Kas ten beldžiasi?!

Labas rytas, kas ten beldžiasi?! Taip taip, jau keliuosi iš lovos, kad galėčiau tau papasakoti kokia graži išaušo diena! Pagaliau pavasaris! Vis daugiau sprogsta medžių pumpurų, vis ilgėja paukštelių čiulbėjimas, saulutė vis mažiau slepiasi už debesėlio ir taip malonu įkvėpti gaivaus pavasarinio oro!
Ar girdi?! Šitas paukštelis kiekvieną rytą atskridęs prie mūsų lango džiugina savo linksmu čiulbėjimu! O tu ir gi kaip tas mažas paukštelis vis spurdi ir spurdi mano yščiose, švelniai pasibeldi nudžiugindamas mane ir tėvelį savo buvimu! Ar žinai, kaip mes tave mylim ir tavęs laukiam?! Tu esi tas stebuklas, kurio niekas nepakartos ir niekas nepakeis. Tavęs laukimas tai pats nuostabiausias dalykas mano gyvenime! Kiekvieną dieną mes abu atrandam vis daugiau. Kas kart tu išmoksti vis naujų dalykų: čiulpti pirštuką, patempti lūpytę, mirksėti... Tavo gyvenime tai patys pirmieji ir labai svarbūs pasiekimai, o aš tuo didžiuojuosi ir be galo džiaugiuosi!
O ir vėl pasibeldei!!! Nori man ką nors pasakyti, o gal žaidi su manimi?! Taip smagu tave jausti savyje! Atrodo visai neseniai tave mačiau, tavo rankytes ir kojytes, veidelio formą, mažytį kūnelį... Tačiau nesulaukiu dienos kada vėl galėsiu tave pamatyti! Gal nebebūsi toks slapukas ir pasirodysi kas esi?! Vis svarstau, kaip tu atrodai į ką esi panašus, kokios spalvos tavo akytės...
Jau po truputį pavakarėja. Šiltas vėjas žaidžia medžių šakose, lyg šokdamas tik jam žinomą šokį. Girdi, kaip krykštauja vaikai?! Jie kartu su vėju šėlsta kieme, tai bėga, tai slepiasi ir vėl bėga, vėl slepiasi, jie linksmi ir nerūpestingi... Nejučiom tarp jų pamatau ir tave, mintyse susikuriu tavo atvaizdą ir stebiu kaip tu žaidi su kitais vaikais...
Laukiu tos dienos, kada žiūrėdama tau į dideles akutes galėsiu pasakyti labas, švelniai tave priglausti prie krūtinės ir pabučiuoti! Noriu išgirsti tavo verkimą, niekas taip nemoka graudžiai verkti, kaip ką tik gimęs kūdikis... Žinoma nekantrauju išgirsti ir tavo juoką, mamai nieko nėra svarbiau už jos kūdikio džiaugsmą!
Turbūt išsigandai?! Tai mūsų šuniukas, jau nekartą ją girdėjai. Ji loja ir loja ar žmogus praeina pro šalį, ar išgirsta kitą šuniuką, ar tiesiog žaidžia. Ji jauna ir linksma. Kada pagaliau ateisi pas mus, tave supažindinsim su ja, manau tapsite gerais draugais ir galėsite kartu žaisti!
Nuraudo visas dangus, lyg kas būtų netyčia išpylęs raudonų dažų... Gražu, tolumoj atrodo, kad degtų medžių viršūnės, paliestos rausvo dangaus... Susipažinsi greitai ir tu, su nuostabiu pasauliu. Atpažinsi viską ką aš tau pasakojau: nepakartojamą auštančio ryto žavesį, dienos ryškumą, išsiaiškinsi nakties paslaptis. Pažinsi žmones, jų įvairovę, pajausi žiedo kvapą, vaisiaus skonį...
    Dar kalbėčiau ir kalbėčiau tau, pasakočiau kiekvieną savo dienos smulkmeną, kurios neaptariau su tavimi, tačiau jau laikas mudviem miegoti. Saulutė nusileido į minkštą debesėlį pailsėti, paukšteliai sugrįžo į savo lizdelius, po truputį rimsta diena, įsižiebia žibintai gatvėse...
...Žvaigždelės sups tave angelo sparnuos,
    Ir gražų sapną tau padovanos,
    Jame tik saulė, tik šilta diena,
    Tik nesibaigianti graži daina.
Miegok mažuti ir sapnuok, žvaigždutės sups tave angelo sparnuos...
Myliu tave, saldžių sapnų...