Smurtas, kaip nuo jo pabėgti?

Maidenana,
Kazkokie tai iskreipti istatymai LT. Na, gerai, prieme nauja istatyma, smurtautojus izuoliuoja kuriam laikui. Bet, jei moteris atsiims pareiskima, tai smurtautojas gales ta pacia diena gristi ir smurtauti toliau. Nerupi LT valdziai, nei skriaudziamos moterys, nei vaikai. Taip, tuose namuose gyvena ir vaikai, kurie sita visa smurta mato, patiria jei, ne fiziskai, tai moraliskai. Galima daug kalbeti, kad pacios kaltos, kad su tokiais gyvena, kad neturi materialinio pagrindo. Bet, situacijos tas nekeicia.
Norvegijoj, jei kaimynai, gimines, ar siaip atsitiktiniai zmones pranesa apie smurta seimoj, smurtautoja izoliuoja is karto. Nieks neklausia smurta patyrusios moters ar ji nori sito ar ne. Su ja dirba psichologai, vaiku teises specialistai(jei yra vaiku). Jai suteikiamas gyv. plotas, materialine pagalba is karto, nuo tos pat dienos. Jei po kurio laiko ji sugalvoja gryzti pas smurtautoja, tai jai neledzia pasiimti su savim vaiku. Nes vaikams buvo nesaugu tokiose namuose. Su seima vel dirba specialistai, stebi, ir jei mato, kad situacija pasikeite i gera, grazina vaikus. Nes, cia pirmoj eilej saugomi vaikai. Nes vaikai yra salies ateitis. Lietuvos valdziai tos ateities nereikia. Po manes, kad ir tvanas, taip sakant.
P.s. Issiliejau, nepykit, maciau, kai gyvenau LT, kokia moterys "gauna" pagalba, nelabai tikiu, kad kas pasikeite iki dabar. Skaudu.

Kad pas mus istatymai tik del varneles. Niekas ten ju nepaiso. nera tokio, kurio nebutu galima apeiti. I viska pro pirstus ziuri. Ne pro pirstus - kai reikia atimti, atseit, vagi is valstybes pinigus. Pas mus istatymai skirti vidutiniam sluoksniui ir skurdziai gyvenantiems. Kitiems ne motais.
Kaip paniekinamai nuskambejo "pagyvenk is pasalpos, kol atsiras noras dirbti".. alia, tokia musu dosni lietuviska pasalpa vaikui, kad tik gyvenk ir dziaukis. Nu tiesiog tik laukti belieka, kada gi tas noras dirbti ateis. kad ir ta gauti - nueik, atnesk, palauk, uzsiregistruok, mes telefonu informacijos neteikiam.. ir panasus slamstas.
Kad tie vaikai uzauga, mato visa sita namini jovala ir taip ir masto, kad tai norma. Norma musti zmona, norma gerti, norma keiktis.. ir auga viena karta po kitos.. Teisingai Virga sako, niekam cia tie vaikai nereikalingi..

Nepykit moterys, bet aš pritariu tai nuomonei, kad ne viskas nuo valdžios ir įstatymų čia priklauso. Jei pati auka nenorės nieko keisti, tai nieks jos ir neprivers. Aš bėgau nuo smurtaujančio vyro su 2 metų dukryte ant rankų ir su drauge, kuri tuo metu buvo pas mus laikinai prisiglaudus. Pirmas etapas buvo sunkiausias, nes bėgom į niekur. Taip tai dariau ne Lietuvoje, o Anglijoje, bet situacijos tai nekeičia. Pirmą naktį nakvojom, hostelyje, kurį radom už kuo mažesnę kainą, bet tai nebuvo išeitis. Reikėjo ieškotis kur keltis. Aš net negalėjau grįžti į savo darbą, nes vyras tikrai ten būtų mane radęs ir ramybėj nepalikęs. Išvažiavom pas draugus į kitą miestą, kur suvokiau, kad draugus tikrai nelaimėje pažinsi. Išbuvom ten tris dienas ir teko toliau ieškotis kur keltis. Gerai, kad buvau ką tik gavusi atlyginimą. Deja, padariau klaidą, nuesiėmiau pinigus iš bankomato, nepervedus jų iš mūsų bendros sąskaitos į savo asmeninę. Taip jis sužinojo kokiam mieste esu. Turėjau rinktis ar vėl bėgti į kitą miestą, nežinią ar grįžti į Lietuvą. Už paskutinius bilietus nusipirkau bilietą ir grįžau čia. Taip, aš šiuo atveju esu laiminga, nes turėjau kur grįžti, pas tėvus. Bet net jei būčiau neturėjus šio pasirinkimo, nebūčiau grįžus atgal pas jį. Pasakysit, kad man lengva kalbėti. Jūs klystat,nėra. Viską turėjau čia pradėti nuo nulio, nuo pat pradžių. Ir netikiu, kad nėra išeities iš blogos padėties. Ji visada yra, tik noro daugiau reikia.

Esu persekiojama savo dukros tėčio jau 2,5 metų, terorizuojama, kad jei negrįšiu, bus blogai visai mano šeimai. Bet aš nesiruošiu pasiduoti. Nesiruošiu grįžti pas žmogų, kuris man sugebėdavo trenkti, laikydamas mūsų dukrą ant rankų, kuris šalia jos mane žemindavo. Nesiruošiu pasiduoti ir kovosiu, kol jam bus uždrausta prie mūsų artintis. Todėl ir noriu žinoti, ko mūsų sistemoje labiausiai trūksta, kad galima būtų pakeisti situaciją ir moterims padėti, kokios didžiausios spragos.

Juk yra laikini mamų ir vaikų namai. Taip jie laikini, bet ten tikrai jūsų nieks neišmes į gatvę po poros savaičių. Tai jau būtų pradžia atsistoti ant kojų. Tos stojimasis nėra lengvas, bet nenorėkite, kad viskas pasikeistų iškart. Tam reikia labai daug savų pastangų, stiprybės, tikėjimo, kad viskas gali būti kitaip, geriau. Darbas, galima juk nuo kažko pradėti, kad ir nuo minimumo, geriau nei nieko. Jeigu man reikes, dirbsiu ir naktim, darydama papuosalus, megziu, darysiu dimplominius studentams, jei tik tai man pades gyventi be smurto. Bet jei jūs manote, kad geriau ir toliau kęsti fizinį skausmą ir visapusišką pažeminimą, jūsų teisė rinktis.

1. tiek kiek norisi. viskas tik nuo pačios priklauso
2. OK, nieko nedarom, ieškom pasiteisinimų arba tikimės kad vaikais pasirūpins ir išlaikys dirbantieji (a.k.a. valstybė), o ne tėvai

nematau tikslo diskutuoti kai užuot kažką darius ieškoma pasiteisinimų

Vat butent .Einikiui jau n kartu buvau uzdrausta artintis prie zmonos,bet ji jam vis atleidzia ir toliau sukasi karusele.

Mano nuomone čia diskutuojama dviem visiškai skirtingom temom - kaip pabėgti nuo smurto ir ką galima būtų padaryti, kad pabėgti būtų lengviau. Galima daug diskutuoti apie tai, kaip reiktų pakeisti įstatyminę bazę, bet realiai tai kol nesam Seimo dauguma arba neišrenkam tokios daugumos, kurios požiūris būtų tinkamas, tol tai liks tik eiliniu SM bla bla bla. Vat diskusija apie tai, kaip galima padėti moterims pabėgti esamoje situacijoje, galėtų būti produktyvesnė. Bent jau tuo, kad vienoje temoje galėtų būti sudėta kuo įvairesnė informacija apie esamas išeitis.

Praktinės problemos manau pirmiausia yra kur eiti (jei jau neina iškrapštyt) ir iš ko gyventi kai jau išėjai.
Kur eiti - pirmiausia, jei nėra lėšų išeiti gyventi savarankiškai, tai gal yra artimieji (tėvai, seneliai, giminės), paskui gal laikinai gali padėti draugai. Jei jau pirmieji variantai atkrenta, tuomet lieka moterų krizių centrai ir blogiausiu atveju galbūt net nakvynės namai.

Iš ko gyventi. Na, gerai būtų aišku darbą turėt, bet jei jau jo nėra, tai reikia tvarkytis visas įmanomas pašalpas ir išmokas, kreiptis dėl nemokamos teisinės pagalbos ir tvarkytis skyrybas (prisiteisti alimentus, kreiptis į vaikų fondą, jei nemoka).

Čia tik pradžia. Jei išeities ieškoma, ji dažniausiai atsiranda. Bet jos reikia ieškot...
O pradėt galima kad ir taip:
http://www.moters-pagalba.lt/
http://www.bukstipri.lt/

Net jokie įstatymai nepadės, jei pati moteris to nenorės O dažniausiai ji ir nenori, ieško 1000 plius vienos priežasties, dėl kurios ji vis būna su vyru. Blogiausia, kad kenčia vaikai. Tiesiog moterys priisima aukos vaidmenį ir taip gyvena
Juk neveltui sakoma, kad jei dievas uždaro duris - atidaro langą. Iš beviltiškiausios padėties išeitis yra, tik reikia norėti ir stengtis

Laba diena,

kviečiu pasiklausyti radijo laidos jau šį vakarą
gal kai kurios atrasite bent vieną atsakymą į savo sunkius klausimus.


Kodėl liekama gyventi su smurtautoju ?
Turbūt nėra vieno ir teisingo atsakymo į šį klausimą.
Vieni, jau po pirmo smurto protrūkio palieka smurtautoją, kiti lieka. Lieka ir po antro, trečio... dešimto.. lieka ir tada, kai pameta skaičių. Artimieji stebisi, nesupranta, gailisi, pyksta...
Kodėl lieka? Bijo? Myli?!

Atsakymų, kartu su laidos viešnia psichologe psichoterapeute Vilma Mažeikienė, į šiuos ir kitus klausimus ieškosime jau šiandiena radijo laidoje „Vakaro pašnekesiai“, 20.10 val.
(99,00 FM Klaipėda, arba internetu www.radijogama.fm)

Pasidalinti mintimis, užduoti klausimą galite skype „vakaropasnekesiai“ jau dabar ir laidos metu, taip pat laidos metu telefonu (8 46) 310 113 arba tiesiog www.radijogama.fm

Viskas būtų daug paprasčiau, jei sutvarkytų pagaliau valdžia socialinės rūpybos sistemą. Tiesiog nėra įstaigų į kurias būtų galima drąsiai kreiptis ir sulaukti tikros, geros pagalbos, kad išeitis būtų ne nusižeminimas, o išsikapanojimas. Kaune yra "Kartų namai". Idėja - nuostabi. Įgyvendinimas tik iš dalies. Pirma, priima tik berods 8 moteris vienu metu, kitas dalykas, moteris norinti ten patekti turi neturėti kur daugiau eiti. O reikėtų įstaigų su ta pačia idėja, tik su daugiau vietų ir kad būtų priimamos ne tik jaunos mamos, neturinčios artimųjų ir gyvenamo ploto, bet ir tos, prieš kurias smurtaujama, kurios augina ir šiek tiek vyresnius vaikus. Kitas dalykas, tokias įstaigas kaip Moterų krizių centrai ar panašiai turi tik keli miestai, ką daryti, jei gyveni ten, kur tokios įstaigos tiesiog nėra? Jei kiekvienas miestas turėtų įstaigą, kurioje priimamos moterys su vaikais pagyventi, joms padedama susitvarkyti gyvenimą - baigti mokslus, rasti darbą, susitvarkyti dokumentus - moterų gyvenančių po smurtautojo, alkoholiko ar narkomano padu ženkliai sumažėtų.

tu gerai sakai..
as Jurga pazistu . Ji pati sutinka su juo buti, ten gimines ir draugai su ja kalba, bet tusciai, ji visvien daro savo.

Negaliu neįkišti savo trigrašio...na tikrai, pažiūrėjus iš šono į tokius meilės santykius, kai vienas kitą talžo bet vistiek kartu... atrodo nelogiška...visi davinėja patarimus, bet jie nesuveikia... nei auka nei piktadarys nieko nekeičia...ir neketina...
Trigrašis ir šį kart taip pat ne be Hellingerio, bet pas jį vienintelį galima rasti šio gyvenimo fenomeno paaiškinimą. Kokios jėgos, kokia dinamika valdo tokius santykius? Pasirodys paradoksalu, bet auka iš tikrųjų yra "Einikis"... Smurtaujančio vyro agresija yra ne kas kita, kaip bandymas kovoti prieš žmonos norą mirti...Gali būti, jog ir smurto auka dėl to nesitraukia nuo smurtautojo, jog jaučia, jog be jo neišgyvens...
Šeimose, kuriose yra labai sunkūs likimai kone iš kartos į kartą tam tikromis giminystės linijomis traukia į mirtį...Hellingeris yra net pasakęs, jog tokios labai aistringos ir nemirtingos "meilės" užsimezga tarp dviejų žmonių, kuriuos traukia anapilin. Ne vienas smurtaujants vyras teisindamas save yra pasakęs, jog boba pati prisiprašė.. čia yra labai didelė dalis tiesos...net ir tas faktas, jog duktė, užaugus smurtaujačio tėvo šeimoje gauna į vyrus tokį patį smurtautoją.. kodėl? Todėl, jog pagal motinos liniją dukrą taip pat traukia į tą pačią pusę... Agresija - yra mėginimas nugalėti mirtį...Nėra taikytina išskirtinai visais atvejais, bet teorija yra tokia...

Jūs teisios, va atimtų iš tokių mamų vaikus, kaip Norvegijoje, tik ar patenkintos būtumėte?