Olandija ne turisto akimis

Labai grazios ir kokybiskos foto. Komplimentai

Sodą galima apžiūrėti, kaip ir rašiau, sodininkas aprodytų už 2 eurus žmogui. Mes patingėjom, labai karšta buvo


O tai kokios bėdos? Gi netoli, o ir tulpių metas jau tuoj, kas čia beliko, pusmetis, ne daugiau...


Dėkui Aha, tas vakaras Zutphene tikrai romantiškas buvo... išvis, be galo jaukus ir gražus miestukas


Prašom Spaenseweerd


Ačiū

Kitą rytą ilgai nemiegam – norisi išnaudoti tokį gražų sekmadienio rytą, kol dar nekaršta. Pirmiausia skubam žemyn pusryčiauti. Pusryčiai mums patiekiami ne didžiajame kambaryje, o šalia jo esančiame mažame kambarėlyje su puikiais vaizdais į sodą pro aukštus langus. Ten telpa tik didelis apvalus stalas ir minkšta kušetė prie lango – tikras pusryčių kambarys Kai šeimininkas, pasiūlęs kavos, kažkur dingsta, trumpam pasijuntame tarsi dvarelio šeimininkai, neskubiai pusryčiaujantys savo kukliuose rūmuose Deja, netrukus į didįjį kambarį pusryčiauti ateina dar viena pora – ir aristokratiško gyvenimo iliuzija išnyksta kaip dūmas





Po paprastų, bet skanių ir sočių pusryčių einame pasidairyti po viešbutuką supantį nuostabų sodą. Neslėpsiu, ir vėl norėjosi čia pasilikti ilgiau - pasėdėto medžių pavėsyje, nusnūsti šezlonge, tiesiog sekmadieniškai patingėti... Bet mes tingėti nelabai mokam, taigi pasitenkiname neilgu pasivaikščiojimu

Atsisveikinę su svetinguoju viešbutuku ir jo maloniu šeimininku, važiuojame apžiūrėti netoliese esančio Deventer. Tai dar vienas jaukus miestukas ant Ijssel upės kranto - kaip ir Zutphen, gavęs miesto teises prieš gerą tūkstantį metų ir vėliau priklausęs Hanzos lygai. Važiuojant kitu upės krantu, atsiveria puikus vaizdas į miestelį – deja, fotografuoti tuo momentu nesugalvojau, nuotrauką pasiskolinau iš interneto



Akivaizdu, kad Deventer turi gražų senamiestį, taigi pasistatome mašiną miestelio centro pakraštyje ir einame tų grožybių ieškoti. O prisiparkavome, kaip vėliau apsižiūrėjome, tiesiai raudonųjų žibintų kvartale – sekmadienio rytą jis, matyt, neveikia, tai ir nepastebėjom nieko



Bizinis kvartale matyt nelabai klesti, nes dar yra tuščių langų, kuriuos siūloma išsinuomoti „merginoms“. Ant lango užklijuotas lipdukas su užrašu „Pimpfree zone“ – suprask, jokių sutenerių, kiek uždirbi, tiek tavo



Mes vėl neturime jokio plano – tiesiog sukame į pirmą pasitaikusią gatvelę ir einam, tikimės, link centro









Netrukus pasiekiam pagrindinę aikštę – rotušė, fontanas... ir minia žmonių Pasirodo, vyksta boules žaidimo turnyras. Nepaisant nuo pat ankstaus ryto vėl užplūdusio karščio, žaidėjų entuziazmas liejasi per kraštus Prisėdame gatvės kavinukėje, užsisakome kavos ir kurį laiką stebime, kas vyksta aplink. Akivaizdu, kad visi čia savi, visi vieni kitus pažįsta. Tipiška mažo miestelio atmosfera




Papildyta:






Aikštės pakraštyje aptinkame nedidelį kiemelį, o jame – miestelio maketas, visas Deventer - kaip ant delno



Mes gi šiandien nenusiteikę vadovautis jokiais planais nei žemėlapiais, tiesiog eisim, kur akys veda, kur kojos neša Taip beklaidžiodami, netrukus prieiname originalią skulptūrą ant gatvės kampo.



Netoliese – St. Lebuinus bažnyčia, jos aukštas bokštas su apvaliu kupolu matosi iš labai toli, dar nei neprivažiavus miestelio. Viduje - puikiomis freskomis ištapytos lubos ir įspūdingi vargonai. Sako, kad ir į bokšto viršų galima užkopti - vaizdai nuo ten turėtų būti tikrai neprasti



Klaidžiojam toliau... Atkreipkite dėmesį į antikvariato pavadinimą





Vaikščiojant po Olandijos miestelius, labai smagu galvą užvertus dairytis į viršų (svarbu tik, kad galva neapsisuktų ) – senųjų olandiškų namų fasadai labai įdomūs, ir kiekvienas vis kitoks...




Papildyta:

XIX a. pastatytas Botermarkt (sviesto turgus) traukia akį dailiais medžio raižiniais. Pastato karkasas gana neįprastas - ne medinis, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio, o kaltinės geležies.







Pamažu grįžinėjam link pagrindinės aikštės...







Boules žaidimas tebevyksta, nepaisant vis stiprėjančio karščio saulės kepinamoje aikštėje



Na o mes sukame į jaukų Bergkwartier rajoną ir pro Bergkerk (Kalno bažnyčią) žingsniuojam atgal prie mašinos.





Bergkerk stovi ant aukštokos smėlio kopos - vėlgi, neįprastas dalykas plokščioje kaip blynas šiaurinėje Olandijoje


Papildyta:


Deventer paliekame apie dvyliktą valandą. Pietauti šiame miestuke mums dar buvo per anksti, taigi sugalvojame prieš važiuodami namo užsukti į netoliese esantį Apeldoorn miestelį, ten pasivaikščioti ir pavalgyti. Atvykus paaiškėja, kad tai buvo klaidingas sprendimas – žiūrėti Apeldoorne nėra į ką, o valgyti nesinori, per daug karšta. Taigi tik paslankiojam po visai neįkvepiantį pustuštį miestelio centrą ir išvykstam nieko nepešę Bet netrukus, važiuodami vaizdingu miško keliu, pakelėje užmatome mašinų pilną aikštelę – ten kioskelyje pardavinėja minkštus ledus ir bulvytes fri. Nuo bulvyčių susilaikom, o vaikystę primenančio skonio ledai puikiai sueina pietums

Pakeliui į namus pravažiuojame Hoge Veluwe nacionalinio parko pakraščiu. Į parką šįkart neužsukame, nes vaikščioti viržynuose būtų per karšta, o ir namai jau traukia Plačiau apie šį puikų gamtos kampelį papasakosiu kitą kartą, o kol kas - keletas vaizdelių, nufotografuotų sustojus pakelės pušynėlyje.







Štai taip ir baigėsi ši neilga, bet turininga rugpjūčio savaitgalio kelionė

Tie senoviniai namai kaip iš pasakos , dar tos langinės ir stogų išvingiavimas atkartojamas keliose vietose, matyt būdinga tam laikmečiui buvo . Tikrai labai mielas miestukas
Jurzole, jau norim pratęsimo

Koks gražus, vasariškai spalvingas reportažas!
Labai labai gražios foto
tik... o kur tų įspūdingųjų vargonų foto? A?

nekantriai laukiu tęsinio

seniai buvau Olandijoj irgi ne tursitė, smagu buvo prisimint.

ačiū

Tikrai netikėjau, kad Olandija tokia graži radau sau širdžiai mielų vietelių, ko gero teks atsiprašyti savo vyro ir išsiruošti kelionei po Olandiją.Ačiū, Jurzole ...nenoriu ir aš būti banali, bet nuotraukos tikrai įspūdingai perteikia ir nuotaiką, ir orą ir vaizdus

Įkvėpime, sugrįšk į šį reportažą

Lydekai paliepus, akcent panorėjus... keliaujam toliau po Olandiją

Spalio vidury sulaukėme mielų svečių. Šiek tiek atitrūkę nuo darbų, suplanavome tris dienas kartu su jais pavažinėti po Olandiją. Kadangi mūsų svečiai Olandijoje ne pirmą ir ne antrą kartą, tai teko šiek tiek pasukti galvą, kur važiuoti ir ką jiems parodyti, ko dar būtų nematę. Juolab kad oras žadėjo būti labai prastas, be to, ruduo, šaltoka, o ir svečiai nelabai stiprios sveikatos, taigi maršrutai gamtoje atkrenta. Olandijoje daug gražių miestelių, tikrai užtektų kelioms dienoms (ir netgi savaitėms ), bet norėjosi visgi kažkiek paįvairinti programą, neapsiriboti vien miesteliais. Pora vakarų prie interneto, ir programa sudaryta. Belieka tikėtis, kad oras nebus toks blogas, koks žadamas....

Burgers zoologijos sodas (Burgers Zoo)

Pirmoji diena, penktadienis. Ryte oras, kaip ir prognozuota, pobaisis, smarkus lietus ir gūsingas vėjas. Bet mes nenusimenam – šiai dienai numatytas vizitas į Burgers zoologijos sodą, dalis teritorijos – po stogu, ten ir pradėsime, o po pietų oras turėtų pasitaisyti. Dėl oro ir kamščių keliuose išvažiuojam vėlokai, jau po dešimtos, bet tikimės, kad po zoologijos sodo gal dar turėsim laiko aplankyti ir liaudies buities muziejų, kuris yra visai šalia.

Po geros valandos kelionės automobiliu jau parkuojamės šalia Burgers Zoo, Arnhem miesto pakraštyje. Šis zoologijos sodas įkurtas 1913 m., privačios egzotiškų gyvūnų kolekcijos pagrindu. Gyvūnų savininkas, Johan Burgers, pamažu plėtė miško teritorijoje įkurta parką, parsiveždavo vis naujų gyvūnų. Gyvūnai ir parkas labai nukentėjo karo metu, kai šalia Arnhemo vyko smarkūs mūšiai tarp nacių ir sąjungininkų armijų (gal kas prisimenat filmą „A Bridge Too Far“?). Po karo praktiškai teko viską įrengti iš naujo. Bet viskas klostėsi sėkmingai, ir šiuo metu parkas vėl klesti. Gyvūnai jame laikomi gana laisvai, kuo natūralesnėmis sąlygomis, parke tikrai daug erdvės, ir visiškai nėra to slegiančio įspūdžio, kurį man vaikystėje palikdavo Kauno zoologijos sodas (nuo tada ir nemėgstu zoolgijos sodų ). Burgers Zoo yra aštuonios sekcijos, suskirstytos pagal tematiką. Yra džiunglės, pelkė, vandenynas, dykuma, safari parkas. Nemažai atrakcijų vaikams. Parkas veikia nuo 9 valandos ryto iki 7 valandos vakaro. Bilieto kaina – 19 eurų, vaikams iki 3 metų įėjimas nemokamas, vaikams iki 9 metų taikoma 2 eurų nuolaida. Teritorija didžiulė, viskam apžiūrėti tikrai prireiks bent pusdienio, o gal ir daugiau (mes ten praleidome penkias su puse valandos, įskaitant pertraukas pietums ir arbatėlei pabaigoje). Mūsų svečiams Burgers Zoo labai patiko, net labiau negu tikėjomės. Na o aš fotografavau kaip nuo grandinės nutrūkusi, mat jau kelias savaites nebuvau fotoaparato rankose laikiusi Tik iškart turiu įspėti, kad dalis nuotraukų yra nelabai kokybiškos, švelniai tariant - apšvietimas dažnai buvo ne koks, o trikojį temptis aš tingėjau... Na bet tikiuosi, kad gyvūnus visgi įžiūrėsite

Viešnagę pradedam džiunglėse. Ten taip drėgna, kad objektyvas iškart aprasoja ir pirmosios nuotraukos gaunasi štai tokios:



Na bet nieko, nuvalau objektyvą, ir toliau klaidžiojam po džiungles. Ten ir savitarnos restoranėlis yra, papietauti ar kavos/arbatos išgerti, prie staliuko po egzotiška augalija, aplink strikinėjant visokiems keistiems paukščiams. Smagu tose džiunglėse, nors ir žinai, kad jos netikros









Dienos pabaigoje sugrįžę į džiugles, aptikome ir pietaujančias ūdras. (Šios nuotraukos nekokybė ypač akivaizdi, bet ten buvo taip tamsu, kad negelbėjo nei plačiai atverta diafragma, nei virš 6000 užkeltas ISO )



Palikę džiungles, traukiam prie vandenyno. Ir čia yra į ką pažiopsoti...








Papildyta:












Nuo vandenyno tamsiu tuneliu keliaujam į dykumą. Pakeliui sutinkam varaną, porą smauglių, labai mielą žiurkytę ir netgi stalaktitų (o gal stalagmitų?) olą praeinam.








Papildyta:


Dykuma turėtų būti Amerikos Sonoran Desert kopija. Ten lyg ir nebuvau (nesu tikra, kur ta dykuma baigiasi ir kur prasideda), tai negaliu pasakyti, kiek tikroviška Burgers dykuma, bet šiaip aplinka tikrai gana įspūdinga. Ir, kaip dykuma, gana tankiai apgyventa, sakyčiau...

Apžiūrėję dykumą, einam į lauką, į senąją parko dalį. Oras pasitaisė, lauke smagu, tai lankom visus gyvūnus iš eilės, ir egzotiškus, ir nelabai









Simpatukas, ar ne?







Netgi tigras sutiko mums papozuoti



Šitam mažyliui turbūt labai jauku mamos sterblėje, nes jis nerodo jokio noro iš ten išlįsti...




Papildyta:


Tapyrai – man jie visada tokie geriečiai atrodo...





Šita beždžionė nesustodama karstėsi didžiulio narvo sienom ir lubom. Tvirtai įsikibęs į mamos pilvo gaurus, kartu su ja keliauja ir mažylis



Bet ne visi zoologijos sodo gyventojai tokie lengvabūdžiai – kai kurie labiau linkę medituoti negu karstytis stogais



Nemažai ten ir paukščių, bet nufotografavau vos keletą – kažkaip iš visų gyvūnų paukščiai mane traukia mažiausiai, su keliom išimtim






Papildyta:
Išdykėliai lemūrai



Ir mano mylimi drambliai – nežinau net kodėl, bet jie man labai simpatiški, nepaisant to, kad visada atrodo tokie liūdni...