...Druska ir karčiais pipirais „pagardinta“ pasaka

Man tai irgi buvo naujiena – kol patekom į ambasadą galvoj vis sukos mintis, o ką daryt žmonėms, kurie visko netenka – sakykim pavogti ne tik dokumentai, pinigai, bet ir visos banko kortelės Juk pinigų tikrai prireikia daug anksčiau nei gauni tą laikinąjį namo grįžimo pažymėjimą Beje, banke tas pažymėjimas yra visiškai niekinis dokumentas – su juo nei kortelės naujos negali užsisakyt, nei pinigų iš savo banko sąskaitos išsiimti – jis paprasčiausiai skirtas tik grįžimui namo O kaip pasiekti ambasadą, jei neturi pinigų kelionei Na, žodžiu, gerai, kad yra ta Western Union perlaidų sistema – galbūt tai vienintelis būdas išspręsti savo pinigines problemas ištikus bėdai

http://www.swedbank....s/western_union


Na, gal ir Turkijoj kur nors stotyse yra kažkas panašaus, bet mes neieškojom Iš vakaro sužinojom, kad netoli ambasados yra fotoateljė, tai ir nesukom galvos dėl nuotraukų paieškos Aišku, už tas nuotraukas galėjom ir dvigubai pigiau sumokėti, bet tada būtų tekę laukti parą, o ne valandą kaip dabar Kitą kartą keliaujant tikrai įsidėsim tas likusias turkiškąsias nuotraukas - nors ir sakoma, kad į tą pačią duobę dukart neįkrisi, bet ką gali žinot Gyvenimas juk nenuspėjamas...

Deja, Aidluka, esi labai neteisi kalbėdama apie banko darbuotoją. Jokio žmogiškumo negali būti, kai saugai savo darbo vietą ir dėl menkiausio žmogiškumo jį gali prarasti. Gal būt mergaitė galėjo duoti suprasti dėl pinigų likučio kažkaip, bet gal pokalbiai įrašinėjami ar klausomasi. Bankui neįdomūs bet kokie žmogiškumai, jiems svarbu, kad darbuotojas tiksliai vykdytų jam pavestą užduotį. Asmeniškai pažįstu žmogų, kuris buvo atleistas dėl to, kad kažkam tų pensijų ar draudimų nepasiūlė. O tokio pobūdžio taip ar ne klausimų net pažįstamos dirbančios ten kalbant asmeniniu telefonu nelabai nori atsakyti. Be proto apmaudu ir pikta, kai taip nutinka tokiose situacijose kaip jūsų, bet deja...
Deja, kuo toliau tuo labiau mūsų gyvenimai yra varžomi tvarkų ir įstatymų, o žmogiškumą tuoj turbūt visai užmiršime.

Na kaipgi aš galėčiau išduoti savo svajones – nuo pirmos minutės vijau šalin mintis, kad mūsų pažintis su Turkija gali baigtis net neprasidėjusi Juk liūdna kartais daros, kai kelionėse reikia atsisakyti vienos ar kitos lankytinos vietos, o čia visko Net tą pirmą dieną bebūnant žandarmerijoj, aš jau kūriau planus, kaip pasukti maršrutą, kad bent dalį savo planų galėtume įgyvendinti Netgi buvo šovus į galvą visiškai neprotinga mintis - važiuojam savo pradiniu maršrutu (atvirkščiai nei dabar kad keliavom - nuo Pamukalės račiuku iki Kapadokijos), o grįždami užsuksim į ambasadą susitvarkyti dokumentų – juk su žandarmerijoj išduotais protokolais galim laisvai važinėtis po šalį Tik vyras tada griežtai paprieštaravo šioms mano "idėjoms" – liepė net nesvajoti apie kelionės tęsinį, kol kišenėj neturėsim grįžimo dokumentų O Ankaroj mano brangusis truputį supasavo tik dėl psichologinio nuovargio – manau nerimas, kaip reiks susirasti ambasadą, tiesiog psichologiškai jį išsunkė Fui, net dabar šiurpas nukratė prisiminus tuometę būseną ir įtampą - manau, tai buvo pats sunkiausias momentas mūsų kelionėj Juk tikrai nedrįsom net pasvajoti, kad įvyks stebuklas ir mums, kaip aklai vištai, grūdas bus numestas tiesiog po kojom Beje, kai viskas toj Ankaroj taip stebuklingai išsisprendė, aš vėl suku savo brangiausiam smegenis, kad GPS‘o mums vis dar nereikia Tik kaži ar jis manęs bepaklausys


Vandene, ačiū - kad taip tavo žodžiai tiesiai dievui į ausį nukeliautų

Aidluka labai smagu, kad pasidalinai savo patirtimi, kad ir karčia.
Dėl asmens dokumento, tai mes visada į keliones pasiimame, ne tik po 3/5 kopijas dokumentų, bet visada pasiimame ir po du asmens dokumentus - pasus ir asmens tapatybes korteles. Pas vieną iš šeimos narį yra asmens tapatybes kortelės, pas kitą pasai, o dokumentų kopijos vėlgi įvairiai po lagaminus ar rankinius pramėtytos.
Taip pat ir su lėktuvo bilietų ar viešbučių rezevacijų, auto nuomos ir t.t. kopijomis. Turime ne po vieną ir ne vienoje vietoje laikome.
Ir aišku juk svarbiausia labai, labai saugotis ir visada būti budriems.Net ir mums rodos laaaabai jau slapta paslėpti brangūs daiktai, rankinės ir dokumentai mašinoje, bet patikėkite vagys dar gudresni ..ir mašiną greitai gali atrakinti ir greitai surasti tuos mūsų gudrumus.Tad visada nešiokimes dokumentus, brangius daiktus, banko korteles ir pinigėlius prie savęs, kad net ir trumpam rodos sustojome apžvalgos aikštelėje nusifotografuoti, bet nepalikime mašinoje, nes tai šansas ilgapirščiams, o jų visur ir nemažai yra.Juk čia jų "darbas", jų "pragyvenimo šaltinis"
Dar mano manymu labai gerai turėti grynųjų, kurie irgi yra pramėtyti per kelias vietas, kurie yra neliečiami ir tokioms nelaimėms nutikus būtų galima išsitraukti.Nes vien tik pinigėliais kortelėje tikrai nesikliaučiau.Ne tik dėl vagysčių, bet ir dėl techninių kliūčių, kurie karts nuo karto nutinka, kai negali žmogus atsiskaityti kortele
Aidluka linkiu šiais metais irgi pakeliauti ir patirti kuo smagesnių įspūdžių

Labai ačiū Aidlukai už įdomų, informatyvų ir nuoširdų pasakojimą. Iki šiol galvojau, kad į Turkiją niekas nevažiuoja savo auto. Be to, įsivaizdavau, kad Turkijoj gali įvairūs prekeiviai priekabiaut, ką teko patirt Egipte. O ir egzistavimas tik viešbučio teritorijoj mūsų šeimai neįsivaizduojamas. Tad kelsim sparnus, manau, ir mes kažkada.
Jau greitai lankysimės Rumunijoj ir Bulgarijoj, tad šį tą pasikonspektavau. Dar kartą ačiū.
O ta karčioji patirtis irgi gali praversti kitiems keliautojams. Beje, mums irgi teko sutikti žmonių, kurie pagelbėjo kelionėse, ir "pipirai" nebe tokie aitrūs buvo.

Linole, nemanau, kad esu labai neteisi – grįžus namo išsiaiškinau - informacijos apie sąskaitos likutį ji man neturėjo teisės suteikti, bet, šiuo atveju, jokios kalbos apie pensijų fondus tikrai neprivalėjo būt Na, bet koks dabar skirtumas – juk nuo klaidų nė vienas žmogus neapsaugotas – svarbiausia, kad bent kortelė laiku buvo užblokuota

JM, pradėsiu nuo galo - visų pirmiausia dėkui už širdžiai mielus palinkėjimus Dėl daiktų, gal neaiškiai parašiau, bet tikrai labai retai palieku dokumentus ar pinigus mašinoj, apie degalines net nekalbu Kas tąkart man užplaukė taip neatsakingai pasielgti, tikrai nelabai galiu suprasti Kita vertus, šiandien džiaugiamės, kad teko išgyventi tokį „nuotykį“. Juk dažniausiai išgirdę panašius nutikimus, pagalvojam, kad jau mums tai tikrai niekada neatsitiks... deja... Tikiuos, kad ši, gerai pasibaigusi, likimo pamoka nebepasikartos

Va, skaitau tavo patarimą, visada nešiotis su savim brangius daiktus ir galvoju - kaži ar automobilinėse kelionėse tai įmanoma Na, dokumentus ar pinigus gal ir nesudėtinga pasiimti su savim, bet mašinoj tikrai lieka daug vertingų daiktų, pvz. kad ir kompas – juk tikrai nesitysi jo su savim Tiesą sakant, po vagystės jaučiaus kaip paranojikė kiekvienam žingsny įžvelgianti grėsmę, bet atminty įstrigo net keli momentai kai rodės, kad mašinoj palikti net dokumentus yra daug saugiau nei paimti su savim

Tarkim, Goynuk kanjonas... Norint plaukti kanjonu, reikia užsivilkti hidrokostiumus, o savo rūbus ir kitus daiktus susidėti į maišelius, kurių, galima sakyti, niekas nesaugo. Mačiau kaip rusai krovė į juos visą savo turtą – pinigines, dokumentus, fotikus, kameras ir t.t. Na, ką aš žinau, gal, jei nebūtume patyrę to ką patyrėm, visiškai nebūčiau atkreipus dėmesio į tokį žmonių elgesį, bet dabar... su nuostaba žiūrėjau į juos ir galvojau – žmonės, ką jūs darot

Toliau - Kaputas pliažas... Kai ta nelemtoji banga užliejo vos ne visą pliažą, mano nuostolis – paskandintas fotoaparatas – buvo pati skaudžiausia netektis tik man asmeniškai (mano vyrukai iš pradžių net šaipės, ko bliaunu - dėl prarastų pasų nė ašaros neišspaudžiau, o čia, kaip mažas vaikas, dūdas dėl menkniekio paleidau) Na, ir iš tikro, matant tai, ko neteko kiti poilsiautojai, tikriausiai tai buvo pats menkiausias nuostolis Žmonės graibė iš vandens ir rankines, ir dokumentus, ir automobilių raktelius, o kiti net nespėjo sureguoti, kaip jų turtą tiesiog pasiglemžė šėlstanti jūra

Na, ir Saklikento tarpeklis... Iki galo nėjom vien todėl, kad nešėmės dokumentus... O tie laikinieji grįžimo namo dokumentai,atspausdinti ant plonyčio popieriuko, nors ir įdėti į nuo drėgmės apsaugantį maišelį, tikrai saugiai neatrodė Gal dabar, iš šalies žiūrint, ir perdėtas atrodo tas mūsų atsargumas, bet, kai esi “nudegęs“, visai kitaip vertini net ir elementariausią situaciją Iš tikro, negali žmogus žinot, kur bėda tyko – o ir gamta kartais gali daugiau žalos padaryti nei negero žmogaus poelgiai

Papildyta:

Kažko nelabai norisi tikėti, kad kas nors keliauja be grynųjų arba pinigus turėdamas tik vienoje kortelėje Beje, jei jau kalbam apie pinigus, manau, kad kelionėse būtina turėti ir kreditinę kortelę, nes tikrai ne kartą yra pasitaikę situacijų, kai, pvz. už mašinos stovėjimą, nebuvo galima atsiskaityti nei debetine, nei grynaisiais Čia kalbu ne apie Turkiją - Turkijoj visur kuo puikiausiai tiko ir grynieji, ir paprastos debetinės kortelės


Domisodo, dėkui - smagu, kad mūsų kelionė patiko Man rodos, su prekeivių įkyrumu galima susidurti tik važiuojant į ekskursijas - ar tik nėra taip, kad ekskursijas atvežantys gidai gauna iš parduotuvių ar „fabrikų“ šeimininkų atlygį už tai, kad pristatė turistus į vieną ar kitą ala „lankytiną“ vietą Kažkaip prieš akis dabar stovi keramikos parduotuvės šeimininkas Kapadokijoj Aiškiai matėsi, kad jis laukia turistus atvežančio autobuso, bet pamatęs mus, tris vienišus turistus, pats mielai surengė individualią ekskursiją - aprodė ir visus suvenyrus, ir jų dirbtuves Bet tikrai iš jo pusės nejautėm jokio spaudimo ką nors pirkti - pirkom tik dėlto, kad patys norėjom
Pst. Džiaugiuos, dėl Jūsų kelionės į Rumuniją ir Bulgariją – pati labai norėčiau dar kartelį ten sugrįžti - tiek visokio grožio liko dar nepamatyta Beje, parodysiu dar vieną nuostabią Bulgarijos vietelę

...Na tai aišku, kad kurdiškoji Turkijos dalis ir yra Kurdistanas - normaliai čia maniškai mane subalamūtijo Pamenu, sūnus atvilko savo geografijos atlasą ir sako, na tai kur matai Kurdistaną Žiūriu žiūriu, kaip nerandu taip nerandu, nors prieš tai 100 proc. buvau garantuota, kad beveik visa Rytinė Anatolija Kurdistanui priklauso O, kad prieš akis politinis pasaulio žemėlapis, kuriam Kurdistano kaip valstybės ir neturi būt, tai taip ir nesusivokiau Na, žodžiu, slepiuos po lapais

Cobryt, va būtent todėl, kad ta istorija nieko bendro neturėjo su Turkija ir norėjos nutylėti tol, kol papasakosiu apie Turkiją Žinok, tikrai biesino kai kurių pažystamų komentarai išgirdus mūsų „nuotykius“ - matai, kaip Turkijoj nesaugu, baisu, kaip neverta važiuoti - juk ten net pamatyt nėra ko Tiesiog, griūk negyvas Iš pradžių dar bandžiau įrodinėti, kad Turkijoj begalė nuostabių vietų, o tokia bėda laisvai galėjo nutikti bet kurioj šaly, bet pamačius daugumos reakciją, numojau ranka – tegu galvoja ką nori – čia jų, o ne mano problema Pradėjus rašyt reportažą, pagalvojau, darysiu atvirkščiai – pirma parodysiu kokia graži iš tikro yra Turkija, o tik po parašysiu kas gali nutikti išsiblaškiusiems ir pernelyg atsipalaidavusiems keliautojams bet kurioj šaly Man rodos, toks mano sprendimas nebuvo labai blogas – juk net tie, kas laukė tik „pipirų“, buvo priversti kartu su mumis pakeliauti ir pamatyti tikrai nuostabią šalį

Papildyta:
...Na, gal jau atsisveikinkim su Turkija

...Prieš įvažiuojant į šalį mano didysis vyrukas bulgarų muitininko paklausė - ką galėtumėt pasakyti apie Turkiją Tas net nemirktelėjęs atsakė – Turkija labai graži labai gerų žmonių šalis Ane, galvoju, kad Turkija graži šalis net neabejoju, bet, kuo tas žmonių gerumas pasireiškia, nelabai įsivaizduoju (prieš kelionę tikrai ne vieną skeptišką nuomonę turkų atžvilgiu buvau girdėjus )

...Bursoj, metro grįžtant į Bursos universitetą pasiimti mašinos, studentai apspito mano mažąjį vyruką su klausimu - kokia tavo nuomonė apie Turkiją Girdžiu kaip maniškis net nemirktelėjęs dėsto - Turkija labai gerų žmonių šalis Aha, galvoju – tikra tiesa – juk apie Turkiją, kol kas daugiau nieko ir negalim pasakyti

... Išvažiuojant iš šalies, prisimindami nuostabias matytas vieteles, muitinėj vėl eilinį kartą įsitikinę turkų pareigūnų nuoširdumu, jau visi trys, ranką prie širdies pridėję, galėjom drąsiai patvirtinti anąkart bulgarų muitininko ištartus žodžius - Turkija tikrai labai graži labai gerų žmonių šalis Bent jau mums, ji visada išliks šalim, į kurią dar ne kartą norėsis sugrįžti Na,o dabar tegalim ištarti - GÜLE GÜLE TURKIJA

25 diena.

...Mes Graikijoj Gaila, bet šįkart Graikija mums taps tik tranzitine šalim Nors laiko dar vieną kitą dienelę turėjom, bet pažinimo jausmas tikriausiai tiek buvo patenkintas, kad nebesinorėjo nieko nei lankyt, nei matyt - netgi jūra ir ta visiškai nebetraukė Pamenu, nakvojom kempinge netoli Kavalos, ryte pabudus nuėjau į paplūdimį – priešais Thassos sala Prieš kelionę buvo minčių ir norų, jei tik turėsim laiko, kaip ir pernai, nuplaukti į kokią artimą Graikijos salą – ši rodės patraukliausia Bet tąryt, pamačius savo vyrukų apatiškus žvilgsnius, supratau - mes ten nuplauksim... kada nors, bet tikrai ne dabar Kol maniškiai griauna mūsų laikinuosius namus, aš pasisukioju bent po kempingą - noris nors šiek tiek pajausti graikišką dvasią















...Pajaučiu, ne tik graikišką, bet, man rodos, ir lašelį indėniškos dvasios



...Pakalbinu kempingo gyvūnėlius



... Dar kartelį žvilgteriu į tolumoj šmėžuojančią Thassos salą Ech, kaip gaila, kad šįkart nepavyks jos aplankyti Sukam namolio...

...Na, jei šiandien Graikijoj nieko ir nelankysim, tikiuosi, bent galėsiu akis paganyti į gražiąsias graikiškas koplytėles ir bažnytėles – jos, bent jau man, yra tiesiog neatsiejama Graikijos dalis Tiesa, vakar jau kelias pavyko išvysti, bet, šiaip, visa Graikijos pakrantė nuo Turkijos pasienio iki pat Kavalos, tikrai ganėtinai nyki pasirodė – pernai tikrai gražesnę Graikiją matėm

...Noriu ir šiandien koplytėlių, ane Tik išvažiuojam iš kempingo ir, kaip toj pasakoj - lydekai paliepus, man panorėjus – prieš akis išdygsta gėlėse paskendusi bažnyčia Stojam Saviškius išleidžiu pasiganyti, o pati, pamačius, kad graikai renkas į mišias, paskui juos įsliūkinu į bažnyčios vidų.... Uždegu žvakelę, prisėdus ant suoliuko padėkoju dievuliui ir mūsų Angelui Sargui už globą, kurią visos kelionės metu jautėm ir pasijaučiu tiesiog nusimetus kaltės naštą - tokia ramuma užvaldo dūšią, kad net saldu pasidaro Išėjus lauk, susirandu vyrukus, pasiūlau ir jiems, uždegus žvakeles, su savo mintim ir norais pasėdėti jaukioj bažnytėlėj - net keista - tiedu visiškai nesispyriodami sutinka Na, o aš, tuo metu, visais rakursais fotkinu graikišką šventovę














...Pavaikštau po gėlynus









...Sulaukiu vyrukų - dabar jau drąsiai galim važiuoti namo Ir visiškai nesvarbu, kad Graikijoj tikriausiai nebepavyks daugiau nieko pamatyti - tos kelios minutės praleistos čia, šįkart suteikė emocijų kur kas daugiau nei kokio įspūdingo objekto aplankymas

...Kavala Turkų okupacijos palikimas – XVI a. menantis akvedukas



...Paskutinis žvilgsnis į jūrą – nei per vieną kelionę tiek daug laiko neteko praleisti sūriose jūrų bangose kaip šįkart Visada ilgesingu žvilgsniu atsisveikindavom su jūra - šįkart jokios nostalgijos nejaučiam Net gėda pasakyt - tikriausiai persisotinom šiuo malonumu





...Sukam link Bulgarijos – vėl, net nepamenu kokio Graikijos miestelio, bažnyčia







...Pakeliu galvą aukštyn - ant vienos šventyklos stogo kaip išprotėję suka ratus balandžiai





...ant kitos stogo - gandras, įsitaisęs savo lizde, ramiai stebi aplinką

...Tai ir visa manoji Graikija

... Na, o kaip pati Graikija pasikeitė per metus Aišku, kalbėt apie pokyčius, šalyje praleidus tik parą, nelabai protinga, bet keletu pastebėjimų tikrai galiu pasidalinti Jei kalbėt apie kainas - iš tikro jokio pokyčio nepastebėjom - ir kuras, ir maistas šiemet kainavo tiek pat kaip ir pernai Aišku, kainų Lidl'uose ir vietiniuose prekybos centruose nėra ko ir lyginti – pernai jau teko išgyventi kainų šoką po Lidl’o aplankius vietinę „ala“ Maximą – šiemet tas kainų skirtumas nebestebino – juk ir prekės abiejuose centruose labai skirtingos Nors iš tikro, ką pirkom Lidl‘e būtent graikiško, tikrai niekuo nenusivylėm – nusivylėm tik savim, kad vėl eilinį kartą visko per mažai parsivežėm Beje, jei kam šiemet nusišypsos laimė pakeliauti po Graikiją, nepasididžiuokit, užsukę į kokį Lidl‘ą, nusipirkit paragauti graikiško vyno dideliuose 1,5 l talpos buteliuose – esu beveik garantuota, kad daugelis grįšite pakartoti Pernai, kai, paskutinę mūsų viešnagės Graikjoj dieną, pamačiau, kad mano brangusis, į vežimą krauną dėžę šio vynelio, gerklę paleidau – kur jį dėsim Šiemet pati nepasikuklinau net dvi dėžes jo į bagažinę įmontuoti Visi, kas ir pernai, ir šiemet, ragavo tą vyną, tikrai buvo sužavėti jo skoniu (apie kainą išvis patyliu - butelis net 2,5 EUR nekainuoja ) Na, o kito ypatingo graikiško vyno - Retcinos - šįkart taip ir nesugebėjau rast Jau ir pernai pastebėjom, kad Lidl‘uose jo nėr, bet šįkart net ir keliose vietinėse krautuvėlėse jo taip ir neradom

...Na, dėl alkoholio pasiaiškinom, dabar pakalbėkim apie kitą gėrimą, bet ne žmonių, o automobiliukų Va, kas šiemet tikrai nustebino, tai, kad Graikijoj jau yra dujų - net degalinių prekiaujančių vien tik dujom teko matyt Manau dėl tokio pokyčio reiktų padėkoti Graikiją ištikusiai krizei Tikriausiai būtent ji ir privertė graikus ieškot galimybių pigiau važinėtis - juk nėr ko ir lyginti išlaidų dujom ir galbūt pačiam brangiausiam benzinui visoj Europoj Galbūt dėl šio pokyčio Graikija ir turistų daugiau sulauks – juk tikrai ne vienas keliautojas, turintis dujinę įrangą, paskaičiuoja, kad benzinu keliaut po Graikiją oi kaip nepigu ir vietoj jos renkasi kitas šalis O Graikija juk iš tiesų yra dieviška šalis Tikrai džiaugiamės, kad esame nors ir nedidelę jos dalelę pamatę - tikimės kažkada pamatyti ir daugiau

Papildyta:
...Na, dabar jau tikrai viskas – atsisveikinkim su Graikija ir sukim į Bulgarijos muitinę Pačiam pasieny dar vieną bažnyčią aptinkam Šįkart manoji Graikija tokia visiškai teminė - „bažnytinė" gavos