Įsimylėjau Tatrus, arba nebandykite to pakartot

stopkaime, puikus reportazas, visom prasmem Aciu uz tokia skaitymo malonumo doze Vienoj vietoj tai isvis pavydejau, ir juodai ir baltai, visaip - zinai, kurioj Bet tikiuosi kitamet vis tiek ta trasa iveikti

Pamaciusi pusles nuotrauka, replikuoju vis delto... Nusipirk gi, zmogau, tuos kalnu batus, po galais Rupestingai issirink tavo kojai tinkamus ir patogius, isigyk storas minkstas vilnones kojines be siules ties pirstais (gerai ir tos mandros sintetines, bet tiks ir vilnones) - ir nebus jokiu pusliu, kad ir kiek dienu besislaistytum po kalnus. O tinka tie batai ne tik kalnuose - ant ledo ir sniego irgi puikiai sueis, ziema galesi nesioti. Be to, kai batus turesi, gal ir i kalnus dazniau noresis

Dar turiu viena klausima - kiek laiko uztrukai, kopdamas i Priecne ir Prielom perejas? Man jos vis tiek neatrodo lengvos, nors tu ka...

Puikus reportažas ir nuotraukos begalo gražios.
Ačiū už dar vieną puikų pasakojimą

Dėl batų, tai visgi stopkaime gi mėgėjas po kalnus kopinėti, todėl keista, kad batų jis dar neturi. Ankstenės kelionės neapsėjo be įkopimo į kokį nors kalną. Taigi, stopkaime, kam jau kam, bet tau to pirkinuko prireiktų tikrai dažniau nei kas 10 metų, kaip rašei

Aha, aha, man toptelėjo komentarą parašius, kad jau vieną reportažą teko skaityt apie kalnus, dar pasitikrinau, ogi tikrai stopkaimio jis. Tai tada nustebau dėl batų. Nebūtina brangiausių pirkt, yra visai įkandamų, o komfortas ir laimė kur kas didesni būtų tada. Normalūs batai per vieną kelionę nesusitrina. Nors aš čia jokia batų specialistė, turėjau vienus savaitei į Alpes, tai kai nieko nenutrynė, lengva kalbėt. Jie buvo tokie masyvoki, storos medžiagos, bet piršteliai neturėjo progos maltis visur ir pūsles gamint. Kojinė tai tikrai storesnė turi būt. Ai, ir padas, padas! Jau kaip nesaldu būna su plonu padu aštrų akmenį primynus...

Na bet nepykim.

Stopkaime, puikus pasakojimas Su humoru tamsta tikrai nesusipykęs

Dėl kalnų batų - aš šiemet Alpėse vaikščiojau su kalnų batais, jiems antras sezonas, bet nutrynė žiauriai kojų pirštus. O vienu metu šiek tiek atsilaisvinau auliukus, tai dar ant kojų riešų pasidariau tokias mėlynes, kad taip skaudėjo, kad vietomis jau verkt norėjosi. Net ėjau į parduotuvę čiupinėti kitų kalninių batų, įdomu buvo ar jie visi aplink riešą yra tokie kieti - na lyg ir taip. Tai klausimas - kaip išsirinkti tuos kalnų batus?

Lazdos yra šiek tiek skirtingos kalnams ir šaiurietiškam ėjimui, na taip man aiškino šiaurietiško ėjimo trenerė Manau, kad einant tokiais akmenimis lazdos gal ir trukdo, bet pvz. leidžiantis nuo kalno žvyryotu takeliu, tai tikrai padeda.

Ojoj, kiek man atsiminimų sukėlė paskutinė šio reportažo dalis Visur būta,viskas matyta ir jau taip gražu...
Kas kavailiausia ir apsinuodiję buvom, ir savijautą pamenu... Mes kažkokią bacilą pasigavę buvom vienoj iš olų Visa šeima su 5 mėn kūdikiu vėmėm ir viduriavom parą laiko... Ir coca-colą gėrem Neišėjau į Rysyj iš slovakų pusės vien per tą apsinuodijimą... Gal gerai, reiks eit ir lenkų vadinas Nors man ir Prečne (tai mano pirmasis gyveime įveiktas sieldas), ir pernai metų Sedlo Pred lom nebuvo visai jau paprasti...
Nu bet jau kojos, kojos... Visgi neveltui piestu stoju už kalninius batus... Juos tiesa išsirinkt vykusius irgi sudėtinga... Maniškiai man irgi buvo palikę mėlynus pirštus, kai nuo Zbojnickos leidomės turbo greičiu... Bet dabar, po tiek metų trynimo, jau viskas gerai. Tik vis žiūriu, kad guminis protektorius ko tais mažėja... Nenoriu net pagalvot apie naujų rinkimąsi...

Oi dar lazdos. Turiu aš jas sudedamas, kalnines. Irgi galvojau, kad tai visai nereikalingas daiktas kalnuose, bet... pernai metais netikėtai leidžiantis (kylant nieko) nuo Polsky Hreben sedlo pasireiškė dešinio kelio artritas. Negaliu ištiest kojos, o jau skausmas... Va kur aš džiaugiausi, kad vsigi tas lazdeles turiu. Rankas aišku skaudėjo ohoho po jų, bet bent galėjau be ašaų akyse leistis... Ką ten be ašarų, iš vis negalėjau judėt, nes kiekvienas kelio ištiesimas lipant žemyn kaip peiliu pjovė...

Ačiū už įspūdžius, buvo smagu skaityt, žiūrėt. Ir vis dar gailiuosi, kad šiemet Tatrams laiko taip ir nebeliko...

Ačiū labai už pasakojimą.

Labai uždegantis ir kviečiantis keliauti reportažas. Labai geras rašymo stilius. Net jei ir nebūtų nuotraukų, pasakojimas būtų labai įdomus.

O aš turėsiu ką veikia - teks googlinti, kaip eiti tais į akmenį įkaltais stačiakampiais rėmais. Bet jei jau vaikais jais praeina, tai gal kaip nors ir mes. Tik bėda, kad kitiems metams yra daug planų, Zakopanę ko gero teks atidėti.

Jus mane lepinat
Is tiesu smagu kad patiko, tiesa pasakius kai neturi su kuo pasikalbet ir pats su savimi juokauji, tai aplinkiniams turbut dar juokingiau viskas atrode
Nors kai pamaciau viena vaikina lipant dainuojanti, as ji tikrai supratau
Papildyta:


Zinok, nesu tikras.., apie Rysy?

Del tu pereju tai neprisimenu tiksliai , bet jei turi zemelapius, tai panasiai tiek kiek raso ir uztrukau..., ziurint nuo kurio tasko skaiciuot.., jei nuo pradinio, tai gal kokias 4? O jei nuo chatu tai visai nebedaug, gal 1-2 kokias.. Bet jei neforsuosi kaip as (ir zemyn nuo Zbojnickos, ir dar Polsky Hreben, kas visumoje gaunasi apie 12 val. per diena..), tai tikrai per diena be didesniu sunkunu pereisi

Ir dar del batu..., jus visos teisios.., nors Alpese tikrai nebuvo nei taip sunku, nei tu trynimu..., ten vos ne su kroksais buvo galima..

Aišku, kad patiko , o už užsispyrimą, drąsą, ištvermę ir jumorą -

Va va, su Alpem visai kiti reikalai yra. Aukstesnes jos ir tuose paciuose 2000-2100, kur Tatruose jau tik akmenys ir ciobreliai, ten dar miskas ir keliukai kone zolyte apauge. Alpese toks krastovaizdis atsiranda gerokai auksciau, o kur auksciau - salciau. O kur salciau, ten jau reik irangos, taigi batu prasme pasikeicia

Noriu i kalnus

Tiesa pasakius as jau ir pats vel noriu

Galiu is savo patirties patvirtinti, kad gerus kalnu batus issirinkti sudetinga Turiu dabar tikrai gerus, jokiu bedu su jais, tik va - auliukas zemas, tai nusipirkau ziemos kelionei naujus, su aukstu auliuku, ir nesu tikra, kad gerus issirinkau, atrodo, kad laisvoki

Kaip issirinkti - cia gal ne ta tema, bet internete patarimu pilna, ypac jei angliskai skaitot. Svarbiausia, kad nebutu nei per anksti, nei per laisvi, kad kulnas nesitabaluotu ir kad pirstams per daug laisvos vietos nebutu. Zemyn nuo stataus slaito leidziantis, butina labai stipriai susiverzt raistelius, tada isvengsit pirstu remimosi i bato prieki. Velgi, jei batai per laisvi, tas nepades. Zodziu, geri kalnu batai - rimtas reikalas, verta sugaisti daugiau laiko, juos renkantis. Bet kuri rimta parduotuve leis issirinktus batus panesioti namie (ne lauke) ir, jei netiks, grazinti.

Ir dar - BUTINA kalnu batus pranesioti, pries einant i kalnus. Ir ne tik ant lygiu taku, bet ir ant kalniuko kokio aukstyn-zemyn pasivaikscioti.


* Ne, Rysy tai kazko nepavydejau, nezinau, kodel... pavydejau tos trasos, kurios mes nepabaigem, Prielom perejos - mes tik iki Zbojnickos nuejom, nes lietus su zaibais uzpuole.

** Turejau omeny, kiek laiko uztrunka pacios perejos iveikimas (to zemelapyje neparasyta) - tuo grandiniu ruozu nuo papedes iki virsaus uzlipti? Nes turim kompanijoj siek tiek aukscio bijancia moteriske, tai jei ten koki pusvalandi ant uolu beveik kaboti reikia, bijau, kad per daug jai nebutu


Kiek buvau Alpese, zemesnems trasoms (iki 2.5 km) kalnu batai tikrai nebutini. Su kroksais gal ir ne visur praeisi , bet kedais neperdaug slidziais padais - kuo puikiausiai. Tatrai man sia prasme rimtesni kalnai pasirode
Papildyta:

Ir as...

Stopkaime, sorry kad šioj temoj apie batus

Jurzole, ačiū Tik dabar supratau, kad mes labai jau diletantiškai juos pirkom ir matyt nusipirkom ne pačius tinkamiausius