau ), mazdaug dave leidima akuserei vadovauti viskam ir isejo. Ji apziurejo mane ir pasake, kad ilgai mes cia netruksim. Bet kai skausmas toks, kad atrodo tuoj isprotesi, tas greitai ejo labai ilgai.
Kuo toliau tuo labiau skausmas stiprejo, pradejo pykinti. Ka buvau suvalgiusi pietum - isvemiau. paskui akuseres paprasiau kad duotu vaistu nuo skausmo nes nebegaliu. suleido nemaza svirsta kazkokiu vaistu ir pasake, kad biski svaigs galva ir maziau skaudes. deja, skaudejo ne maziau, o galva svaigo. Kai praeidavo saremis, tarsi atsijugdavau keletui minuciu, lyg netekdavau samones (bent man taip atrodo
) MB vis gloste galva ir bande guosti, deja nepadejo.... Keista bet kazkodel vyriskosios gimines gimdymo metu neprakeikiau
is pradziu bandziau netgi elgtis santuriai ir nerekti, nesaukti is skausmo, bet paskui velniop dingo tas santurumas, saukiau ir rekiau is skausmo kiek sirdis ir plauciai leido.
akusere vis pasiziuredavo kas vyksta pas mane tarp koju, paskui pasivadino gydytoja, kuris patvirtino, kad gimdos kaklelis pilnai atsidares (10 cm.), ir isejo. na ka atejo laikas stumti... sis periodas atrode truks amzinai.... akusere ir MB uzlauze kojas ir liepe stumti, steneti ir ko tik nedaryti... skausmas buvo nepakeliamas.... veliau prisijunge ir gydytojas. kai galu gale pasake, kad jau lyg matosi galvyte liepe vis kuo labiau stumti, o jegu pas mane vis mazejo, kaskart su kiekvienu saremiu... ant pilvo buvo uzdetas dirzas, kuris fiksuoja mazyles sirdeles duzius. Galu gale kai duziai pradejo silpneti, gydytojas man padejo stumti, jis spaude pilva is virsaus. bet deja galvyte niekaip nepraejo, tuomet buvo nuspresta kirpti. Vien nuo tos minties maniau kad nualpsiu, kaip cia mane gyva karpys, bet nieko nepajutau, jokio kirpimo skausmo. tuomet vel liepe stumti kiek galiu, gydytojas taip pat spaude pilva is virsaus, MB ir akusere laike uzlauze kojas... Galu gale pajutau palengvejima. Gime mano mazyte. pamaciau, kad mazyte truputi pamelus, buvo virkstele apsivijusi apie kakliuka. kazkaip buvo tylu, tai issigandau, bet paskui isgirdom su MB pirma nedrasu verksma, o paskui ir stipresni. MB apsiverke is laimes, man parode mazyle, leido pabuciuoti ir isnese i intensyvios terapijos skyriu. Gime mazyle 2725 g., 50 cm ugio, balandzio 8 d. 22:40 val.
Nors kune jauciau palengvejima, bet kita smagiausia dalis tesesi: placentos uzgimimas, paskui tiek akusere, tiek gydytojas minke pilva, kad iseitu kresuliai - skausmas nemenkas, pripumpavo vaistu, kad nenukraujuociau, paskui siuvinejimas - irgi ne koks jausmelis (nenoriu gasdinti, bet deja tokia realybe
ir as buvau sokiruota ja ).
po to kai buvau ismaigyta ir susiuta su MB palatoj likom dviese ir negalejom patiketi, kad jau esame tevais....
uz poros valandu perkele i kita palata, ta nakti praktiskai buvom be miego, buvome kupini emociju, adrenalino daug daug ivairiu jausmu uzpludo, kurie neleido mums uzmigti.
Savo mazyle pamaciau sekanti ryta. MB nuveze i intensyvios terapijos skyriu. kai pamaciau savo zuikuti inkubatoriuje pravirkau... atejusi gydytoja paaiskino, kad jai viskas gerai, tyrimai geri, ir ji tiesiog turi cia pabuti nes gime anksciau laiko.
veliau pasake, kad mazyle valgo kas tris valandas, kas tris valandas ejau maitinti savo dukryte. ismoke kaip teisingai paimti ant ranku, kaip teisingai duoti kruti, nors pieno dar neturejau, bet bandem, po to pamaitindavau is buteliuko.
balandzio 11 d. mudvi su mazyle perkele i kita skyriu ir iki siol esame palatoje kartu.
kas dar del maitinimo: tai kudikiai labai gudrus, ismoko valgyti is buteliuko ir paskui neima kruties, bet as nepasidaviau ir apgavau savo mazyle
MB nupirko antkrucius (kitaip antspeniai), tai su jais ir maitinu savo zuikute
valgo mazyle savo rezimu - kada nori
svarbiausia, kad valgo. nors svoris nukrito, bet per artimiausias dienas tikimes priaugti
kaip minejau laikomes gerai, esam tikrai stiprios, tyrimai geri, baigiam atsikratyti geltos ir laukiam nesulaukiam grizimo namo
na va tokia mano istorija, tikiuosi nepasiurpinau.Svarbiausia, kad sis prisiminimas ir skausmai blesta su kiekviena minute - uztenka pazvelgti i dukrele ir niekas nebeskauda
p.s. sekancia idiena po gimdymo, po pietu kai atsigavau ir pamaciau save veidrodyje issigandau, nuo to stenejimo ir stumimo akys pasruvusios krauju, visas veidas, krutine ir peciai melyni - sutrukinejo smulkios kraujagysles, ant koju taip pat melynes (kur laike MB ir akusere), net ranku pirstai keli buvo melyni. atrodziau kaip po mustyniu ir dabar galvoju, kai grisiu i namus teks eit sviest sonkaulius, nes ties ta vieta kur spaude pilva gydytojas, vis dar ziauriai skauda, sunku ant to sono atsigulti. Busiu dar gimdydama ir sonkaulius susilauziusi
"