QUOTE(Sankryza @ 2012 12 02, 12:33)
Prie ko cia priklausomybe? Jus tikrai nesate patyrusi smurto. Todel taip lengvai sakote, kad imi numoji ranka i toki vyra ir iseini. Labai lengva tai pasakyti, kai nesate to patyrusi.
Priklausomybe cia visiskai ne prie ko. Tiesiog tuo metu viskas duzta is sipulius ir jei jus manote, kad soko busenoje taip imi lengvai ir atsistoji, tai jus tikrai klystate.
O ta, kuri jau turi priklausomybe tokiam elgesiui, kaip jus teigiate, smurtaujancio vyro apskritai niekada nepaliktu.Taip, kad nepainiokite dvieju skirtingu dalyku. Moters, kurios gyvenimas duzta i sipulius ir kuriai tikrai reikia kazkiek laiko suvokti visus tuos nivykius ir susirinkus daiktus trenkti durimis. Ir tos, kuri pati savo pasirinkimu lieka su tokiu vyru gyventi, kaip pasiteisinima sakydama, kad tai daro del vaiku.
Keistos jus. Mes SKIRTINGOS. Gal del to, kad skiriuosi nuo taves, nepatirsiu smurto, o jei patirsiu - nebusiu auka. Kas tau sunku, reikia laiko, kitai (man)
nereikia, dazniausiai mano reakcija yra paveluota, tada kada viskas baigiasi. Ekstrymo momentu veikia adrenalinas, tai suteikia man papildomu jegu veikti, sedeti ranku sudejusi fiziskai negaleciau.
Tas pastovus - tu nepatyrei, tu nepatyrei...

Daug ko nepatyriau, gal ir nepatirsiu, bet man nesvetimas empatijos jausmas. O jei patirsiu, ka jus patyrete, mano patirtis skirsis nuo jusu, nes ji bus mano.
O kodel viskas rasoma su tokia didele "pompa", ispustai, suprask - didvyre, nes reikia laiko susivokti, pagaileti, motyvuoti save. Nieko cia didvyrisko ir tragisko nematau

Padarei klaida, issirinkai ne ta zmogu, jis prarado pasitikejima - skauda, bet isgyvenama. Pirmiausia gelbeji savo ir savo vaiku kaili, viskas. Paprasta ir banalu. O jau toliau visos tos fanaberijos, knisimasis savyje, nors iki uzsikasimo.