Žiemos pasaka miega šerkšno patalo apklotose medžių viršūnėse.
... Žodis, einantis iš širdies, pasiekia širdį....
Patyrimas jam sakė, kad kiekviena moteris yra graži ir gali vyrą padaryti laimingą, kad neišvaizdi ir vyrų niekinama geba sutviksti neregėta liepsna ir atsidavimu, nuvytusioji gali būti ne vien motiniškai, liūdnai ir saldžiai švelni, kad kiekviena moteris turi savo paslaptį ir kerus, kuriuos atskleidęs pajunti palaimą. Tuo visos moterys vienodos. Kiekvieną jaunystės ar grožio trūkumą kompensuoja koks nors ypatingas vidinis savitumas. H. Hesse
... Vienatvės neįmanoma užpildyti prisiminimais, jie ją tik pagilina....
( G.Floberas)
keisk, ką gali pakeisti, arba susitaikyk su tuo, ko negali pakeisti...
- Ar reikia už blogą atsilyginti geru?
- Tai kuo tu tada mokėsi už gera? Už bloga atsilygink teisingumu, o už gera geru.
- Tai kuo tu tada mokėsi už gera? Už bloga atsilygink teisingumu, o už gera geru.
Mielas netikintis brolau, jei Dievo nėra, aš nieko neprarandu, o jei Jis yra, tu prarandi viską..
Gele nesvajoja apie bite, ji prazysta ir bite atskrenda.
Uz daugumos galvos skausmu slypi sirdies skausmas.
Tai, kas pastoja kelia,gali virsti keliu.
Uz daugumos galvos skausmu slypi sirdies skausmas.
Tai, kas pastoja kelia,gali virsti keliu.
Protingumas tai sugebėjimas kiekvienu konkrečiu atveju geriausiai nuspręsti, kaip pasielgti.
- Tu įsivaizduok: manęs nėra, tu sėdi vienas ir nėra su kuo pasišnekėti.
- O tu kur?
- Manęs nėra.
- Taip nebūna, - pasakė Meškiukas.
- Aš irgi taip manau, - pasakė Ežiukas. - Bet štai staiga - manęs visai nėra. Tu vienas. Ir ką gi tu darysi?
...- Eisiu pas tave.
- Kur?
- Kaip - kur? Į namus. Ateisiu ir sakysiu: "Kodėl tu neatėjai, Ežiuk?" O tu sakysi...
- Tai kvailas! Ką gi aš sakysiu, jeigu manęs nėra?
- Jei nėra namuose, vadinasi, išėjai pas mane. Parbėgsiu namo. A-a, tu čia! Ir pradėsiu...
- Ką?
- Barti!
- Už ką?
- Kaip už ką? Už tai, kad nepadarei, kaip tarėmės.
- O kaip tarėmės?
- Iš kur aš žinau? Bet tu turi būti arba pas mane, arba savo namuose.
- Bet manęs visai nėra, supranti?
- Bet štai gi tu sėdi!
- Aš dabar sėdžiu, o jeigu manęs visai nebus, kur tada aš būsiu?
- Arba pas mane, arba pas save.
- Taip bus, jeigu aš esu.
- Na, taip, - pasakė Meškiukas.
- O jeigu manęs visai nėra?
- Tada tu sėdi prie upės ir žiūri į mėnulį.
- Ir prie upės nėra.
- Tada tu kur nors išėjai ir dar negrįžai. Aš nubėgsiu, apieškosiu visą mišką ir tave rasiu!
- Tu jau viską apieškojai, - pasakė Ežiukas. - Ir neradai.
- Bėgsiu į kitą mišką!
- Ir ten nėra.
- Perversiu viską aukštyn kojom ir tu atsirasi!
- Nėra manęs. Niekur nėra.
- Tada, tada... Tada išbėgsiu į lauką, - pasakė Meškiukas. - Ir suriksiu: "E-e-e-ži-u-u-k!", tu išgirsi ir atsakysi: "Meški-u-u-k! " Va.
- Ne, - pasakė Ežiukas. - Manęs nė truputėlio nėra. Supranti?
- Ko prie manęs pristojai? - supyko Meškiukas. - Jeigu tavęs nėra, tai ir manęs nėra. Supratai?
- O tu kur?
- Manęs nėra.
- Taip nebūna, - pasakė Meškiukas.
- Aš irgi taip manau, - pasakė Ežiukas. - Bet štai staiga - manęs visai nėra. Tu vienas. Ir ką gi tu darysi?
...- Eisiu pas tave.
- Kur?
- Kaip - kur? Į namus. Ateisiu ir sakysiu: "Kodėl tu neatėjai, Ežiuk?" O tu sakysi...
- Tai kvailas! Ką gi aš sakysiu, jeigu manęs nėra?
- Jei nėra namuose, vadinasi, išėjai pas mane. Parbėgsiu namo. A-a, tu čia! Ir pradėsiu...
- Ką?
- Barti!
- Už ką?
- Kaip už ką? Už tai, kad nepadarei, kaip tarėmės.
- O kaip tarėmės?
- Iš kur aš žinau? Bet tu turi būti arba pas mane, arba savo namuose.
- Bet manęs visai nėra, supranti?
- Bet štai gi tu sėdi!
- Aš dabar sėdžiu, o jeigu manęs visai nebus, kur tada aš būsiu?
- Arba pas mane, arba pas save.
- Taip bus, jeigu aš esu.
- Na, taip, - pasakė Meškiukas.
- O jeigu manęs visai nėra?
- Tada tu sėdi prie upės ir žiūri į mėnulį.
- Ir prie upės nėra.
- Tada tu kur nors išėjai ir dar negrįžai. Aš nubėgsiu, apieškosiu visą mišką ir tave rasiu!
- Tu jau viską apieškojai, - pasakė Ežiukas. - Ir neradai.
- Bėgsiu į kitą mišką!
- Ir ten nėra.
- Perversiu viską aukštyn kojom ir tu atsirasi!
- Nėra manęs. Niekur nėra.
- Tada, tada... Tada išbėgsiu į lauką, - pasakė Meškiukas. - Ir suriksiu: "E-e-e-ži-u-u-k!", tu išgirsi ir atsakysi: "Meški-u-u-k! " Va.
- Ne, - pasakė Ežiukas. - Manęs nė truputėlio nėra. Supranti?
- Ko prie manęs pristojai? - supyko Meškiukas. - Jeigu tavęs nėra, tai ir manęs nėra. Supratai?
Padarei gerą - pamiršk, gavai gerą - atminki.
QUOTE(-Jzh- @ 2012 12 09, 16:37)
....
- Ko prie manęs pristojai? - supyko Meškiukas. - Jeigu tavęs nėra, tai ir manęs nėra. Supratai?
Kaip GRAŽU
