Kol negalvoju apie laiką, gerai žinau, kas tai yra, bet kai tik pradedu apie jį mąstyti, nebežinau, kas yra laikas.
[Aurelijus Augustinas]
Dirbu operatore Tele2. Skambina skirtingi žmonės. Pas visus savo problemos. Pas kažką "pypsėjimas" neveikia, pas kažką pinigus nuskaičiavo, kas nors tiesiog ska
mbina ir tyli... Vidutiniškai į dieną man paskambina iki 300 abonentų, tai yra iki 7500 žmonių per mėnesį. Bet buvo vienas vienintelis skambutis, kurio aš, turbūt nepamiršiu niekad.. Buvo jau vėlus vakaras, pas mane buvo labai gera nuotaika, mano pamainos pabaiga. Paskambina apie 50-ies metų vyras, aš kaip visada " Tele2 kompanija, bla-bla-bla.."
- Labas vakaras panele. Pažiūrėkit kada iš šio numerio +3706978**** paskutinų kartą buvo skambinta.
Tikrinu išklotinę.. Matau, jog SIM jau nesinaudota porą mėnesių. Nusprendžiau perspėti, kad jei abonentas nesinaudoja SIM 180 dienų, ji bus užblokuota. Bet jis pertraukė mane..
- Taip, taip.. Aš žinau. Tai mano žmonos numeris..
Tyla...
- Jūs mane girdite?
- Taip, atleiskit.. Tai mano žmonos numeris. Reikalas tame, kad ji prieš 4 mėnesius mirė.. Per laidotuves aš padėjau telefoną kartu su ją, ir kiekvieną vakarą 21val. skambinu jai, klausau tą kvailą melodiją iš "Briliantinė ranka", kuri kažkodėl jai taip patiko.. O šiandien aš išgirdau, kad abonentas yra nepasiekiamas.. Turbūt išsikrovę baterija.. Aš norėjau paprašyti jūsų, kad jūs neblokuotumėt SIM kortelės.. Nenoriu skambinti ir išgirsti svetimą balsą, noriu, kad šitas telefonas visad būtų su ją.. Jis pravirko...
Šiurpuliukai perbėgo mano kūną.. Aš turiu paaiškinti, jog reikia, kad iš šitos SIM kortelės bent kartą paskambintų ar išsiųstų SMS... bet kaip gi tai kvailai skambėtų.. Nežinau ką pasakyti, suprantu, kad niekuo, velniai griebtų, jam padėti negaliu... Pradėjau jį raminti..
- Aš suprantu.. Man labai gaila..
- Panele, jūs nepagalvokit, kad man su galva negerai.. tiesiog aš labai ją myliu..
Metė ragelį.
Man pradėjo kauptis ašaros.. Linijoje laukia 30 žmonių, o aš sėdžiu ir verkiu.
Tik pagalvok, kokia stipri būna meilė, jog netgi suvokdamas, kad jau nieko nesugražinsi, nieko nepakeisi, tu skambini tuo numeriu tūkstantąjį kartą ir vis tikies.. tikies, kitame ragalio gale išgirsti mylimo ir iki skausmo brangaus žmogaus balsą..
mbina ir tyli... Vidutiniškai į dieną man paskambina iki 300 abonentų, tai yra iki 7500 žmonių per mėnesį. Bet buvo vienas vienintelis skambutis, kurio aš, turbūt nepamiršiu niekad.. Buvo jau vėlus vakaras, pas mane buvo labai gera nuotaika, mano pamainos pabaiga. Paskambina apie 50-ies metų vyras, aš kaip visada " Tele2 kompanija, bla-bla-bla.."
- Labas vakaras panele. Pažiūrėkit kada iš šio numerio +3706978**** paskutinų kartą buvo skambinta.
Tikrinu išklotinę.. Matau, jog SIM jau nesinaudota porą mėnesių. Nusprendžiau perspėti, kad jei abonentas nesinaudoja SIM 180 dienų, ji bus užblokuota. Bet jis pertraukė mane..
- Taip, taip.. Aš žinau. Tai mano žmonos numeris..
Tyla...
- Jūs mane girdite?
- Taip, atleiskit.. Tai mano žmonos numeris. Reikalas tame, kad ji prieš 4 mėnesius mirė.. Per laidotuves aš padėjau telefoną kartu su ją, ir kiekvieną vakarą 21val. skambinu jai, klausau tą kvailą melodiją iš "Briliantinė ranka", kuri kažkodėl jai taip patiko.. O šiandien aš išgirdau, kad abonentas yra nepasiekiamas.. Turbūt išsikrovę baterija.. Aš norėjau paprašyti jūsų, kad jūs neblokuotumėt SIM kortelės.. Nenoriu skambinti ir išgirsti svetimą balsą, noriu, kad šitas telefonas visad būtų su ją.. Jis pravirko...
Šiurpuliukai perbėgo mano kūną.. Aš turiu paaiškinti, jog reikia, kad iš šitos SIM kortelės bent kartą paskambintų ar išsiųstų SMS... bet kaip gi tai kvailai skambėtų.. Nežinau ką pasakyti, suprantu, kad niekuo, velniai griebtų, jam padėti negaliu... Pradėjau jį raminti..
- Aš suprantu.. Man labai gaila..
- Panele, jūs nepagalvokit, kad man su galva negerai.. tiesiog aš labai ją myliu..
Metė ragelį.
Man pradėjo kauptis ašaros.. Linijoje laukia 30 žmonių, o aš sėdžiu ir verkiu.
Tik pagalvok, kokia stipri būna meilė, jog netgi suvokdamas, kad jau nieko nesugražinsi, nieko nepakeisi, tu skambini tuo numeriu tūkstantąjį kartą ir vis tikies.. tikies, kitame ragalio gale išgirsti mylimo ir iki skausmo brangaus žmogaus balsą..
Žinai... Šiandiena man kvepėjo lietumi...
Šiandiena man kvepėjo Tavimi...
Jei paklaustum manęs: Kaip gyveni?
Atsakyčiau: Gyvenu.. O mintyse pridėčiau:
Bet tik tada kai Tu esi šalia.
Jei paklaustum ko trūksta rytais, kai tik pabundi? Atsakyčiau: Tavo akių. Ir šilumos. Ir bučinio
mieguistai mielo. O mintyse pridėčiau:
NES MYLIU TAVE!
Jei paklaustum: Ar lauki? Pasiilgai?
Atsakyčiau tyla. O mintyse kartočiau:
beprotiškai, nes myliu Tave... Jei paklaustum: ką dabar galvoji?
Atsakyčiau tyla. Nusišypsočiau. O mintyse
galvočiau:
Kad niekada manęs nepaleistum...
Kuo kvepia meilė?
Ji kvepia rytine kava Tavo rankose... Ji kvepia pirmuoju sniegu...
Ji kvepia šiluma ir jaukumu..
Ji kvepia Tavimi...
Šiandiena man kvepėjo Tavimi...
Jei paklaustum manęs: Kaip gyveni?
Atsakyčiau: Gyvenu.. O mintyse pridėčiau:
Bet tik tada kai Tu esi šalia.
Jei paklaustum ko trūksta rytais, kai tik pabundi? Atsakyčiau: Tavo akių. Ir šilumos. Ir bučinio
mieguistai mielo. O mintyse pridėčiau:
NES MYLIU TAVE!
Jei paklaustum: Ar lauki? Pasiilgai?
Atsakyčiau tyla. O mintyse kartočiau:
beprotiškai, nes myliu Tave... Jei paklaustum: ką dabar galvoji?
Atsakyčiau tyla. Nusišypsočiau. O mintyse
galvočiau:
Kad niekada manęs nepaleistum...
Kuo kvepia meilė?
Ji kvepia rytine kava Tavo rankose... Ji kvepia pirmuoju sniegu...
Ji kvepia šiluma ir jaukumu..
Ji kvepia Tavimi...
QUOTE(Vilmuutee @ 2012 12 06, 21:44)
Žinai... Šiandiena man kvepėjo lietumi...
Šiandiena man kvepėjo Tavimi...
Jei paklaustum manęs: Kaip gyveni?
Atsakyčiau: Gyvenu.. O mintyse pridėčiau:
Bet tik tada kai Tu esi šalia.
Jei paklaustum ko trūksta rytais, kai tik pabundi? Atsakyčiau: Tavo akių. Ir šilumos. Ir bučinio
mieguistai mielo. O mintyse pridėčiau:
NES MYLIU TAVE!
Jei paklaustum: Ar lauki? Pasiilgai?
Atsakyčiau tyla. O mintyse kartočiau:
beprotiškai, nes myliu Tave... Jei paklaustum: ką dabar galvoji?
Atsakyčiau tyla. Nusišypsočiau. O mintyse
galvočiau:
Kad niekada manęs nepaleistum...
Kuo kvepia meilė?
Ji kvepia rytine kava Tavo rankose... Ji kvepia pirmuoju sniegu...
Ji kvepia šiluma ir jaukumu..
Ji kvepia Tavimi...
Šiandiena man kvepėjo Tavimi...
Jei paklaustum manęs: Kaip gyveni?
Atsakyčiau: Gyvenu.. O mintyse pridėčiau:
Bet tik tada kai Tu esi šalia.
Jei paklaustum ko trūksta rytais, kai tik pabundi? Atsakyčiau: Tavo akių. Ir šilumos. Ir bučinio
mieguistai mielo. O mintyse pridėčiau:
NES MYLIU TAVE!
Jei paklaustum: Ar lauki? Pasiilgai?
Atsakyčiau tyla. O mintyse kartočiau:
beprotiškai, nes myliu Tave... Jei paklaustum: ką dabar galvoji?
Atsakyčiau tyla. Nusišypsočiau. O mintyse
galvočiau:
Kad niekada manęs nepaleistum...
Kuo kvepia meilė?
Ji kvepia rytine kava Tavo rankose... Ji kvepia pirmuoju sniegu...
Ji kvepia šiluma ir jaukumu..
Ji kvepia Tavimi...

You know my name.
Not my story.
You see my smile.
Not my pain.
You notice my cuts.
Not my scars.
You can read my lips.
Not my mind.
Papildyta:
I will hit you so hard even Google won't be able to find you.
Not my story.
You see my smile.
Not my pain.
You notice my cuts.
Not my scars.
You can read my lips.
Not my mind.
Papildyta:
I will hit you so hard even Google won't be able to find you.

QUOTE(happysmile @ 2012 12 01, 21:51)
Eilerastis, Jaunius Ciulada- Laiskas Mamai
Pravirkdė...
Net žinodamas, kad rytoj pasaulis suduš į šipulėlius, vis tiek sodinčiau obelį.
[M. Liuteris]
[M. Liuteris]
Akių šešėlis pagyvins mūsų aistrą ir norą būti amžinai..
Niekas neprivalo su mumis elgtis taip, kaip mes elgiamės su kitais. Tiesiog verta tai suprasti kartą ir visiems laikams, tada neteks daugiau nusivilti žmonėmis, vis tikintis iš jų tiesiog per daug.