...Druska ir karčiais pipirais „pagardinta“ pasaka

...Manęs Chimeros liepsnelės nenuvylė, bet ir labai didelio įspūdžio nepadarė - tiesiog, kokio vaizdo tikėjaus, tokį ir išvydau Sunkiausia buvo patikėt, kad, vis dėlto, šis unikalus dujų išsiskyrimo reiškinys tikrai yra realus ir vyksta be žmogaus įsikišimo ...Palikim ramybėj šventyklos griuvėsiais ir dar kartelį pasidžiaukim Chimeros ugnelėm - vienoj vietoj dujų išsiskyrimas matyt labai suaktyvėjo - liepsnos liežuviai iš jos daug didesni sklido nei kad matėm pradžioj Be abejo, net neabejoju, tos liepsnelės naktį turėtų atrodyt daug įspūdingiau Negali žinot, gal kada nors likimas suteiks galimybę išvysti ir naktinį jų švytėjimą









Papildyta:
...Na ką, viską jau apžiūrėjom, keliaukim atgalios







...Dėmesį patraukia įdomūs medžiai...plikutėliais kamienais Kaži kas čia tokie galėtų būt







...Kelias atgalios neprailgsta Visgi, leistis žemyn yra nesulyginamai lengviau nei kopti į kalną





...Mašinų stovėjimo aikštelėj pasigėrim gražia kalnų panorama Ir važiuojam maudytis - juk Cirali paplūdimys visai šalia

[COLOR=blue]
Nuostabi kelionė. Nuostabus aprašymas. Puiki mama.

Prašau išduok paslaptį, kaip taip puikiai susiplanuoji kelionę. Pati planuojuosi visas keliones ir matau kad tobulėti dar yra kur. Kas yra Jūsų šeimos žinių ir planavimo šaltiniai?

Mes buvome ekskursijoje is kurorto i Chimeros kalna,ekskursija vakarine, nes visas efektas vakare.Tamsoje tikrai labai ispudinga ir salia tie griuvesiai sukuria labai mistiska atmosfera.Visur tamsu ir aplinkui daug daug liepsneliu,tokia ,sakyciau,relaksacine vieta.

JolantaO, aš ir galvoju, kad pamatyt Chimeros ugneles dienos šviesoj ir sutemus - dvi nesulyginamos patirtys Nesakau, kad dieną lankyt šios vietelės nevertėjo – tikrai džiaugiuos, kad šį reiškinį pamatėm nors dienos šviesoj (beje, griuvėsiai net ir dieną kažkokią mistišką dvasią skleidė ), bet, net neabejoju, įspūdis naktį tikrai turėtų būt daug efektingesnis Jei kada nors likimas dar atves mus į tuos kraštus, tikrai nepraleisim progos pamatyt šios vietelės ir tamsoj

Agrastiskaaronija, net nežinau ką pasakyt - ši kelionė buvo viena iš tų, kurios planavimui visai neturėjau laiko Šįkart tiesiog žinojau, kad noriu būtinai aplankyt Pamukalę, Kapadokiją ir Nemrut Dag‘ą ( ), tai tik trumpai žvilgterėjau ką dar pakeliui galima pamatyt ir viskas Aišku, labai pagelbėjo Turkijos DK kelionių vadovas ir kolegių parvežtas Turkijos žemėlapis su daugybe lankytinų vietų Greit „sutikrinau“ jų vaizdus per Google Earth, pasižymėjau tas vietas, kurios nors kiek užkabino... tuo planavimas ir baigėsi Dabar galvoju, kuo mūsų kelionės skiriasi nuo daugumos savarankiškai keliaujančių žmonių Randu tik vieną skirtumą - kadangi visada gyvenam kempinguos ir nereikia rūpintis nakvynės rezervavimu, tai niekada nesu jokios kelionės planavus dienų tikslumu... Išties, jei kas išvažiuojant paklaustų kur būsim 5–tą, 10-tą ar tuo labiau 15-tą kelionės dieną, negalėčiau pasakyt Žinau tik, ką veiksim pirmą ir antrą dieną (kadangi visada išvažiuojam iš vakaro – tai Lenkiją įveikinėjam beveik dvi dienas su kelių valandų snustelėjimu kokioj degalinėj ), žinau kur bus pirmoji nakvynė kempinge, o toliau viskas dėliojas ekspromtu improvizuojant - pagal norus, nuotaiką ar net oro sąlygas Aišku, niekada dar nėra buvę, kad kelionėj pamatytume viską ką norėtume Bet juk tai normalu - manau, gerai, kad norai yra didesni nei galimybės

...Judam link Cirali puplūdimio Cirali ne šiaip sau koks eilinis paplūdimys - jis garsėja kaip vėžlių patelių perėjimo vieta Aišku, jokių vėžlių niekur nesimato, bet patenkam į didžiulį, erdvų, kalnais apsuptą paplūdimį Prisimenam – juk jis vakar kuo puikiausiai matėsi nuo Tahtali viršukalnės Po „žygio“ į Chimeros kalną, tikrai smagu čia bus, besigrožint supančiais vaizdais, pasimaudyti ir praleisti keletą poilsio valandėlių











...Bangų nugludinti paplūdimio akmenėliai









...Na ir, prieš akis, visu gražumu atsiverianti Tahtali panorama

...Pailsėjom, nuplovėm nuovargio dulkes – važiuojam toliau Akis vėl džiugina kalnų panorama









...Horizonte palengva nutolsta Tahtali... netrukus jis liks tik maloniu kelionės prisiminimu




Papildyta:
...Kryžkelė Tai ką, dabar jau galim Antalijai tarti „Güle Güle“ ir važiuot toliau Kaži kokie nuotykai ir netikėtumai mūsų dar laukia



...Vis dar iš akiračio neišnykstantys kalnai







...Turkiškasis „Stop“ ženklas



...Kumluca Manau, iš miesto ženklą puošiančių dekoracijų nesunku nuspėt, kokios gėrybės auga šiuose kraštuose



Papildyta:
...Gražus pakrantės keliukas ir jį supančios uolos











...Romantiški pliažiukai - juos pasiekti tikriausiai galima tik laivelio pagalba

Agrastiskaaronija, net nežinau ką pasakyt - ši kelionė buvo viena iš tų, kurios planavimui visai neturėjau laiko Šįkart tiesiog žinojau, kad noriu būtinai aplankyt Pamukalę, Kapadokiją ir Nemrut Dag‘ą ( ), tai tik trumpai žvilgterėjau ką dar pakeliui galima pamatyt ir viskas Aišku, labai pagelbėjo Turkijos DK kelionių vadovas ir kolegių parvežtas Turkijos žemėlapis su daugybe lankytinų vietų Greit „sutikrinau“ jų vaizdus per Google Earth, pasižymėjau tas vietas, kurios nors kiek užkabino... tuo planavimas ir baigėsi Dabar galvoju, kuo mūsų kelionės skiriasi nuo daugumos savarankiškai keliaujančių žmonių Randu tik vieną skirtumą - kadangi visada gyvenam kempinguos ir nereikia rūpintis nakvynės rezervavimu, tai niekada nesu jokios kelionės planavus dienų tikslumu... Išties, jei kas išvažiuojant paklaustų kur būsim 5–tą, 10-tą ar tuo labiau 15-tą kelionės dieną, negalėčiau pasakyt Žinau tik, ką veiksim pirmą ir antrą dieną (kadangi visada išvažiuojam iš vakaro – tai Lenkiją įveikinėjam beveik dvi dienas su kelių valandų snustelėjimu kokioj degalinėj ), žinau kur bus pirmoji nakvynė kempinge, o toliau viskas dėliojas ekspromtu improvizuojant - pagal norus, nuotaiką ar net oro sąlygas Aišku, niekada dar nėra buvę, kad kelionėj pamatytume viską ką norėtume Bet juk tai normalu - manau, gerai, kad norai yra didesni nei galimybės
[/quote]


Matau, kad vienodas keliavimo principas. Mes irgi niekad neplanuojam nakvynių, nerezervuojam nei viešbučių, kempingų, nakvynės namų. Niekad ir problemos neturėjom apsitojant. Bet grįžtant prie kelionės įspūdžių, atrodo, kad kelionė tobulai suplanuota, nors pati tuo ir nesigiri. Laukiam tęsinio.

Na, gal tik taip iš šalies atrodo – aš tikrai negalėčiau teigti, kad keliones suplanuoju tobulai... juk palieku pakely daugybę neaplankytų įdomių vietų Bet iš tikro labai dėlto nesuku sau galvos Jei prieš keletą metų, kaip užsispyrus ožka, galėjau tvirtint, kad gyvenimas per trumpas, kad grįžinėtum į tas pačias vietas, tai dabar žinau, kaip malonu patirti tą saldų sugrįžimo jausmą O jei sugrįždamas, pakely dar gali susirinkti, pirmą kart po tuos kraštus keliaujant, lengva ranka išbarstytus "perlus", tai ir sugrįžimas įgauna daug didesnę ir gilesnę prasmę

...Dabar šiek tiek „pasivaikščiokim“ po senovės Likiją Senovės Likija, 19 nepriklalusomų miestų federacija, buvo įsikūrusi kalnų rajone tarp dabartinių Fetijos ir Antalijos. Pagal likų tikėjimą, matyt, buvo labai sureikšmintos laidotuvės, nes stačiuose uolų šlaituose buvo iškasta šimtai antkapių, kurių ir šiandien galima išvysti visam rajone Antkapiai tikriausiai atkartojo gyvenamųjų namų architektūrą ir buvo laikomi mirusiųjų namais Dauguma jų yra su raižytomis durimis ir sijų galais, nuožulniais stogais ir reljefiškomis sąramomis, taigi atspindi tipišką medinio namo konstrukciją

...Šiandieninis Demre miestelis buvo vienas svarbiausių senovės Likijos miestų – už kelių kilometrų nuo jo yra senosios Myros išlikę pastatų griuvėsiai Perkam bilietus (mokam po 15 TL, vaikui nuolaidų nėra) ir einam pasivaikščioti po nediduką senovinį Myros miestą Myra buvo pastatyta 5 amžiuje prieš mūsų erą - seniausia miestelio dalis stovėjo ant akropolio kalvos Tai vienas iš nedaugelio senovinių miestų, kuriame iki šių dienų išliko Likijos sąjungos epochoje uolose iškaltos kapavietės bei graikų - romėnų teatras











Papildyta:
...Puikiai (žinant, kiek šitoms grožybėms metų, kitokio žodžio joms apibūdinti nesugalvoju) išsilaikę senosios Myros raižinių fragmentai















Papildyta:
...Žymieji Myros likų kapai















Papildyta:
...Griuvėsių krūvelės

...Senosios Myros graikų - romėnų amfiteatras












Papildyta:
...Dar truputis senosios Myros vaizdelių

...Apžiūrėjom Myros griuvėsius, išlandžiojom, kur tik galima buvo įlyst, visus užkaboriukus (tiesa, mano vyrukams daug mažiau laiko prireikė tam nei man ), dabar keliauju laukan Pamatau netolies augantį citrinmedį - Demre kaimeliuose auga daug granatų ir citrusinių vaisių, taip pat didelis kiekis įvairių vaisių ir daržovių auginama šiltnamiuose Dabar, pamačiau tas citrinų nuotraukas, ir prisiminiau Myros apelsinų sultis... Tiksliau ne tik sultis, bet bendrą turkų prekiautojų požiūrį į rusų turistus Kaip supratom, Myra labai populiari ir gausiai rusų turistų lankoma vieta Kičinių suvenyrų kainos čia net kelis kartus didesnės nei kitose vietose – aiškiai orientuojamasi į pinigus į visas puses švaistančią didžiąją tautą
Na, bet tai dar nieko... Didžiausias šokas buvo perkant sultis Kas buvot Turkijoj, jaučiu pamenat šaltas, ką tik, tiesiog akyse, iš šviežių apelsinų išspaustas sultis Kaina jų visur svyravo nuo 1 iki max 2 TL. Mano vyrukai, aišku ir Myroj, daug greičiau nei aš apėjo griuvėsius, apžiūrėjo suvenyrus, susirado mielą senučiukę, spaudžiandžią sultis - beplepėdami su ja išmaukė ne po vieną stiklinę šio gėrio Pagaliau sulaukė manęs (jiems nesuprantama, ką tiek ilgai reikėjo veikt tokioj nedidelėj Myros teritorijoj... o man ilgai visiškai nepasirodė ), sugalvojo mano troškulį numalšint pirmoj pasitaikiusioj „sulčių spaudykloj“... ir tikrąją ta žodžio prasme gavo šoką Nors ką tik, kitoj vietoj, už identiškas sultis mokėjo po 1,5 TL, čia buvo paprašyta po...2 EUR Negalėjom patikėt... Gerai dar, kad kainos paklausėm prieš perkant... Pamatęs mūsų nustebimą, pardavėjas klausia : a vy ne iz Rosii Nu, ne...iz Litvanija...Na, jei ne rusai, tai eurai akimirksniu pavirsta lirom Galvoju, na neblogai bizniukas sukamas... Iš principo nebepirkom iš jo net už liras, grįžom pas jau minėtą senučiukę Papasakojam jai savo nuotykį, o ji čia nieko nuostabaus nepamato – rusai čia kainas reguliuoja... tik atvažiuoja autobusas su rusų turistais, akimirksniu kainos iš lirų doleriais arba eurais patampa Vat, tokia ta laisvoji rinka Turkijoj

...Vakarėja, paliekam Myrą ir keliaujam link Kaš‘o – ten esu radus dėmesį patraukusį kempingą Kelias link Kaš‘o labai gražus Gaila tik, kad saulė vėl eilinį kartą "ne vietoj", o dar ir visokie laidai apžvalgos aikštelėse į akis lenda ir gražų vaizdą darko









[IMG]http://i688.photobucket.com/albums/vv248/Aidluka/Turkija/DSC07642.jpg[/IMG





Papildyta:












Papildyta:
...Netrukus ir Kaš‘as pasiektas Aišku, nuorodų į kempingą eilinį kartą nesimato ( ne kartą pastebėjom, kad Turkijoj jie visi kažkaip užslaptinti ) Važiuojam į miestelio centrą pasiklausti, kur vis dėlto jį reikėtų rasti. Ko klausti žinau – per Turkijoj praleistą laiką, pastebėjau, kad geriausiai visada viską žino taksistai ir barmenai Trečioj vietoj būtų policininkai, bet jų klaust dažniausiai beprasmiška – retas kuris nors šiek tiek supranta angliškai Šįkart, taksistų nesimato, tai pakalbinu nuobodžiaujantį barmeną Jis ne tik man kelią link kempingo nupiešia, dar ir Kaš‘o žemėlapį padovanoja Mainais paprašo nusifotografuot...su manim prie mūsų mašinos – būtinai turi matytis numeriai Įvykdom jo norą, atsisveikindamas dar pasitikslina – ar tikrai rasim kaip nuvažiuot – galėtų net palydėt su savo motoroleriu Šypsaus - rasim, tikrai rasim Slapta pagalvoju - jaučiu net nenujauti kaip gerai ta, ką tik kelio užklausus, blondinė žemelapiuos gaudos