...Druska ir karčiais pipirais „pagardinta“ pasaka

...Išvažiuojam iš Goreme, bet Kapadokijos dar nepaliekam Sukam link Uchisar‘o. Stojam pakely esančiam turgely – apžiūrėsim suvenyrus ir , tuo pačiu, pasidairysim po Uchisar‘o urvinius būstus

...Akys užkliūna už šokančių vietinių vienuolių dervišų skulptūrėlių Išvysti tikrus šokančius dervišus Kapadokijoj tikriausiai neįmanoma, nes Mevlevi ordino (dėl savo išskirtinės maldos - šokio sukantis, dar kitaip vadinamo „besisukančių dervišų“ vardu), judėjimas Turkijoje uždraustas Paslaptingųjų vienuolių šokį turistams šiuo metu demonstruoja ne vienuoliai, o profesionalūs šokėjai Dervišų šokis yra tiesiog savotiška malda, o šokio esmė - sukantis apie savo ašį pasiekti transo būseną. Baltais, žemę siekiančiais, chalatais apsirengę jaunuoliai įspūdingu greičiu sukasi apie savo ašį net 10-15 minučių Su trumputėm pertraukėlėm sukimasis kartojasi net kelis kartus Ech, tikrai gaila, kad nepavyko realybėj pamatyti šio, tikriausiai vieno iš įspūdingiausių reginių Kapadokijoje



...Uchisar‘o urviniai būstai

Ačiū už dovaną

...Ir, atrodo, tiesiog rusvų uolienų fone pasiklydus – šviečianti, savo spalva dėmesį patraukianti ir užburianti... rožė Žvelgiu į ją ir kažko kyla tiesioginė asociacija su mano parašu SM ...Keliaudami galite susibadyti spygliais, bet stovėdami vietoje nepamatysite rožių... Aišku, rašydama šią sentenciją, tikrai turėjau galvoj ne tiesioginę „rožės“ sąvoką, bet, likimas, matyt, mums nutarė tinkamu momentu „pakišti“ tikrų tikrausią, spygliais apaugusią, rožę ir priminti, kad spyglių sukeltas skausmas anksčiau ar vėliau užsimiršta, o pamatytos „rožės“ tikrai išlieka visam gyvenimui









...Paskendus jausmų sumaišty, grįžtu link mašinos Dar kartelį prieš akis šmėsteli šokantys dervišai – nuotaika tokia, kad negaliu ramiai pro juos praeiti – vienas atsiduria mano rankose Gaila tik, kad Lietuvos jis taip ir nepasiekia – matyt, neįvertinau „šokančių dervišų“ trapumo

...Važiuojam toliau Prieš akis kelio rodyklė, rodanti kelią link lankytinų Kapadokijos vietų Stabtelim prie jos ir pasidžiaugiam – kiek daug visko jau pamatėm, belieka sukti link balandžių slėnio ir pačio Uchisar‘o miestelio



...Pirmiausia sukam link balandžių slėnio Pastebim, kad šioj vietovėj kraštovaizdį puošia jau kiek kitokios formos uolos Keista tik, kad balandžių beveik nesimato... Iš tikro, visai kitaip įsivaizdavau šią vietelę...galvojau, kad balandžių čia tiesiog knibždėte knibždės O, pasirodo, nieko panašaus - Goreme, šalia mūsų kempingo esančioj uoloj, tikrai jų kur kas daugiau matėm Na, bet tiek to – lai ir toliau tie balandžiai slepias nuo mūsų - geriau pasigrožėkim balandžių slėnio uolom














Papildyta:
...Bevaikščiodama gėlių fone pamatau Uchisar‘ą su gražuole pilim Net nežinau kas labiau žavi – ar gėlės, ar pilis Gėlės tikrai labai gražios, o kokį įspūdį paliks Uchisar‘o pilis netrukus sužinosim – juk neužilgo važiuosim pakilti į jos viršų















Papildyta:
... Ir vėl mėlynosios akys – matyt ir šiai vietelei neprošal sėkmė Pasirodė, balandžius į balandžių slėnį joms kažkaip sunkiai sekas privilioti





...Ir vėl puodynės...jos irgi neatsiejama ne tik Kapadokijos, bet ir visos Turkijos dalis

...Na, o dabar sukam į Uchisar‘ą

http://www.goreme.com/uchisar.php

...Perkam bilietus (už suaugusius sumokam po 5TL, už vaiką - 2,50TL) – ir kopiam į Uchisar‘o pilį Kopimas toks gana įdomus – vietom išlendam į pilies išorę, vietom kylam išskaptuotais pilies kambariukais ir koridoriukais Visai įdomu – laikas slenka nepastebimai – iš tikro net nepajuntam kaip pasiekiam pilies viršuje plėvesuojančią vėliavą



















Papildyta:
...Prisėdę ant vienos iš pilies uolų, stebim nuo viršūnės atsiveriančius vaizdus Šmėsteli mintis – ši akimirka, tai lyg atsisveikinimas su Kapadokija

...Na, laikas jau leistis į apačią Neskubėdami žingsniuojam link pagrindinės Uchisar‘o aikštės – ten esam palikę mašiną
...Kyštelim nosį į Uchisar‘o kiemelius Vienur pamatom už vartų pasislėpusias puodynes





...Kitam kiemely – pats darbymetis- matyt ruošiama žaliava kilimų audimui



...Kitoj vietoj į akis krenta suvenyrus pardavinėjanti senutė



Papildyta:
...Dar keletas uolų ir Uchisar‘o vaizdelių









...Net nepastebim kaip atsiduriam pagrindinėj miesto aikštėj





...Išvažiuoti dar neskubam – pačioj Uchisar‘o širdy norim po mažutes, senutes antikvarines parduotuvėles pasižvalgyt







...Ir čia neapsieita be puodynių

...Na, lyg ir viskas Ups, žiūriu, kai ką praleidau – kažkaip iš galvos visiškai išgaravo Uchisar‘o skanumynai Kol sugalvojom, ką norėtume nusipirkti - išragavom viską













...Na, truputį apsimelavau, ne viską – šafrano neragavom





Papildyta:
...Patiko taip, kad nutarėm kiekvienas po labiausiai patikusių skanumynų maišelį išsirinkti Kai išsirinkom, net juokas suėmė – neįtikėtima - būtent tarp šių trijų rūšių visi trys ir rinkomės Taigi, visiems patariu – jei tik bus galimybė - būtinai paragaukit šių dieviško skonio riešutukų, migdolų ar džiovintų persikų Lietuvoj pardavinėjamų migdolų ar persikų skonio nėra ko ir lyginti, apie sezamo sėklose apvoliotus riešutukus išvis patyliu – neturiu net su kuo jų palyginti







...Na, dabar jau tikrai viskas Grįžtam prie mašinos (ji buvo palikta prie kilimų krautuvėlės), o ten sėdi gauja turkų senukų ir kažko laukia... Ne kažko, o, pasirodo, mūsų Tuoj visi atsikelia ir puola prie mano vyro – labai jiems rūpi išsiaiškinti iš kur mes atvykom Su šypsena veide klausia – Latvija Na, ne Latvija, Litvanija Ech, būtumėte matę jų nusivylimą suklydus... matyt ta antroji raidė mūsų numeriuos suklaidino Nors, kita vertus, nedaug ir apsiriko - juk mūsų artimiausius kaimynus įvardijo



...Ką dar galėčiau pasakyti Kad Kapadokija, viena iš įspūdingiausių Turkijos vietų, mums labai patiko, manau abejonių niekam nekyla Pamatėm gana nemažai, bet... dar daugiau liko nematyta Visai nesupyktume, jei kada nors, važiuojant pro šalį (neblogai nuskambėjo, ane... važiuojant pro šalį... pačiai juokas suėmė, na, bet ką gali žinot...gyvenimas juk kartais būna nenuspėjamas), pasitaikytų proga ten dar kartelį užsukti Veiklos tikrai užtektų dar ne vienai dienai – ir kokį požeminį uolų miestą norėtųs apžiūrėti, ir į Goreme muziejų po atviru dangum visai smagu būtų užsukti, ir kapadokiško kebabo puodynėj norėtųs paragauti, galbūt kaip nors, perlipus per save, išdrįsčiau ir oro balionu paskraidyt, o gal net dervišų šokį pavyktų išvysti – skulptūrėlę beveždama juk sukūliau Daug tų norų, bet šiandien džiaugiamės tuo, ką pamatėm – šiam kartui Kapadokijos mums tikrai pakako Tiesa, visiems svajojantiems aplankyti šį unikalų Turkijos kampelį, patarčiau organizuotis kelionę savarankiškai, t.y. nuomotis automobilį ir patiems išsirinkti labiausiai trokštamas pamatyti Kapadokijos vieteles arba... važiuot taip kaip mes... automobiliu iš pačios Lietuvos

Man tos puodynes nerealios, vien tam kad jas namo parsivezti- reiktu is LT i Turkija su savo masina vaziuot ))

Oho, kokia iš tiesų graži ta Kapadokija. Niekada Turkija nebuvo mano svajonių šalis, bet dabar pagalvojau - o gal ir norėčiau. Būtų jinai arčiau...

Gato negro, kad ir su mašina gana sudėtinga tas puodynes parsivežti – man irgi buvo šovus mintis kelias bent nedidukes kaip nors bagažinėj įmontuot, bet vyras mano planus nugesino - vietos nėr Ai, bet labai nepergyvenu - galvoju, gal dar kada mums nusišyps laimė aplankyt šią nuostabią šalį – jei nepraeis noras, tai galėsim kitą kartą jų ir parsivežti O dabar jomis tik grožėjaus grožėjaus ir atsigrožėt negalėjau


Cesaria, pati Turkija, kai pagalvoji, nėra jau taip beprotiškai toli, bėda tik ta – kad ji laaaaaaaabai didelė O ir Kapadokija labai nutolus nuo šalies pradžios Pažiūrėjau savo užrašuos – kol nuo namų pasiekėm Goreme pravažiavom beveik 4000 km

...Na, metas palikti gražiąją Kapadokiją – su puikia nuotaika per Tauro kalnus keliaukim link Adanos

...Keista, kiek ieškojau informacijos apie Tauro kalnus (Toros Dağları), lietuvių kalba visur radau tik sausą informaciją Kokią radau, tokia ir pasidalinu - Tauro kalnų grandinė driekiasi pietų Turkijoje palei Viduržemio jūrą, aukščiausia vieta – Demirkazyko kalnas, jo aukštis - 3756 m Na, žodžiu, pravažiavom šalia tos aukščiausios Tauro kalnų vietos Nuo Nigde‘s norėjau sukti į vaizdingu mano žemėlapy pažymėtą kalnų keliuką, bet... pagailėjau vyro Nu, jau kokį kaifą jis jautė važiuodamas superine Turkijos automagistrale, kad net liežuvis neapsivertė pasiūlyti iškeisti ją į serpantininį kalnų keliuką Įtariu, kad ši automagistralė dar gana neseniai nutiesta – tik vieną poilsio aikštelę joj užtikom (beje, ir toji iki galo dar nebuvo įrengta) Nors tikrai įspūdingi kalnų vaizdai lydėjo visą kelią, parodyt galiu tik tai, ką pavyko užfiksuoti per automobilio langą važiuojant maždaug 150 km greičiu (žalčiuks nei greičio nesiteikė pamažint )



...Va, čia ta, dar neįrengtoji, poilsio aikštelė ir ją supantys kalnų peizazai









Papildyta:
... O toliau tik... kalnai ir kelias, kalnai ir kelias









Papildyta: