Olandija ne turisto akimis

Jau daugiau nei 13 metų gyvenu Olandijoje – šalyje, garsėjančioje tulpėmis, malūnais, sūriais ir liberaliais įstatymais. Bet tai turbūt maždaug ir viskas, ką tūlas lietuvis keliautojas žino apie šią šalį. Susidariau įspūdį, kad jei lietuviai važiuoja į Olandiją, tai dažniausiai į Keukenhofą ir į Amsterdamą, na ir dar keletą tradiciškai turistams rodomų miestelių užgriebia. Bet čia yra dar daug kitų dėmesio vertų vietų, kurias būtų gal visai įdomu aplankyti. Olandija, tiesa, nepasižymi įspūdinga gamta, bet miesteliai čia – nepaprastai jaukūs ir gražūs. O ir gražių gamtos kampelių visgi netrūksta. Taigi, SM kolegų keliautojų paskatinta, pradedu tęstinį fotoreportažą apie Olandiją. Tai nebus kažkokios konkrečios kelionės aprašymas, o tiesiog vis papildomi palaidi įspūdžiai apie įvairias šalies vietas. Tikiuosi, kam nors gal bus ir naudingas toks žvilgsnis "iš vidaus" - gal, pavyzdžiui, nuspręsite išsiruošti į naują kelionę po šią mažutę šalį prie Šiaurės jūros

Prasom daugiau ir placiau.

Pradėkim pažintį su Olandija nuo Kinderdijk – kaimelio netoli Roterdamo, kuriame stovi apie 20 senovinių medinių vėjo malūnų. Tai viena žinomiausių vietų Olandijoje, netgi įtraukta į UNESCO paveldą. „Kinderdijk“ išvertus reikštų „Vaikų damba“. Legenda sako, kad 1421 m., didžiulio potvynio metu, prie dambos, saugojusios dar neapsemtą polderį (žemės plotą, apsuptą dambų, kad pakilęs vanduo neužlietų), atplaukė medinis lopšys. Ant jo krašto pirmyn atgal šokinėjo katinas, taip mėgindamas išlaikyti improvizuoto laivelio pusiausvyrą, kad anas neapvirstų, o lopšyje ramiai miegojo kūdikis. Taip ir pavadino žmonės tą vietą Kinderdijk - Vaikų damba. O malūnai čia buvo pastatyti XVIII a., kai tapo aišku, kad dambų ir kanalų sistema nepajėgia susidoroti su vis kylančiu vandens lygiu ir pievos nuolat apsemiamos. Buvo visgi rasta išeitis - vėjo malūnai potvynio metu išpumpuodavo vandenį iš kanalų į specialų rezervuarą ir vėl išleisdavo jį į kanalus, kai vanduo juose nuslūgdavo. Dabar šį darbą atlieka modernūs pumpavimo įrenginiai, bet keletas malūnų vis dar tebeveikia, kiti gi tarnauja tik kaip peizažo puošmena ir atrakcija turistams.

Mes Kinderdijk aplankėme šių metų gegužės prabaigoje. Abu su MB mėgstame vaikščioti pėsčiomis, taigi šįsyk iš knygos „De mooiste wandelingen in Nederland“ („Gražiausi pėsčiųjų maršrutai Nyderlanduose“) išsirinkome 13 km trasą, ratu einančią aplink Kinderdijk.

Žygį pradedame Nieuw Lekkerland kaimelyje, už kelių kilometrų nuo Kinderdijk. Graži šilta pasavario diena, takas beveik tuščias, tik dviratininkai nuolat mus lenkia, o pėsčiomis matyt tik mes vieni į Kinderdijk einame Iš visų pusių mus supa vešli pavasario žaluma, aukštai savo lizde kleketuoja gandras, paupio pievoje varles gaudo gervė...









Kai kurios pievos jau nušienautos, kitose ganosi karvės ir avys, silpno vėjelio varomi, tingiai sukasi ryškiomis spalvomis nudažyto malūno sparnai – tipiški Olandijos kaimo vaizdeliai...






Papildyta:
Netrukus prieiname tiltą per kanalą, o kitoje pusėje mūsų maršrutas veda išilgai dambos - pirmiausia turime pralįsti po mediniais tilto turėklais, o tada ropščiamės per tvorą ir vos įžiūrimu takeliu dambos viršuje einame tolyn.







Vaikščioti dambomis paprastai yra draudžiama (privati nuosavybė), bet mes, kaip oficialūs žygeiviai, apsiginklavę lankstinuku su maršruto žemėlapiu, galime nepaisyti ant tvoros besipuikuojančio ženklo "Verboden toegang" (Eiti draudžiama). Ar bent jau mūsų lankstinuke taip sakoma Tik būtina paskui save uždaryti vartus, jei jie yra atrakinti (kartais tiesiog tenka perlipti per medinę tvorą), nes dambos tvoromis padalintos į atskiras dalis, kuriose ganosi avys - savininkui turbūt nelabai patiktų, jei jos nuklystų į kitą pievos pusę





Pavasaris – ėriukų metas, ir jiems labai smalsu, kas čia per ateiviai po jų pievą bastosi








Papildyta:
Ties dviejų kanalų sankirta nusileidžiame nuo dambos ir per aukštą pievos žolę mažesniojo kanalo pakrante brendame tolyn link Kinderdijk. Laukai čia ištisai išraižyti kanalais, kuriuose pilna klegančių žasų ir tyliai vandens paviršium slystančių gulbių, pievose pašėlusiai žydi rapsai, ganosi arkliai ir avių bandos, tik žmonių beveik nematyti. Savaitgalio ramybė tvyro aplinkui...

O štai ir pirmieji Kinderdijk malūnai, kitoje kanalo pusėje. Kuo ilgiau dairaisi, tuo daugiau jų aplinkui, vieni gerai matosi, kitų tik sparnai tolumoje kyšo...









Pats gražumas – priėjus tiltą per kanalą. Visur aplink vėjo malūnai, į kurią pusę bežiūrėtum










Papildyta:
Kitoje tilto pusėje prasideda turistinė tako dalis. Esame jau visai netoli miestelio, ir asfaltuotas keliukas tarp kanalų ir malūnų pilnas žmonių. Ši žygio dalis mums nelabai patiko, bet niekur nesidėsi – Kinderdijk yra viena populiariausių vietų Olandijoje. Gerai tik, kad ši maršruto dalis neilga, gal 15 minučių. Sparčiai einame link miestelio ir grožimės malūnais ir pievomis...









Priėję miestelį, greitai papietaujame jaukioje kavinukėje prie pagrindinio kelio ir, perėję dar vieną tiltą, leidžiamės nuo kelio žemyn į pievą – tęsiame savo maršrutą. Miestelio triukšmas ir turistų minios lieka už tilto, ir mes vėl esame vieni. Pieva čia dar nešienauta, žolė iki juostos, eiti sunku, bet kaip smagu...

Perėjus pievą, asfaltuotas takelis veda jau kita Kinderdijk puse. Praeiname visai arti pro porą malūnų, kurie dar ir veikiantys, ir gyvenami.











Šalia malūnų – daržiukai, ganyklos, žodžiu visas ūkis.






Papildyta:
Na o mus žalias takelis veda atgal į Nieuw Lekkerland. Peizažas čia tipiškai olandiškas – pievos, kanalai, dambos, daug vandens ir dar daugiau dangaus...







Mažučiai pūkuoti gulbiukai kažkur skuba paskui mamą



Kanalų pakrantės jau apsipylusios pavasario žiedais...





Štai ir finišo tiesioji Paskutinė tako atkarpa, apaugusi senais žilvičiais.



Grįžome lengvai pavargę (visgi 13 kilometrų nupėdinom), bet patenkinti, kad aplankėme dar vieną gražų Olandijos kampelį, ir kad mums pavyko pamatyti šią labai populiarią vietą be nuolatinės turistų grūsties aplinkui. Kaip ir daugelyje vietų, taip ir Kinderdijk išvengti spūsties visai nesudėtinga – tereikia pasukti šiek tiek į šalį nuo turistų apgultų vietų, ir visas tas grožis aplink bus tik jūsų

Man matau bus atradimas.. labai laukiu tesinio !!!

Tai yra tai, ko jau seniai seniai laukiau šiame forume
Ačiū iš anksto

Smagu Tęsinys bręsta po truputį


Taigi, vykdau senus pažadus

ne apie pažadą kalbu, o puikią šalį, puikius vaizdus, tik, deja, ne itin populiarią reportažų prasme (nors taip laukiau, kad kas apie ją parašytų daugiau ir giliau)
Jurzole, džiaugsmas man ir daugeliui

Smagumėlis , kaip patinka tokie ilgalaikiai ( tikiuosi ), iš ten gyvenančių fotoreportažai. Labai gėda pripažint, bet Olandija visiškai man neatrasta šalis, apart tulpių nieko daugiau nežinau.
Jurzole, o pirmoji foto Amsterdamo
Tie pavasariški vaizdai taip jau šildo, o tokias gerves (jei ten gervės ), kad nufotografuočiau laksčiau po Švedijos ūkininko laukus. Malūnai įspūdingi dabar jau ir malūnai prie tulpių man su Olandija siesis.

Tai ir man pasirodė, kad neatrasta dar ši šalis Lietuvos keliautojų, nors į gėlių šventę daug kas važiuoja. Tikiuosi, kad nors šiek tiek užpildysiu šia žinių spragą...


Tikrai taip Praeitą žiemą vasario mėnesį užėjo tokie šalčiai, kad trumpam užšalo kanalai ir buvo galima čiuožinėti - per mano 13 metų Olandijoje turbūt antrą kartą Tiesa, olandų labai mylimo Elfstedentocht - kai kanalais ir mariomis čiuožiama 200 km trasa, einanti per 11 miestų - taip ir nepavyko suorganizuoti, nes šalčiai truko neilgai ir ledas, nespėjęs pasiekti reikiamo storio, vėl ėmė tirpti. Paskutinįkart Elfstedentocht vyko 1997 metais - nuo to laiko nebuvo nei vienos pakankamai šaltos žiemos Bet užtai šią žiemą nors ant kanalų čiuožinėti buvo galima - ir norinčių tikrai netrūko

Jurzole, vaizdai nuostabūs, tokia ramybe dvelkia