...Druska ir karčiais pipirais „pagardinta“ pasaka

Pagaliau nauja kelionė, kaip smagu skaityti Aš tai ne tik mėgaujuosi skaitymu, bet ir įdėmiai studijuoju detales, pvz. maršrutą, kempingus, aplankytas vietas. Bandysim kitąmet link Juodosios jūros traukti.

Kaip smagu, kad mano bendrakeleivių kompanija jau renkasi Jaučiu reikės samdyt kokį autobusiuką, kad visi tilptume - bandysiu, nors prisiminimais, suorganizuot pabėgimą iš rudeniškos darganos į karščiu alsuojančią vasarą


Aruna, mums pasisekė, kad ryte dar galėjom jo užsipirkti - iki pat Turkijos užteko



Spyglele, nuoširdžių nuoširdžiausiai jums pavydžiu būsimos kelionės Taip ten gražu, taip gera Ech, geriau nebesvajosiu ir nedaugžodžiausiu, o realiai parodysiu tai, ką mums teko pamatyt

3 diena.

Ryte, kaip nekeista, pabundu pirmoji... verdu kavą ir medituoju Taip gera, taip ramu, paukštukai čirškauja... koks gėris yra tos atostogos Pabunda mano brangiausieji ir pareiškia, kad niekur nevažiuos, kol iki soties neprisimaudys. Na, nieko sau – negana, kad miegojo vos ne iki pietų, dar ultimatumais svaidos Ir be ultimatumų gali pasimėgaut išsvajotais malonumais - juk niekur neskubam – kiek šiandien nuvažiuosim, tiek ir užteks Kol maniškiai "nardo", einu pasivaikščiot po kempingą. Dar vieną kitą vaizdelį nufotkinu... Randu baltažiedę "manekenę"











...Pagaliau susiruošiam išvažiuot Einam į registratūrą susimokėti ir taip juokas suima – nebepamenu kada kelionėse esam taip nesusikalbėję - kempinge dirbantys žmonės visiškai anglų kalbos nemoka Pasidžiaugiam, kad bent skaičiai visoj Europoj vieningai rašomi – sumokam 21 eur ir atsisveikinam. Ką ten atsisveikinam – atsimojuojam – „paukščių“ kalbos nė vieno žodelio taip ir nesupratom
Papildyta:
...Vėl sukam link Tokajaus Akys raibsta nuo vynuogynų, saulėgrąžų laukų... Pamačius nuleipusius žiedus šaukiu sustot... lekiu prie jų... Neįtikėtina – kokią įtaką šiai gėlei daro saulė... žiedeliai net traška skleisdamiesi Vaizdas tiesiog akyse keičiasi









Papildyta:
Ir vėl žavusis Tokajus




















Papildyta:




Žvilgteriu aukštyn - o ten galybė gražuolių katukų stebi kiekvieną praeivį







...Koks mistinis šis miestelis mums vakar pasirodė - toks ir liko Jau po vidurdienio, o jis vėl tuščias... Šįkart išvis tik viena vienintelė parduotuvė tedirba Ačiū dievui, kad joj ir vyno, ir suvenyrų yra Apsirūpinu atsargom ir keliaujam toliau... į Rumuniją

...Pasienis Siunčiu vyrukus pirkti kelių lipduko (visi keliai Rumunijoj mokami) - kažkur skaičiau, jei pasieny nenusipirksi, po to gali būti gana sudėtinga rasti – ne kiekviena degalinė jais prekiauja Grįžta maniškiai burbėdami su kažkokiu popiergaliu rankose... pasirodo Rumunijoj "lipdukai" ant popieriaus lapo spausdinami. O ir iš Vengrijos dar neišvažiavom... maniškiams vėl paukščių kalba teko aiškintis ko ieško Per mano paniką, už savaitę važinėtis Rumunijos keliais permokam visą eurą (vietoj 4 - sumokam 5) Na, bent pinigus išsikeiskim Rumunijos pusėj Kursas maždaug toks: 10 lėjų – 8 litai (aišku, ne litus, o eurus į lėjas keitėm), čia tik taip "išvarčiau", kad patogiau būtų skaičiuoti Artėjam link Oradea‘s... jausmas toks lyg būtume patekę į statybų aikštelę – kur tik pažvelgsi nesibaigiančios statybos... jaučiasi ES ranka Į miesto gilumą net nelendam – sukam link Deva‘s. Oradea‘s pašonėj - Baile felix terminiai baseinai Norinčių juos išbandyt neatsiranda – karštis lauke niekuo nesiskiria nuo tų terminių vonių – geriau važiuokim į kalnus

Dar šiek tiek norėčiau parašyt apie kelio atkarpą Oradea – Lunca Pats kelias niekuo neypatingas, bet tenka pravažiuot nemažai nedidelių kaimukų... Jei Slovakijoj ar Vengrijoj susidarė įspūdis, kad keliaujam po negyvenamus kraštus, tai ten gyvenimas tiesiog virė... Palei kelią, prie kiekvieno namo tvovos stovi po suoliuką - ant vienų prisėdę po keletą bobučių, ant kitų įsikūrę diedukai, dar kitur susirinkęs jaunimas Galvojom, kad taip gražiai su kaimynais bendraudami žmonės leidžia sekmadienio vakarą, bet pasirodo nieko panašaus – matyt tai rumunų kultūros dalis Dar ne kartą teko tokį vaizdelį pamatyt. Gaila, bet nė kartelio nenuspaudžiau fotoaparato mygtuko - kažkaip nedrąsu pasirodė iš pasalų fotografuoti žmones Per tuos "apsėstus" suoliukus ir keraminėm plytelėm dekoruoti namai liko tik atminty – nebeteko kitur tokių gražių pamatyt

Na, baigiu virkaut - mes jau Luncoj - sukim link Apusenų kalnų Dar kitaip jie vadinami Vakarų Rumunijos kalnais. Apusenų kalnai nėra labai aukšti - aukščiausias taškas - Bihorio viršukalnė yra 1849 m. aukštyje Kalnuose gausiu stalaktitų - stalagmitų urvų, bet jie mūsų netraukia. Kas norit apie Apesinų gamtos parką ir jo lobius galit pasiskaityt parko puslapyje

http://www.parcapuseni.ro/

O mes paprasčiausiai pasivažinėkim nuostabiu kalnų keliuku





Serpantinais kylam į viršų - vaizdai džiugina akis Oras gaivus gaivus










Papildyta:

...Sutinkam kelias "manekenes"









Papildyta:
...Pamatom aikštelę - stojam. Gražu... upelis čiurlena, karvutės ganosi

















Kitoj tiltelio pusėj matom keletą pensionų. Jei norėtume čia apsistot - mašiną tektų palikti aikštutėj kur dabar stovim Na, dar ne vakaras - važiuokim toliau - smalsu pamatyt kokie grožiai mūsų dar laukia

Puikus pasakojimas, aciu jums labai. O galeciau is anksto paklausti kiek dienu truko jusu kelione?

Almera, smagu, kad mano pasakojimas "užkabino" Na va, rašydama įžangą jaučiau, kad kažko trūksta, dabar supratau ko Taisausi - keliavom 28 dienas - išvažiavom birželio 29 d. vakare, grįžom liepos 26 d.


Papildyta:
...Važiuojam toliau... Vėl randam aikštutę, stabtelim... Gražumėlis (tik galėtų tų, visą Rumuniją „puošiančių“, laidų nebūt )







Mano vyrukai ieško, kurioj vietoj galėtų nusileist prie upelio – nori patikrint vandens „šiltumą“





...Aš nutariu paėjėt į kitą pusę... ir, o stebukle, matau prie upelio palapinę... negaliu patikėt - negi čia kempingas Negi mums lemta tokioj jaukioj vietelėj pernakvot

...Siunčiu vyrukus išsiaiškint ar yra galimybė ir mums čia apsistoti




...Mūsų būsimieji kaimynai maloniai pasiūlo prisijunti – jie dažnai čia lankosi Pasirodo, šios vietelės šeimininkas labai mėgsta turistus – pats gyvena dar aukščiau kalnuose, o čia nusileidžia kartą per porą savaičių – nupjauna žolę, sutvarko aplinką – parengia vietą turistų poilsiui



...Įsikuriam, pavakarieniaujam, vyrukai net upely sugeba pasimaudyt











...Atrodo, jau galėtume eiti ilsėtis, bet taip knieti pakalbint savo kaimynus Imam lietuviškos duonos, kumpelio, trejų devynerių buteliuką ir einam į svečius... Esam maloniai sutinkami...rumunišku vynu (beje, labai skaniu ) pavaišinami Bendravimo prasme, tai buvo vienas iš šilčiausių vakarų per visą mūsų keliavimo istoriją Mokytojų porelė, kalnuos ieškanti ramybės nuo miesto šurmulio, buvo pati puikiausia kompanija pirmą mūsų viešnagės Rumunijoj vakarą Pasipasakojom apie savo šalis, išsiaiškinom, kad keliaujam po, ne tik tarp rumunų, populiarų kalnų kampelį... Sužinojom, kad pati gražiausia šio kelio atkarpa mūsų dar laukia

4 diena.

...Išaušta dar vienas nuostabus rytas



...Kol maniškiai griauna mūsų „namus“, stebiu šešėlių žaismą skaidriam upelio vandeny






Papildyta:
...Atsisveikinam su savo naujais draugais ir keliaujam toliau Nežinau, ar verta ką nors komentuoti, bet tie 100 km, pravažiuoti per Rumunijos kaimus, nuo Girda de Sus iki Turdos, buvo kaip iš fantastikos srities Nepykit, kad „užmėtysiu“ jus mūsų širdis pavergusiais vaizdais Gaila, kad nuotraukos negali perteikt ne tik viso Apusenų kalnų grožio, bet ir juose dvelkiančio ramybės pojūčio...





















Papildyta:


















Papildyta:

Gaila, kad etnografinis muziejus kažkodėl nedirba



O ir bažnytėlės aukštom tvorom aptvertos – freskų iš arti apžiūrėt neįmanoma








Papildyta:






...Būdas "pasikviesti" nuo kalnų krioklio tekantį vandenį





...Dar niekur nematytos išradingos kelio rodyklės

SUPER

Papildyta: