...Druska ir karčiais pipirais „pagardinta“ pasaka

Cobryt, o tu įsivaizduoji, koks nerealybės jausmas aplankė, kai visiškai nieko apie jį nežinant, bac prieš akis ėmė ir išdygo ši grožybė Net gėda pasakyt, šįkart taip „atsakingai“ ruošiaus kelionei, kad... net nenutuokiau apie jo egzistavimą ir tik grįžus namo internete pamačiau begalę nuotraukų iš šio rojaus kampelio

Almera, KAPUTU šis gražuolis vadinas O rast jį galima, tiksliau, nepamatyt jo neįmanoma, važiuojant iš Kaš‘o ir Kalkan‘ą ar atvirkščiai – iš tolo šviečia žodžiais nenusakomų atspalvių pakrantė


-----------------------

...Na, gal nepamaišys, dar keletas šėlstančių bangų vaizdelių

Siaip tokie atradimai yra kazkas nuostabaus kelioneje, o cia juk siaip ar taip i desimtuka turkijos graziausiu papludimiu ieina atradimas . Ir net nebutinai tokie, jie gali buti net ir menkesni, tiesiog labai smagu netyciukais tapti "atradeju". Taciau vat tas mane ir baugina, kad nezinant gali imti, kazkur pasukti neprivaziavus, kazkur gal skubeti ir tiesiog nestabteleti ar nepasukti kokio kilometro i sona, kai nezinai. Pernyksteje mano kelioneje taip ir nutiko - buvau visai salia grozio, o neaplankiau, nes nezinojau Na, bet jus megejai grizti, tai jums gal kitaip viskas
Kiek esu skaiciusi, tai Kaputas retai kada buna be bangu. Ziuriu ir jus su bangomis pasibuvote

Oi, negaliu, pasirodo, net pavadinimo nebesugebu teisingai parašyt KAPUTAS tas pliažas vadinas



Mane ir baugina, tie "pravažiavimai" pro šalį, bet pažadu sau kada nors sugrįžti ir lengviau pasidaro Va, Kaš'o apylinkėse tikrai labai daug grožių praleidom, bet šįkart širdis neskaudėjo - net nekilo abejonės, kad galėtume čia negrįžt Ir išvis, man į Turkiją dar bent porą kartų būtinai reikia nuvažiuoti

Na, juk turėjo kada nors, kur nors ir mums pasisekt - juk visą žiemą svaigau nuo tavo kataloniškųjų ir nuo Rooso juodkalnietiškųjų bangų Jau, kai Juodoji jūra Bulgarijoj "užbangavo", padebesiais skraidžiau O čia išvis devintam danguj atsidūriau...gaila tik, kad neilgam...tėškiaus į žemę iš to dangaus parašiuto net nespėjus išsiskleist

...Paplūdimy praleidžiam gerą pusdienį...man jau ima kažkiek pabosti ir maudynės, ir, tuo pačiu, nieko neveikimas Perkratau galvoj ryte suplanuotą maršrutą – dar visai įmanoma šiandien aplankyt visai netoliese esantį didžiausią ir seniausią senovės Likijos miestą – Xanthos Pasidalinu planais su vyrukais, paskubinu juos baigt maudynes O jie vis dar penkių minutėlių prašo ir prašo... niekaip negali atsisveikint su įspūdingom jūros bangom

...Galų gale maniškiai patenkinti grįžta į krantą Galėsim tuoj važiuot... Sėdėdama po skėčiu dar mosteliu jiems - pažiūrėkit, kokio didumo banga ateina O toliau viskas vyksta kaip baisiausiam ir slogiausiam sapne...tikrai nesitikėjom, kad ta didžiulė banga „ateis“ net iki mūsų Aš iš vis pasijaučiau kaip kokio cunamio užklupta... mane, sėdinčią, banga užliejo taip, kad tik galva nesušlapus teliko Visa laimė, kad spėjau sugriebt rankinę ir iškelt virš galvos – dar akimirka ir būtų ji „nuplaukus“ į jūrą, kaip ir daugumos turistų, patekusių į visiškai netikėtas gamtos žabangas, daiktai Net neįsivaizduojat, kokia panika apėmė žmones, bandančius išgelbėt savo daiktus... juk rankinėse ne šiaip kokie daiktai, o dokumentai, piniginės Žodžiu, tikrai niekas negalėjo pagalvot, kad viena vienintelė banga nuostabiausią ROJŲ akimirksniu gali paverst tikrų tikriausiu PRAGARU

...Su vyru dar pasidžiaugiam, kad spėjom savo daiktus išsaugot, bet...banga palengva atslūgsta...ir aš...šalia kojos pamatau.... savo fotiką...šlapią šlaputėlį Jėzau, negaliu patikėt, negi jis ne rankinėj buvo įdėtas Nebegaliu susivaldyt... „dūdų orkestras“ akimirksniu užgroja ir ašaros kaip pupos upeliais pabyra, kaimynai neša servetėles, bet nebežinau ką valyt... fotiką ar ašaras Paprasčiausiai pasijaučiau, kaip mažas vaikas, netekęs pačio brangiausio ir mylimiausio savo žaisliuko Aišku, ašarodama, dar spėju ir savo vyrukus apkaltint – jei ne tos niekaip nesibaigiančios jų penkios minutės, seniausiai būtume iš čia išvažiavę Deja, kaltų nėra jokios prasmės ieškot - kaltinimai tikrai nieko nebepakeis Matyt likimas nusprendė, kad dar mažai išbandymų per šią kelionę patyrėm ir panoro šiek tiek druskos įbert... Deja, truputį neapskaičiavo, ir šliūkštelėjo taip, kad mažai nepasirodė

...Simboliškas, vienas paskutiniųjų, net šešis metus drauge su manim keliavusios ir beveik visą Europą aplankiusios, nuostabiosios mano muilinukės kadras



Pst. Beje, grįžus namo, po savaitės, savo miesto lombarde, netyčia aptikau lygiai tokią pat, beveik nenaudotą, muilinukę Nors suprantu, kad protingiau būtų buvę pirkt naują, tobulesnį, fotoaparatą, griebiau ją net negalvodama...per daug širdžiai mielų akimirkų jos dėka kelionėse teko (tikiuos - ir dar teks) išgyvent

...Vyrukai, nebežinodami kaip mane nuramint, pažada važiuot iki artimiausio miesto ieškot fotoprekių parduotuvės ir nupirkt man fotiką... Šiek tiek nurimstu - suprantu, kad tokio, kokį turėjau tikrai negausiu, bet šią akimirką tiks belekoks – svarbu, kad tik veiktų Esam šalia Kalkano – nors jis ir mažutis, bandykim ir čia laimės paieškot... Pasivaikščiojam jaukiom Kalkano senamiesčio gatvelėm, bet ko ieškom, deja, nerandam. Kągi, belieka judėk iki Fetijos... Staiga, Kalkano pakrašty, pamatau parduotuvės iškabą...Elektroniks Šaukiu vyrui stot... Na, vidury gatvės tikrai nesustosim, belieka išvažiuot iš miestelio, o tada apsisukus grįžt į mano pamatytą parduotuvę

...Grįžtam, stovim sankryžoj – priešais mano minėta parduotuvė, staiga kažkas trakšt brakšt ir ...sankaba nebeišsimina Na ką, bėdos po vieną juk nevaikšto – negana to, kad fotiko neturiu, tai dar ir mašina sugest sugebėjo Tuoj prie mūsų, iš savo mašinų, pribėga keli vyrukai, padeda nustumt mašiną nuo kelio. Kol maniškiai galvoja ką daryt, aš lekiu į parduotuvę... Nors parduotuvė gana didelė, deja, ir čia fotikų nerasta Nusiminus išeinu lauk... žiūriu mano vyrukai pareina iš šalia esančios autoplovyklos su kažkokiu vyruku Pasirodo, mano brangusis jau ir mašinos gedimą nusistatė – trūko sankabos šlangutė... Bereikia autoservisą susirast, kur ją pakeist galėtų Šiek tiek neramina tai, kad veiksmas vyksta pavakary – jau beveik 17 val., kaži ar šiandien koks autoservisas mus dar priims Autoplovykloj sutiktas vyrukas bando padėt – skambina savo draugams ir tariasi dėl mūsų priėmimo... Kadangi pats nelabai kalba angliškai, duoda ragelį mūsų sūneliui – moteriškas balsas kitoj ragelio pusėj primygtinai siūlo važiuot iki Fetijos, bet mes juk negalim – mes nepajudam iš vietos Ji šiek tiek pagalvoja ir sako - ok, bandysim spręst problemą vietoj – palaukit 10 min. - tuoj suieškosim meistrą vietiniam autoservise Ir išties, nepraeina nė 10 minučių, apvažiuoja meistriukas (visiškai nė žodžio nesuprantantis angliškai), apžiūri mašiną – su savo telefoninės kolegės pagalba, patvirtina mano vyro nustatytą mašinos „diagnozę“ ir išvažiuoja atsivežt šlangučių Būtumėt matę, kokią krūvą, jų atsivežė... aišku, jų tarpe ir mums tinkanti atsirado Dar kelios minutės ir mūsų mašiniukas vėl kuo puikiausiai važiuoja Na, respect, lenkiu galvą ir sužavėta esu Turkijos meistriukais Super – kaži ar kitoj šaly, tiesiog gatvėj, būtume buvę taip operatyviai „patvarkyti“...juk nuo gedimo nespėjo net valanda praeit Susimokam, atsisveikinam su savo šauniaisiais gelbėtojais ir važiuojam toliau...

Papildyta:
...Vyras, dar pasidžiaugia, kad aš pastebėjau tą parduotuvę ir prašiau sugrįžt – kaži kaip būtų reikėję suktis iš susidariusios padėties, jei sugedę būtume kur nors užmiesty Ech, net šiurpas nukrato... Kaip gerai, kad likimo Angelas dar visiškai mūsų neapleidžia, o tik išbandymus karts nuo karto pasiunčia Viliamės, kad šis išbandymas jau paskutinis per mūsų kelionę bus Ai, dar brangusis manęs paklausia: ar spėjai suvokt, kad mašina ką tik buvo sugedus Na, atsakau - nelabai, aš dar fotiko neturiu Nežinau, kaip tie durni žodžiai man išsprūdo, ale juokės maniškiai susiriesdami dar ilgai iš mano blondiniškumo... matai, kad mašina nevažiuoja visiškai ne problema, problema, kad nėra kuo tos mašinos nufotkint Ką ir besakyt, anekdotus gyvenimas sukuria

...Važiuojam toliau, vyras pamato posukį į Xanthos, gal sukam Na, nesukam tikrai nesukam – nėr ko juoktis iš manęs, bet fotiko aš vis dar neturiu... važiuokim greičiau į Fetiją Fetijoj randam didžiulį Kipa (ala mūsų Maxima tik nesulyginamai didesnį) prekybcentrį. Aš, ištikimoji Sony gerbėja, gaunu mažutį Sony DSC W620 fotoaparatą, prisiperkam visokių skanumynų ir važiuojam į Olu Deniz‘ą – ten šiąnakt nakvosim

...Įsikuriam kempinge, palieku fotoaparatą krautis, o patys keliaujam į miestelį Maudomės dieviškoj žydrojoj lagunoj, vyrukai, norėdami nuramint mano nervus, sugalvoja išvaduot šįvakar mane nuo maisto gamybos ir pasiūlo nueit į kavinukę paskanaut kebabų bei išgert Efesiuko Vakaras nuostabus, alus apsvaigina, tik man niekaip nepraeina liūdesys - labai trūksta galimybės pažvelgt į pasaulį per objektyvo akutę Ech, geriau nebeerzinsiu savo vyrukų – keliaukim ilsėtis... diena šiandien buvo gana sudėtinga... ne kasdien tenka pabuvot ir ROJUI, ir PRAGARE

Žinai, kartais vien dėl tokių vietelių kelionė tampa pačia pačiausia

22 diena.

...Visą naktį prasivartau negalėdama užmigti – matyt vakarykščiai įvykiai tiek paveikė, kad pasąmonė vertė ne ilsėtis, o rimtai pamąstyt, ką per likusias kelionės dienas norėtume dar pamatyt Galvojau galvojau, dėliojau dėliojau – laiko liko nebedaug, o planų tiek, kad kelionės galo nesimato Galva susisuko nuo naktinių fantazijų - tikuos rytas bus protingesnis už vakarą ir visi trys rasim idealiausią maršrutą kelionės pabaigai Apmąstymuos paskendus net nepajuntu kaip išaušta rytas - nors dar labai anksti, keliuos, verdu kavą ir išbandau savo fotiką... Randu pirmas „manekenes“





...Rezultatas nei patinka, nei labai nuvilia, bet nusprendžiu savo priekaištais nebekelt audros vandens stiklinėj ir nebegadint nuotaikos nei sau, nei savo brangiausiems žmonėms Juk jie labai stengės, kad aš kuo greičiau gaučiau fotoaparatą - gavau ir tyliu Geriau einu pasivaikščiot po kempingą Ką galėčiau pasakyt apie šį „Jūros arkliuką“ Nieko ypatingo - tiesiog labai gražioj vietoj esantis kempingas ir tiek Nors, abejoju, ar Olu Deniz'o apylinkėse išvis yra negražių vietų

http://www.seahorseb...a...=home&d=ENG











Papildyta:
... Kempingo paplūdimys Ar žinot, ką reiškia Olu Deniz‘o pavadinimas Mirusią jūrą... kodėl... čia vanduo niekada nebanguoja Ir išties, kempingui priklausanti jūros dalis labiau priminė ežerą nei jūrą Labai keista buvo maudytis toj jūroj – nejūroj.... „gyvoj“ jūroj maudynės tikrai nesulyginamai smagesnės







...Pabunda vyrukai - pasidalinu savo naktinėm fantazijom Jie negali patikėt, kad aš išdrįsau taip drastiškai pakeisti kelionės planus, bet lieka patenkinti Na ir kas, kad pamatysim gerokai mažiau nei planavom – svarbiausia, kad be jokio lėkimo, galėsim pasimėgaut likusiom kelionės akimirkom O kas liks svajonėse – telieka – bus didesnis stimulas norėt sugrįžt į nematytąją Turkijos dalį
...Pamaitinam raguotąją kempingo gyventoją



...Susikraunam daiktus ir važiuojam toliau pažint Turkijos



Papildyta:

Nuostabus reportažas...aš susirgau priklausomybe šiam pasakojimui, ačiū labai labai ir laukiu kas bus toliau.

Uzuojauta del foto aparato, tiek nuotraukos tiek pasakojimas nuostabus.
Dekui uz smagias akimirkas ir pazadintus prisiminimus skaitant nuostabia keliones istorija.

Alabalabadudu, As ir tu - AČIUKS
------------------------

...Prasukam pro Olu Deniz miestelį – vakar smagiai čia pavakarojom Ką gi, jei jau nusprendėm, kad Drugelių slėnis (Kelebek Vadisi), pavaikščiojimas po apleistą Kayakoy miestą, plaukimas Dalyan‘o upe ir dar keletas smagių vietelių, liks tik svajonėse, grįžtam į Fetiją ir sukam link Saklikento tarpeklio







...Įsukam į keliuką, vedantį link mūsų svajonės, ir aptinkam pilnas pakeles va tokių gražuolių Aišku, šios kekės pamalonina ne tik akis – negalim juk pravažiuot neparagavę šių skanumynų







...Spėkit, kas čia Pamatę nukabinėtus medžius šiais dalykėliais, pagalvojom, kad čia kažkokios puodynės ar ąsočiai Tik niekaip nesupratom, kam jos gali būt naudojamos – juk kakliukas toks siauras Neseniai žiūrėjau Travel kanalą, ir akys užkliuvo už mūsų matytų puodynių - ąsočių... juokiaus iki nukritimo.... pasirodo čia ... paprasčiausi moliūgai Atidžiai apžiūrėjau nuotraukas – gi iš tikro, tos ala puodynės – ąsočio viršuj ne šniūriukas parištas, o tiesiog sudžiūvęs stiebas







Papildyta:
...Karts nuo karto sustodami paganyt akis į aplink šmėžuojančius kalnus, palengva artėjam link Saklikento tarpeklio



















...Gal kas norėtų pirtelėj pasėdėt – juk lauke tik koks +40

...Prieš akis, aukštų Tauro kalnų apsuptas, Saklikento tarpeklis





...Iš tarpeklio ištekanti kalnų upė







Papildyta:
...Perkam bilietus (kiek pamenu, už suaugusius sumokam po 5 TL, už vaiką perpus pigiau) ir keliaujam į tarpeklio gilumą Vaizdeliai pasakiški, tik gaila, kad nuotraukos tragiškos - toj nuostabioj vietelėj labai man trūko mano senosios muilinukės















Papildyta:
...Va, ir pirmoji kliūtis pasiekta – reikia sraunų ledinį upelį perbrist Atrodo paprasta, bet taip tik atrodo – srovė tokia galinga, kad, rodos, dar akimirka ir išvers iš kojų Patarimas visiems, kas planuoja pamatyt šį gamtos šedevrą – būtinai apsiaukit tvirtai ant kojų besilaikančius batus, t.y. kokius kedukus, basutes ar vandens batus Nemažai žmonių matėm su tapkutėm, tai, pasikėkit, kelionė jiems pasibaigė galima sakyt net neprasidėjus – vandens srovė akimirksniu (jei ne šioj, tai kitoj vietoj) pasiglemžė jų avalynę, o basom eit šiuo tarpekliu nelabai įmanoma