...Druska ir karčiais pipirais „pagardinta“ pasaka

...Bulgarų muitinėj įvyksta nesusipratimas dėl mūsų laikinųjų pažymėjimų Jaunutė muitininkė pagalvoja, kad mes tyčiojamės iš jos, vietoj pasų duodami kažkokius neaiškius popiergalius Niekaip neišeina jai išaiškint, kad tai ir yra mūsų pasai Galų gale ji kažkam skambina, o mums liepia pasitraukti iš eilės į šoną ir laukti Graikai, bulgarai rieda net netikrinami per muitinę, o mes kaip nusikaltėliai kažko laukiam Iš pradžių dar juokas ima, bet vėliau visai nebejuokinga tampa pagalvojus - o jei taip bus visose muitinėse – ar spėsim grįžti namo iki savo pažymėjimų galiojimo pabaigos Na, bet tai tęsias tik kokį pusvalandį – atvažiuoja į muitinę, net nežinau kaip pavadint - protingesnis ar labiau patyręs - muitininkas ir, atsiprašęs, išvaduoja mus iš šios kuriozinės situacijos
...Pagaliau Bulgarijos kalnais galim artėt link Rilos

...Mano norai šiandien pildosi su kaupu - norėjau pamatyti bažnytėlių, tai ne tik Graikijoj jas mačiau - ir Bulgarijoj visai netikėtai vieną aptikom Stojam – šioji, bulgariškoji, tokia įdomi pasirodo Ech, gaila, kad į vidų neįmanoma patekti – durys užrakintos Gerai bent, kad varteliai atviri - galim po kiemelį smagiai pasivaikščioti Tiksliau, ką ten pasivaikščioti - juk nėra ten kur eiti - galim tik ant suolelio prie fontanėlio ramiai pasėdėti ir lediniu vandenuku pasimėgauti

...Posūkis link link Rilos vienuolyno Maniškiai dar bando aiškintis ar tikrai verta ten važiuoti (aiškiai matau, kad tingulys juos visiškai užvaldęs ) O verta ar neverta – tiesiog net nežinau, nes taip „gerai“ ruošiaus kelionei, kad net nepamenu kaip tas Rilos vienuolynas iš tikro ir atrodo Žinau tik tiek – neaplankyti jo mes jokiu būdu negalim Na, jei negalim, tai negalim – sukam link jo Matom pakely pasitaikančius šventųjų atvaizdus, kalnų apsuptus senučiukus bulgarų kaimukus











...Pagaliau stojam aikštelėj šalia vienuolyno Pats vienuolyno lankymas nemokamas, bet už automobilio stovėjimą reikia susimokėti po 4 levus, t.y. apie 8 Lt - šie pinigai skirti vienuolyno išlaikymui Pasistatom mašiną, pamatom arką, vedančią link vienuolyno - einam į vidų



... Įeinam ir vos neištinka širdies smūgis... nuo grožio, kurį išvystam Sūnus dar taip nekaltai paklausia – ar tu melavai ar iš tikro neprisiminei kaip ši vieta atrodo Lyg pro miglą girdžiu klausimą, bet mintys kažkur debesyse skraido - galvoju – vaikeli, kad tu žinotum kaip gera kartais nepadaryt namų darbų iki galo Aš, lygiai taip pat kaip ir jūs abu - stoviu prieš šį grožį ir negaliu žado atgauti

... Šiek tiek istorinių faktų Rilos venuolynas šioje vietoje buvo įkurtas X a. itin pamaldaus žmogaus vienuolio Ivano Rilskio - čia atsiskyrėlis, melsdamasis ir pasninkaudamas oloje, netoli būsimojo vienuolyno vietos, gyveno net dvylika metų Kalnų gyventojai vadino jį Ivanu iš Rilos, o netrukus iš įvairių šalies kampelių pradėjo lankytis piligrimai, norintys, kad juos mokytų šis pamaldus žmogus Po mirties stačiatikių bažnyčia Ivaną Rilskį kanonizavo ir paskelbė šventuoju - dabar jis laikomas svarbiausiu Bulgarijos šventuoju, todėl pamaldūs piligrimai ir toliau traukia į Rilos vienuolyną pasimelsti ir uždegti žvakutę cerkvėje, kurioje saugojami jo palaikai Daugiau nieko nerašysiu – kas norit sužinoti daugiau apie šią unikalią vietą - patys paskaitykit – informacijos tikrai apie šią unikalią netrūksta Įdedu savo mėgstamo keliautojų puslapio nuorodą

http://www.mytrips.l...vienuolynas/593

...O mes pasivaikščiokim po vienuolyno kiemelį
















Papildyta:
...Pasidžiaukim gražuoliu fontanu





Papildyta:
... ir freskomis – jų čia begalė Tik nufotografuot nelabai išeina (ypač su mano niekam tikusiu fotiku)

...Užeinam į vienuolyno vidų – ten tokia mistika – tokia aura tvyro, kad man, šiaip jau linkusiai nepaklusti taisyklėms, ranka nepakyla paslapčia nufotkinti kokio kadro O, ne paslapčia, ten fotografuoti negalima Taigi – visiems patariu – nors šį vieta turistų ir gausiai lankoma – atvažiuokit, tiesiog pabūkit čia Tikrai tie turistai ar pilligrimai niekam netrukdo Prasėdėjau gal porą valandų bespoksodama į aplink verdantį gyvenimą – mano vyrukai neapsikentę priėjo ir paklausė – ar ilgai dar čia medituosi Neilgai, tikrai neilgai – tiesiog gera kartais atsijungti nuo mus supančio pasaulio ir pasinerti į savotišką transą Ir visiškai nesvarbu, kad saulutė pasislėpė, kad lietus dulksnoti pradėjo - jokios gamtos išdaigos nesugebėjo užgošti kažkokios ypatingos šios vietos auros Labai džiaugiuos, kad likimas suteikė šansą čia pabuvoti Ir sugrįžti čia norėčiau - dėl to sugrįžimo specialiai ir į vienuolyno bokštą nelipom Sugrįžę ne tik pamatysim viską, ko dar nematėm, bet ir po Rilos kalnus pavaikščiosim - bent jau mums čia taip gražu, taip jauku pasirodė

...Atsisveikinam su Rilos vienuolynu Norėdama kuo ilgiau pasimėgauti Rilos suteikta energija, be jokio gailesčio išbraukiu iš maršruto viską, ką dar buvau numačius pakeliui aplankyti - šiai kelionei įspūdžių tikrai jau pakaks





...Sofijoj stojam vaikų (ir ne tik vaikų) rojuj - Jumbo prekybos centre Savo mergytėms priperku kalną lauktuvių, vyras atnaujina turistinį inventorių, o sūnus pasirūpina mokykliniais reikmenim Na, o dabar jau galim sukti link Serbijos sienos. Paskutiniai vaizdai pamatyti Bulgarijoj sukrečia - paliekam ją paskendusią ugnies liepsnose Vėjas didžiulis, liepsna plinta žaibišku greičiu, o juodi debesys, vardan to, kad prapliuptų lietumi, tik plaukia pro šalį sukeldami dar didesnį ugnies šėlsmą Žiauru... stovi priešais siaučiančią liepsną ir pagelbėt niekuo negali



...Eilė mašinų Serbijos muitinėj Laukiam, kaži kaip čia seksis – gal ir šįkart turėsim problemų dėl savo pažymėjimų Pasirodo, viskas tvarkoj - muitininkas pažvelgęs į mūsų dokumentus, klausiančiu žvilgsniu ištaria - capcarap Patvirtinam – aha, tikrai capcarap Kai vėliau ir vengrai lygiai taip pat užklausė, negalėjom susitvardyti nenusišypsoję – pagaliau ir su vengrais galim „laisvai“ susikalbėti Super



...Miegot, kaip ir pernai, stojam aikštelėj šalia Niš‘o Vyrai prisipučia čiužinį ir akimirksniu ant pievelės nulūžta.. O mane, vėl, kaip ir pernai, kankina nemiga Paskęstu maloniuose prisiminimuose Juk būtent čia, lygiai prieš metus, supratau, kad mano svajonė pakeliauti po Turkiją automobiliu yra visai reali Matydama daugybę turkų grįžtančių iš savo gimtinės į Vokietiją ar Beneliuksą pagalvojau - jei jie gali į Turkijos gilumą nuvažiuoti, kuo mes kitokie Dabar, žvelgdama į šalia pailsėt sustojusius turkus, pagalvoju – jaučiu jūs net nenutuokiat, kad ir mes grįžtam iš Jūsų nuostabiosios Turkijos

...Ech, tikrai gaila – viskas, kas turi pradžią turi ir pabaigą - mūsų kelionė baigiasi (belieka tik ilgas nuobodus grįžimas namolio) Dabar, praėjus vos ne metams po kelionės, pagalvojam, gal ir gerai, kad šįkart ji buvo kiek kitokia... ne saldi, kaip visuomet, bet tokia – gerokai „pagardinta“ nemenka sauja pipirų - tų pipirų tikrai mums reikėjo Bet, nors ir su kartoku prieskoniu - ši kelionė išliks mūsų atminty tikrų tikriausia pasaka, sukeliančia tokius nostalgiškus prisiminimus, kad kartais, išsitraukiam turkiškus arbatos puodelius, užsiplikom arbatos ir paskęstam širdžiai mieluose prisiminimuose ir svajonėse Naujose svajonėse – juk likimas šįkart kuo puikiausiai padėjo suprasti, kad optimizmo ir troškimo keliauti, jokie sunkumai niekada neišmuš mums iš po kojų Turėsim problemų – jas išpręsim - tikrai, jei labai reikia, nieko gyvenime nėra neįmanomo

Viskas – net pati negaliu patikėti - PABAIGA

...Noriu padėkoti visiems savo gerbėjams, ištvermingai - vos ne metus - kartu su manim keliavusiems Tikrai jaučiu kaltę, kad tas reportažas tiek ilgai užsitęsė, bet ką padarysi - kuo toliau, tuo labiau įsitikinu – keliauti man vis dėlto patinka daug labiau nei rašyti Tiesiog, atsiprašau ir linkiu visiems įspūdingų kelionių – vasara jau beldžias į duris Atia

Gaila, kad jau pabaiga Buvo labai smagu su Jumis keliauti net nepajutau, kad kelionė truko beveik metus AČIŪ už nuostabų pasakojimą
Linkiu Jūsų gražiai šeimai ir šiemet puikių kelionių, žinoma, be pipirų O mes lauksim fotoreportažų

Gaila, kad jau pabaiga,bet aciu labai uz pasakojima!

Ačiū, Aidluka ... Kaip visuomet buvo labai smagu keliaut kartu su jumis

Ačiū, Aidluka.

Bet kaip gerai viską prisimeni, tiek įvykius, tiek emocijas.
Paskutinių dienų nuotraukose bažnyčių stilius man neįprastas, buvo įdomu pažinti.

Linkiu gerų, įspūdingų ir su saldžiais migdolais naujų kelionių. O mums lieka laukti pasakojimų.

Dėkui Aidluka, už dar vieną puikų pasakojimą Linkiu ir šiemet pasakiškų kelionių