Olandija ne turisto akimis

Aciu, Vasariuk!

sita tema tai kazkas naujo ir neatrasto o foto kaip visada aukstumoj

Ačiū Tikiuosi, padėsiu atrasti

Kokia puiki tema meilę ir Olandijai įžiebt. Nežinau kodėl, niekad man Olandija jokių jausmų nekėlė ir turbūt net nesiveržčiau ten. Vis dėlto atsitiktinai pamačius tų kanalinių namukų architektūrą Olandija pradėjo visai patikt. Žiūriu, kaimeliai irgi žavingi.

Jurzole, nagi nors kelias foto dar, plyyyyzzzzzzzzzzzzzz

Jurzole, labai puiku, kad pagaliau nusprendėt rašyt apie Olandiją. Mes esame į ją kyštelėję nosį ir tikrai yra planuose nuvažiuot ilgesniam laikui. Kiekvieną pavasarį pagalvoju, kad noriu į Olandiją (čia aišku su tulpėm susiję ), bet vis nusikelia kitiems metams. Labai laukiu reportažo ir manau, jog ateityje jis taps kelionių vadovu

O taip, Olandijos kaimeliai tikrai turi to ramaus žavesio... man labai patinka


Tuoj


Oi nežinau dėl kelionių vadovo, bijau nuvilti... Bet idėjų, tikiuosi, kažkiek rasit

Diepenheim‘o pilaitės

Vasara šiemet buvo nekokia – birželį ir liepa daug lijo ir buvo gana vėsu. Tikroji vasara atėjo tik rugpjūčio mėnesį, ir tada jau norėjosi maksimaliai išnaudoti kiekvieną šiltą ir saulėtą dieną – jų juk tiek mažai... Taigi, kai rugpjūčio viduryje paaiškėjo, kad meteorologai žada gražų ir karštą savaitgalį, mes su MB iškart nusprendėm, kad reikia ta proga pasidaryti mažą išvyką. Pasirinkome rytinę Olandiją. Paskutinę minutę užsisakėme kambarį mažuose (vos 5 kambarių) svečių namuose Brummen kaimelio pakraštyje, šeštadienio rytą susikrovėme lengvą lagaminėlį savaitgaliui, įšokome į žygio batus ir patraukėme į rytus. Pirmasis mūsų kelionės punktas visai netoli, iki jo tik pusantros valandos mašina.

Žygio batai (tiksliau, šiuo atveju - žygio basutės, nes lauke apie 30 laipsnių) – būtinas šio savaitgalio atributas, mat ir vėl ketiname pasivaikščioti po apylinkes. Iš tos pačios knygos, „De mooiste wandelingen van Nederland“, išsirenkame 14 km žygį, prasidedantį ir pasibaigiantį mažučiame Diepenheim miestelyje Overijssel provincijoje. Maršrutas vadinasi „Kastelen rond Diepenheim“ – „Pilys aplink Diepenheim“. Tiesa, šiuo atveju „pilys“ gal būtų kiek per skambus žodis – tai labiau pilaitės ar dvaro rūmai (nors kai kurie iš jų kadaise turėjo ir gynybinius įtvirtinimus). Tie dvarai-pilaitės kažkada priklausė olandų aristokratams, ir aplink Diepenheim jų yra net penki. Na o mums ši trasa patiko dar ir tuo, kad pakeliui bus daug pavėsio – lauke labai labai karšta

Pasistatome mašiną Diepenheim centre ir einame link trasos pradžios. Miestelis mažutis, bet labai mielas ir simpatiškas – jauki pagrindinė aikštė, įdomiame sename pastate įsikūręs VVV (turizmo informacijos) ofisas, išpuoselėtas rožynas, rusvų plytų bažnyčia už jo. Šeštadienis, bet gatvės apytuštės, gal visi kažkur nuo karščio pasislėpę, o gal išvykę atostogų, juk rugpjūtis...




















Papildyta:




Mūsų takelis prasideda kaimelio pakraštyje ir per mišką atveda prie pirmojo dvariuko – Huis Diepenheim. Nežinau, kaip man ten taip gavosi, kad nei iš vienos pusės jo normaliai nenufotografavau – bet jau ką turiu, tą rodau....









Dvarą supa didelis ūksmingas parkas, vienas malonumas jame pasivaikščioti tokią karštą dieną








Papildyta:


Takelis parvingiuoja atgal į miestelį, jau beveik zenitą pasiekusios saulės kepinami pereinam kelias gatves ir vėl panyram į gaivų miško pavėsį.

Po maždaug pusvalandžio pasiekiam antrąjį dvarą – Het Weldam. Čia jau beveik panašu į pilį...















Į vidų užeiti ir čia nekviečia, privati nuosavybė, bet už 2 eurus žmogui sodininkas gali aprodyti sodą, kuriame auga įvairūs egzotiški medžiai ir krūmai. Mes patingėjom per karštį po tą sodą vaikščioti, tai tik iš tolo aplink pasidairėm.





Vis dar mišku einam toliau, pro nedidelius tvarkingus ūkelius ir jaukius namukus su ryškiomis linksmomis spalvomis nudažytomis langinėmis. Kadaise pagal langinių spalvą galima buvo sužinoti, kuriam iš aplinkinių dvarelių priklauso vienas ar kitas ūkis – vieni langines dažė raudonai ir žaliai, kiti mėlynai, dar kiti geltonai. Tos senosios feodalinės sistemos jau seniai nebeliko, o paprotys vis dar gajus, langinės tom pačiom spalvom tebedažomos ir dabar.


Papildyta:
Prieinam ir trečiąjį dvariuką - Het Wegdam. Nelabai įspūdingas jis man pasirodė, bet kita vertus, jei galėčiau tokioj gražioj vietoj ir tokiam erdviam name gyventi, tai turbūt neatsisakyčiau







Diena pačiam gražume, o karšta nežmoniškai Net karvėms pievoj turbūt per karšta, nes beveik visos į medžių pavėsį sulindusios, tik viena kita pievos vidury žolę rupšnoja – gal joms nekaršta, o gal nesusipranta į pavėsį nueiti?





Dar po geros valandos neskubaus ėjimo su dažnais pasėdėjimais vėsioje miško prieblandoje priartėjame prie Het Nijenhuis dvaro.






Papildyta:
Čia jau vėl visai prašmatini pilaitė - bukais nusodinta alėja, mūriniai vartai, žiedinis privažiavimas, figūriškai iškarpytos gyvatvorės, skulptūros... Vėlgi privati nuosavybė, kažkas čia gyvena, visoje šitoje prašmatnybėje









Pasigėrėję Het Nijenhuis pilaite, neskubėdami kulniuojame atgal į Diepenheim. Pavėsingoje lauko kavinukėje atsigaiviname šalto gėrimo stikline ir grįžtame prie mašinos. Pamažu vakarėja, metas keliauti į nakvynės vietą.

tokiu isvyku prisiziurejus, tai olandija gali tapti tiesiog svajoniu salimi va ka reiskia suzadinti apetita

As Amsterdame gyvenu ir daug foto is kelioniu (ypac Amsterdamo) turiu, ir nezinau kodel anksciau i foruma nesukeliau... Jusu, Jurzole, reportazas labai grazus, atrodo, kad Olandija labai sauletas krastas... Pasiseke fotografuoti sauletomis dienomis. Ar reportazas bus is visos Olandijos?

Būtų labai smagu, jei taip ir nutiktų


Na, lietui pliaupiant paprastai nekeliaujam Koks reportažas bus, aš dar nežinau - tiesiog pratęsinėsiu po truputį, pagal nuotaiką ir įkvėpimą... O visos Olandijos dar nei nesu apkeliavusi, viskas dar prieš akis

Fotoreportažų apie Olandiją nėra daug - taigi prašom kuo greičiau pradėti savąjį