Įsimylėjau Tatrus, arba nebandykite to pakartot

2012-08-23, 5 diena.
Atsibundu anksti, sulaukiu kol prašvis ir apie 07 val. aš jau kelyje link Liptovskyj Mikulaš-tranzuoju. Šios dienos tikslas apžiūrėti Žemuosius Tatrus. Kad būtų vis kitaip nei įprasta, nusprendžiu į Chopoką kilti iš pietinės pusės. Taip nusprendžiu ir numanydamas, kad kelias vedantis link keltuvo iš pietinės pusės turėtų būti gražesnis.
Sustoja toks senukas. Jis kaip tik važiuoja tuo keliu iki pat atsišakojimo vedančio link keltuvo. Man tinka idealiai. Jis niekaip negali tuo patikėt, akivaizdu-jam sunkiai suvokiama kodėl aš renkuosi pietinę pusę. Didžiausia problema ta, kad jis kalba tik slovakiškai, ir moka tik gal 2 žodžius rusiškai, ir 3 angliškai , žodžiu susikalbėt beveik nėra šansų, nors matau kaip jis stengiasi man išaiškinti kad visi kyla iš šiaurinės pusės. Pabandau jam paaiškinti, kad aš kilsiu iš pietinės, o grįšiu jau per kitą pusę. Jo veidą užlieja tokia palaima, kad reikėtų pamatyt, nupasakot neįmanoma. Žmogus akivaizdžiai didžiuojasi, kad mums pavyko susikalbėt, net rankom suploja
Kelias link pietinio keltuvo iš tiesų nepalyginamai gražesnis, nei link šiaurinio per Demanovo dolina (iki jo teko važiuoti prieš metus). Likus gal 3 km. iki posūkio link keltuvo, yra šalto natūralaus mineralinio vandens šaltinis, bet senukas nusprendžia, kad man užtenka žinoti šį faktą, visiškai nebūtina paragaut, ir nestoja Bet užtat privažiavus sankryžą, suka iš pagrindinio kelio, ir važiuoja link keltuvo Ten apie 10 km. Pasirodo jis tuos 10 km. važiavo specialiai dėl manęs, o tada grįžo atgal. Esu be galo jam dėkingas, nes ten autobusai nevažiuoja, o eismas nulinis, t.y. nesutikom nei vieno !!!!!!!! automobilio. Nežinau kiek laiko ten būčiau praradęs Atsisveikinam kaip seni bičiuliai
Prie keltuvų laukia siurprizas, pasirodo keltuvas kelia gal tik iki pusės kalno
Tampa aišku kodėl ši pusė nėra tokia populiari. Kaina tik aukštyn-5 eurai.
Pakylu ir ne iškart susigaudau į kurią pusę eiti, ten viskas labiau panašu į didelę statybų aikštelę, įrenginėjamos komunikacijos, keltuvai, turisto nei vieno. Nors radau nuorodą, kad iki Chopoko 2 val., užlipau labai nesunkiai per 1 val. Čia ne Aukštieji Tatrai, lipti tikrai lengva. Tik akivaizdu, kad vasarą Žemieji Tatrai, ir ypač pietinė jo pusė, gyvena tikrai ne iš turizmo. Chopoko viršukalnė įdomi, tačiau žinoma nepalyginsi su Aukštųjų Tatrų vaizdais.

Kita vertus, čia kalnai tiesiog kitokie. Aš viršukalnėje bunu apie 11 val. Šios dienos vienas tikslų jau pasiektas. Kitas tikslas, bet nebūtinas-Vlkolinec etnografinis kaimelis-muziejus. Pernai man taip ir nepavyko jo aplankyt. Jis truputi piečiau Ružemberoko. Nusprendžiu, kad bandysiu eiti per visus Žemuosius Tatrus viršukalnėmis į vakarus, ir nusileisti turėčiau kažkur kaip tik prie jo. Pavadinimai nuorodose nieko nesako, bet einu link vakarų, tai tenkina. Vaizdai tikrai gražūs ir įdomūs, norint lengvo ir paprasto, bet įdomaus pasivaikščiojimo, jis kaip tik. Idealiai tinka pasivaikščiojimui su vaikais. Kopti ten praktiškai niekur netenka, tik toks lengvas ėjimas.






[img]

Papildyta:
Ten praleidžiu gerą pusdienį. Jau ir nuorodose nurodomus pavadinimus pradėjau išmokti. Sutinku ožkų.



Viena didžiausių problemų, netolygus ir neaiškus žymėjimas. Ženklinimas tai dingsta, tai vėl atsiranda. Kai jau baigiu pereiti visą kelią, kaip aš įsivaizduoju, link Vlkolinec, ženklinimas vėl dingsta, ir jau reikia leistis į apačią. Leidžiuosi tikėdamasis, kad ženklinimas vėl atsiras. Jis neatsiranda, bet atsiranda kažkas panašaus į takelį. Taip kurį laiką ir einu, ženklinimo nėra, bet tai dingsta, tai vėl atsiranda kažkoks takelis. Galiausiai takelio nebelieka nei užuominos. Atgal į viršų nenoriu, todėl einu toliau tikėdamasis, kad takelis ar ženklinimas atsiras. Prasideda kalninės pušys. Guodžia tai, kad jos su properšomis, todėl kartas nuo karto turiu galimybę pamatyt kryptį kur eiti. Galiausiai pušys sutankėja ir einu jau spėliodamas kryptį. Vietomis jau tenka braute brautis per bruzgynus.

Imu suvokti, kad jau kuris laikas ėjau ne takeliais, o miško priegaisriniais-sanitariniais kirtimais
Blogiausia kai net iš jų išklystu. Kartais koja nuslysta į properšas. Tenka sau pripažinti akivaizdžią tiesą-pasiklydau
Bandau save raminti, kad leidamasis į apačią ankščiau ar vėliau vistiek ką nors prieisiu. Bet tuo pačiu instiktyviai imu stebėti kurioje pusėje saulė, kaip reikėtų rinktis vietą nakvynei, klausausi kiekvieno garso.
Bet svarbiausia nejučiomis prisimenu patarimus kaip elgtis, kad nesutikti meškų: einant triukšmuti, nes meškos vengia susitikimų. Todėl kartas nuo karto daužau bambalį su vandeniu, dabar juokinga, bet tuomet taip neatrodė
Kita vertus, perdaug turbūt nestresavau, nes nepraleidau progos prisivalgyti mėlynių, jų radau be galo daug, tiesiog negalėjau praeiti
Tiesa pasakius tai buvo vienas pagrindinių mane gasdinusių dalykų, nes jei tiek uogų, o niekas nerenka, tai vieta tikrai atoki. Buvo dar ir tokių raudonų uogų labai daug, bet nežinodamas tiksliai kokios jos, jų nevalgiau Dar buvo tokie juodi rutuliukai, spėju palikti tų kalnų ožkų, tai šitų irgi nevalgiau
Kaip bebūtų, bet galiausiai atsiranda takelis, ir jis vis platėja. Suvokiu, kad sunkiausia jau praeityje. Kita vertus, medžiai jau dideli, o meškoms už jų slėptis patogiau
Kadangi daugiau neturiu ką veikt, svarstau ką daryčiau ją sutikęs: lipti į medį, o gal apsimest negyvu O gal išdurt jai akį?

Papildyta:
Žodžiu taip po truputi nusileidžiu į pačią apačią, kol pamatau namus. Iš pradžių apsidžiaugiu, galvoju, kad tai gali būti meškos trobelė, kurioje netgi gali būti jau užaugusi į tikrą gražuolę Mašenka, o pati meška išėjusi
Priėjęs arčiau pamatau, kad tie namai apleisti: be durų, langų Oho, akivaizdu, kad Mašenką jau prieš mane kažkas rado, o tai labai įsiutino mešką
Ir kuo toliau tuo įdomiau, tokių namų, ne 1 ir ne 2, o gal net ir 10
Einu toliau, kas belieka. Staiga išgirstu riaumojimą..., bet stipresnį nei meškos Galiausiai pasirodo.., pakrautas miškovežis Galvoju, ką aš prarandu, bandau tranzuot. Sustoja !!!!!!!! (juk sakiau, kad tranzuojasi neįtikėtinai lengvai)
Taigi paveža iki artimiausio miestelio, iki jo apie 10 km., tiek man dar būtų reikėję eiti
Nusprendžiu, kad iki to Vlkolinec nebespėsiu, nes iki jo dar reikėtų vingiais su keliais persėdimais kapstytis, palieku jį kitam kartui. Ką gi, 2:0 jo naudai Bandysiu atsigriebt kitąmet.
Su tuo pačiu miškovežiu nuvažiuoju iki pat Liptovskij Mikulaš. Tai be proto ilgas miestas. Ėjau juo iki pakraščio norėdamas tranzuot, tai rodės jis niekada nesibaigs. Galiausiai susitranzavau kažkokį apsauginį, kuris sako užsuksim į vieną miestelį ir parvešiu iki Tatranska Štrba. Tame miestelyje prisipylė dyzelino iš kanistrų, prisidėjo cigarečių ir alaus. Kaip panašu į Lietuvą ar ne? Tik įdomu iš kur jie vežasi, juk Baltarusija ir Ukraina tolokai Grįžtu jau visai su paskutiniais šviesos spinduliais. Būtent dėl šio Vlkolinec šioje kelionėje įvykdžiau „tik“ 98% numatyto plano

Labas,
Pirmiausia tai ačiū už nuotraukas nuo Rysy. Tikrai ne be reikalo gailėjaus, kad neužlipom. Net susigraudinau pamačius...

Ten ne lenkai lenda, o visi, kas papildomai susimoka. Turi jie tokį "versliuką" nelegalų prasukę, pastato savus kas 5-6 žmones ir norinčius paskui į savo vietą veda, tik kad lenkiškai paklausia "Gal norit greičiau?". Mūsų kompanija nutarėm susimokėt papildomai Tai tik kokias 1,5 val. eilėj testovėjom....

Matau tikrai daug skaitanciu, malonu, bet nepykit, siandien daugiau nebekelsiu.., bet pasistengsiu rytoj pabaigt

Skaitau, tai ir juokas kartais ima, ir prilupt norisi

oi geras reportažas už jumorą

As tai kol kas labiausiai esu dekinga uz Zemuju Tatru vaizdus - tikrai nemaniau, kad ten taip grazu Labai domintu konkretesne info, kur ten tie keterom einantys takai nuo Chopok galiausiai nuvestu - nes pasiklysti tai nesinori Jauciu, reikes grizus namo Tatru zemelapi patyrinet ir galbut kitu metu planus pakoreguot - iki siol Zemuju Tatru juose nebuvo, bet dabar jau imu abejoti


Aha, tikrai

stopkaime, del vandens trukumo ta pirmaja diena tai as truputi nesupratau (del batu tai jau tiek to, nebereplikuosiu ) - nebuvo jo pirkti prie keltuvo (virsuj ar apacioj), ar tiesiog nepagalvojai apie tai? Mums JAV taip yra nutike, kad vandens pritrukom, panasiom salygom kalnuose, tai galiu paliudyti, kad slyksti savijauta

Laukiu tesinio, labai idomu, kokias dar trasas iveikei

Labai fainas fotoreportažas Ačiū už jumorą, už nuotaikų aprašymus
Ačiū už pietinį Chopoko vaizdą - vis mes į tą šiaurę patraukiam Už vaizdus į Rysyj iš lenkų pusės, nes mes buvom tik iš SK.

Dėl cigarečių ir degalų - Ukraina gi netoli. Siena tiesioginė. Esam važiavę į UA būtent per SK, nes lenkai muitinę tvarkė, o mūsų tikslas buvo - Muchačevo. UA pusej net įrengimai degalinėse specialūs, kad daugiau degalų į baką tilptų. Sumontuoti tokie pakilimai. Užvažiuoja mašina vienos pusės ratais, pasvyra ir žiū litru kitu daugiau prisipila Gaila fotkint nedrįsau...

Aciu merginos , gal ir reikejo man kai kur tu ryksciu..

Ziulyte, pietinis Chopokas is esmes tas pats Chopokas, tik lipi is kitos puses , ne rimtai, lipant turbut nepadariau nei vienos nuotraukos, viskas kas geriausia jau uzlipus, o uzlipi is abieju pusiu i ta pati taska

Jurzole, is tiesu tuose Zemuosiuose Tatruose sunku pasiklyst , yra ten ir zymekliu ir visa kita, tiesiog gal reiketu daugiau pasidomet, zinot ko nori ir pasikliaut zemelapiais, o maziau improvizuot
Del vandens tai turbut teisingiausia butu pasakyt kaip ir paminejai: nepagalvojau.. Zinai, pralaukus tiek laiko eileje prie keltuvo, jauciausi kaip suo nutrukes nuo grandines , begau, o tik po to galvot pradejau
O del batu..., gali ir nereplikuot, bet zinok visa laik galvojau kaip cia reikes pries tave pasiteisint

2012-08-24, 6 diena.
Atsibundu vėl labai anksti, gal kokią 05 val. Gailiuosi, kad vakar neišsiaiškinau nuo kada pradeda važinėti tas traukinukas. Kad nereikėtų laukti stotyje, išeinu apie 06 val.

Iki Stary Smakovec, su persėdimu Štrebske pleso, bilietas kainavo 2 eurus. Stary Smakovec buvau apie 08 val. Nustembu, kad išlipęs nerandu jokių nuorodų iki keltuvo iki Hrebionok. Dar labiau sunervina, kad tas fanikulierius kelia tik kas pusvalandį, nesvarbu kokia eilė bebūtų. Kaina 6 eurai, nors jis nelabai kuo skiriasi nuo to kalnų traukinuko, kuris kainuoja 6 kartus pigiau.

Turint laiko tikrai rekomenduočiau geriau lipti pėsčiomis. Mane gi dar kankina ir nutrintos kojos. Pakilus einu vėl „sportiniu“ 1/2 pėdos per sekundę greičiu Visi žiūri kaip į paskutinį invalidą. Bet aš žinau, kad tai truks neilgai, tik vėl kol kojos apsitrins ir apšils. Pirmiausia susirandu Bilikova chata, ji visiškai šalia.

Ten šiandien miegosiu, todėl iškart noriu palikti daiktus. Nors administratorius bando aiškinti, kad dar per anksti, bet daiktus paima. Jis manęs išvis neranda sąrašuose. Aš paprašau parodyti rezervacijų sąrašą. Jame randu žmonos vardą. Tik tada susigaudau kodėl manęs nėra sąrašuose, pasirodo žmona rezervavo savo vardu. Maža to, kažkodėl prie jos vardo markeriu pažymėta „VIP“. Dar labiau nustembu, nes rezervavau vietą pigiausiame 8-viečiame kamabaryje. Pagalvoju: velniai nematė žmonos ir to administratoriaus neaiškių santykių, jei gausiu tą VIP-inį kambarį
Dabar išvis nelaikas apie tai galvot, palieku daiktus ir nebegaišdamas laiko išeinu. Beje, pati chata graži, ir vieta graži, žodžiu tikrai nebloga vieta nakvynei. Kaina 8-viečiame kambaryje 12 eurų.
Išeinu link Teryho chatos. Iš pradžių visi tie kriokliai. Nusprendžiu, kad juos išsamiau apžiūrėsiu rytoj, nes vėl reikės eiti pro tą pačią vietą, tik laiko turėsiu daugiau.


Beje, iš pradžių mano kojos vis dar neapšilusios, todėl kiekvienas praeinantis į mane žvelgia su gailesčiu, lenkia kaip stovintį
Už kokios valandos jie jau sėdėjo uždusę, o apšilęs kojas jau aš juos lenkiau iš tiesų stovinčius
Nusifotografuoju Reinerova chatą,

vėliau Zamkovskeho chata.


Papildyta:
Einu toliau. Mala studena dolina tikrai graži.




Sutinku nešikus, bet jau grįžtančius tuščius.

Prieinu Teryho chata.

Cia salia jos.

Toliau Precne sedlo.


Ji lengvai įveikiama. O gal aš tiesiog pripratau Gal ir po Rysy man nebebuvo sunkių perėjų Vaizdai nuo Precne sedlo nuostabūs į abi puses, dabar galiu pasakyt, kad tai gana neįprasta. Todėl norint praeiti tik vieną trasą būtent šią ir rekomenduočiau, tikrai gražu tiek kylant, tiek leidžiantis.

Tiesa aš padariau klaidą, kylant link Precne sedlo yra taskas is kurio matyti 5 ezerai esantys prie Teryho chatos, o as tikedamasis nufotografuoti tai is dar auksciau, to nepadariau, ir veliau jau trasai pasisukus, bei persidengus, vaizdas jau pasikeite. Ka padarysi

Papildyta:
Taigi persikelus per pereja prieinama Zbojnicka chata.

Labiausiai nustebina prie jos sienos esantis krepsinio lankas su lenta-apie 2 km. aukštyje !!!!!!! O dar sako lietuviai krepsinio tauta


Papildyta:
Planuojant kelionę sukau galvą kur reikės eiti toliau, grįžti per Vela studena dolina, ar keltis į Polsky Hreben
Ačiū Jūržolei uz patarima , leidžiuosi žemyn Velka studena dolina, iki lieptelio. Įdomiausia tai, kad kaip ji ir sakė, sugaištu lygiai 30 min.
Vaizdai nerealūs.







Pasikartosiu, bet nenorintiems daug kankintis, bet norintiems kažką pamatyt Aukštuosiuose Tatruose, manau idealiausias variantas kilti pro Teryho chatą, o leistis būtent pro čia. Aš gi pasitikėdamas Jūržole, jog toliau į apačią ten nieko ypatingo, vėl kylu aukštyn link Zbojnicka chata. Vėl sutinku besileidžiančius nešikus.



Papildyta:
Nuo jos toliau link Polsky hreben.

Įdomu tai, kad tai likimo tampymas už ūsų, nes toje pusėje akivaizdžiai „pikti“ debesys. Bet aš tiek dienų nematęs lietaus ir prasikankinęs nuo karscio , kad fantazuoju apie tai, kad jei pradėtų lyti, specialiai nesidėčiau neperšlampamų rūbų, o kai visas sušlapčiau, užsidėčiau juos, kad kuo ilgiau išsilaikytų vėsa ir drėgmė ant kūno Beje, tokią taktiką aš jau išbandžiau. Upeliuose ir ežeruose apsipildavau rūbus, galva, ir kol jie išdžiūdavo pučiant vėjeliui jausdavausi tikrai daug geriau
Pirmiausia Sedlo Prielom.

Ši perėja irgi nesunki. Nežinau ar dėl tų grėsmingų debesų, ar dėl to, kad jau antra dienos pusė, o iki čia ganėtinai toli, turistų čia irgi ženkliai mažiau. Net prie pat perėjos nėra „kamščių“.



Vaizdai į visas puses tiesiog nerealūs. Gal nuotraukose to neperteikia tie debesys, bet iš tiesų tai jie visiškai netrukdė. Įveikęs Sedlo Prielom nufotkinu Litvorova (Bielovodska) dolina, ir joje esantį ežerą, bei kylu į Polsky hreben. Čia taip pat labai gražu. Perėja labai lengva.


Papildyta:
Leidžiuosi į Velicka dolina. Čia vaizdai jau ne tokie gražūs, bet irgi nesigailiu čia ėjęs.

Galiausiai mano svajonės išsipildo, pirmą kartą šioje kelionėje pradeda lyti , stipriai su žaibais, bet gana trumpai. Nieko nuostabaus, juk buvo pranešę net iki +33 (čia ne kalnuose, bet orientuotis apie orus galima). Visgi lyjant nebuvo malonu, nes pūtė gana stiprus šaltas vėjas. Akmenys tapo slidūs, bet tikrai ne tokie kad negalėtum paeiti su kedais. Jurzole Tiesiog reikia eiti atsargiau. Ar žinote, kad žiemą, per plikledį, įvyksta daug mažiau avarijų su mirtinomis pasekmėmis? Tiesiog žmonės važiuoja atsargiau. Taip ir čia. Taigi gal per 2-3 val. nuo Polsky hreben nusileidžiu iki Silezkyj Dom. Jis taip pat negražus ir neįdomus, gal tik tas kriokliukas prie jo.



Nuo Silezkyj Dom iki Hrebionok ant žymeklio rašė nepamenu 2 ar 3 val., bet noriu pasakyt, kad tai neatitiko realybės, bijodamas kad nesutemtų kabinau kiek kojos neša, bet į nurodytą laiką niekaip nespėjau Be to ši atkarpa dar ir LABAI neįdomi. Taigi paskutines 20 min. grįžau jau tamsoje, kas yra laipiojęs po Aukštuosius Tatrus, supras ką tai reiškia, ypač man su savo nutrintom kojytėm
Grįžęs dar ilgokai laukiu kol administratoriai išsiaiškins dėl to mano „Vip kambario“ Nežinau ką tai reiskia, bet gavau kaip ir užsakiau, 8-viečiame, tik buvau vienas
Nusifotografavau savo žaizdas ant kojų, kad po to nesakytumet kad issigalvoju, ir nuėjau miegot. Dar viena ilga ir sunki diena baigta.
Čia pridedu kojos nuotrauką, tokių žaizdų buvo ant kiekvienos kojos po 5. Blogiausia buvo su pirštais, nes jie nuolat trynėsi vieni į kitus ir dėl to labiau skaudėjo.


Papildyta:
2012-08-25, 7 diena.
Apie 08 val. pajudu iš chatos. Pūsles skauda nerealiai. Turbūt todėl, kad nėra kada apšilinėt iškart tenka eiti trasa. Gal todėl labai neskubėdamas apžiūriu krioklius: Dlhy,


Studeneho potoka,


Obrovsky


Papildyta:
Tada seka laabai nuobodus kelias Tatrų magistrale link Skalnate pleso. Užtrunku gal kokias 2 val. Atrodo nedaug, bet kelias kaip minėjau laabai nuobodus ir neįdomus. Gerai bent jau tai, kad kojos apšilo
Prie Skalnata chata sutinku lietuvių grupę. Akivaizdu, kad atvykę su turizmo agentūra. Kažkas sako „laba diena“, kai atsakau „labas“, iš pradžių seka pauzė, tada juokas Suprantu, kad ta pauzė reiškė nustebimą, kad pataikė ant lietuvio Skalnata chata visai graži tokia.


Skalnate pleso ir Skalnata dolina taip pat gražus, bet ežerėlis akivaizdžiai nusekęs.

Nesusiprotėju išpradžių nufotografuoti Lomnicky štit, o po to viršūnė paskęsta debesyse.

Atviru keltuvu pakylu iki Lomnicke sedlo. Pirmyn-atgal 8 eurai. Labai smagu ir gaivu. Gražūs vaizdai tiek keliantis, tiek pakilus. Pakilus dar reikia truputi paeiti, bet ne kopti, tada atsiveria vaizdas į Mala studena dolina, labai įdomu įžiūrėti Teryho chata, ežerėlius ir visą trasą, kuriai įveikti vakar reikėjo keletos valandų. Gaila tik, kad pataikiau kaip tik tuo metu kai uzplauke debesys, o laukt tingejau.


Ant kalno sutinku ir jaunuosius. Įdomu matyti jaunąją su kalniniais batais. Beje, ten fotografuotis lipti į kalnus per vestuves taip pat įprasta, kaip ir pas mus į gamtą.

Čia vaizdas nuo Lomnicke sedlo į Tatranska Lomnica.

Cia jau leidziantis

Nusileidęs dar nufotografuoju observatoriją.


Papildyta:
Toliau leidžiuosi į žygį link Chata pri Zelenom plese. Trasa vėl labai nuobodi ir neįdomi, nors ir lengva. Nieko nuostabaus, juk tai vėl Tatrų magistralė. Kokius 8 kartus ją prakeikiau
Galiausiai prieinu Sedlo pod Svišovkou. Tai turbūt pati lengviausia perėja. Visiškai šalia ir Svišovkou viršukalnė, tačiau į ją net nekylu
Už perėjos atsiveria vaizdas į Dolina Zeleneho plesa. Vaizdai labai gražūs, ypač į patį Zelene pleso. Graži ir chata, bet žinoma ji būtų nieko verta be ežero. Būtent dėl Zelene pleso ir verta eiti visą tą nuobodžią trasą nuo Skalnate pleso. Žinoma galima ateiti lengvu takeliu ir iš kitos pusės, bet tada vistiek reikėtų pakilti į kažkurį kalną, nes Zelene pleso ir visa Dolina Zeleneho plesa, ypač gražiai atrodo būtent iš viršaus.











Papildyta:
Čia praleidžiu gana daug laiko, labiausiai dėl to, kad niekaip neapsisprendžiu kur eiti toliau. Galiausiai nusprendžiu eiti link Vielke Biele pleso. Pro čia eiti toliau, tačiau tikiuosi prieš palikdamas Aukštuosius Tatrus iš jų išspausti kiek įmanoma daugiau
Labai džiaugiuosi, nes atkarpa nuo Chata pri Zelenem plese iki Kopske sedlo pro Vielke Biele pleso, tiesiog nereali. Įdomiausia tai, kad eidamas to net iki galo neįvertinau, turbūt jau ir nuovargio ir įspūdžių buvo per daug, nors kad gražu tai buvo akivaizdu. Labiausiai nustebino vaizdai peržiūrint nuotraukas, viskas atsigamino ir dabar galiu drąsiai pasakyt, kad ten tikrai labai gražu.



Nors skamba gresmingai-"sedlo", bet si karta-Kopske sedlo-daugiau tik pavadinimas
Nuo Kopske sedlo vėl reikėjo pasirinkt: eiti per Mankova dolina link Ždiar, ar per Javorova dolina link Tatranska Javorna. Šį kartą pasirenku jau paprastesnį ir lengvesnį kelią per Javorova dolina. Trasa iki Tatranska Javorna tikrai labai lengva. Pakeliui dar sutikau ožkų.


Nustembu pamatęs, kad Tatranska Javorna labai mažas kaimelis, vos keli namai, kažkaip tikėjausi nesunkiai gaut nakvynę. Joje būnu jau apie 19 val. todėl iki tamsos turiu tik apie valandą Pabandau paklausinėt radęs užrašus apie nuomojamus kambarius, bet pasirodo nuomoja tik keli namai, ir kadangi savaitgalis, tai visi pilni Tiesa pačiame centre randu vieną pasivadinusi kažkokia tai „chata“, ten pirmame aukšte alaus baras, o antrame aukšte nuomoja lovas. Tačiau pamatęs tą aplinką ir sužinojęs, kad už nakvynę reiktų mokėti 10 eurų, vos ne pats esu linkęs sumokėti tuos 10 eurų, kad tik nereikėtų tokiomis sąlygomis miegoti Skylė ir tiek. Nusprendžiu, kad geriau jau gamtoje miegosiu, nei tokioje landynėje
Blogiausia, kad ir gamtoje sąlygos ne pačios geriausios. Einu link Ždiaro ir bandau tranzuot, bet kadangi jau visai temsta, tai darosi neramu, todėl ir galvoju apie tą nakvynę gamtoje. Galiausiai sustoja vietiniai laipiotojai, sako „kur reikia?“, sakau „bet kur, kur galima rast nakvynę“ , jie kaip tik važiuoja į Ždiarą, sako „ten tikrai rasi“. Įsikalbam, pelnau jų pagarbą pasakęs, kad į Rysy įkopiau iš Lenkijos pusės
Ždiare atsirandu jau beveik tamsoje, paskubomis einu toliau nuo plento į miestelio gilumą, nes ten ir ramiau, ir kainos mažesnės būna. Ždiare beveik visi namai verčiasi apgyvendinimo paslaugomis. Paskambinu į vienas duris-neturi vietų. Einu į kitą namą, moteris kraipo galvą: vienam ir vienai nakvynei nelabai nori priimti Aš irgi negaliu sau daug leist, nes jau beveik tamsu. Galiausiai sako „11 eurų“, aš žinau kad mintyse jau sutikau, tačiau dėl padorumo dar tą vieną eurą nuderu Žinau, kad Ždiare galima tikrai rast nakvynę ir pigiau, tačiau aš neturėjau nei laiko nei noro ieškot, juolab kad sąlygos buvo tiesiog idealios: graži aplinka, vienas kambaryje didžiulėje lovoje, atskiras tualetas ir dušas, puiki virtuvė su visa įranga, šiuolaikiniai remontai, lauke pavėsinės, supynės, sutvarkyta aplinka ir t.t., žodžiu duočiau kokias 4 žvaigždutes. Tą naktį miegojau turbūt geriausiai per visą kelionę. Gal ir dėl to, kad rytoj į kalnus nebeisiu !!!!!!

Papildyta:
2012-08-26, 8 diena.
Išsimiegojau tiesiog super, nežinau ar dėl to kad nebereikia į kalnus, ar dėl to kad nakvynės vieta ir lova labai gera, o gal ir dėl to kad tiesiog jau buvau pervargęs, bet pailsėjau turbūt geriausiai per visą kelionę.
Apie 08 val. pajudu iš nakvynės vietos. Vos prieinu pagrindinę gatvę, prieš nosį nuvažiuoja autobusas. Neturiu supratimo kada ir kaip jie čia važiuoja. Susistabdau kitą, bet jis sako važiuoja ne ten kur man reikia Beje, autobusus net ir stovint stotelėje būtina stabdyt, kitaip jie pravažiuoja
Bandau tranzuot. Sustoja labai draugiški lenkai, šiauriečiai, jaučiamės beveik savi-kaimynai Važiuoja į Stary Smakovec, užsišnekame taip, kad pravažiuoja savo posūkį, man tai naudinga, nes paveža daugiau nei žadėjo Tranzuoju toliau, su dar 3 automobiliais nusigaunu iki Stara Liubovna. Mano tikslas Hrad Liubovianskij. Ši pilis gal 2 km. nuo miesto, todėl į patį miestą net neužsuku. Įėjimas į pilį kainuoja 5 eurus, o kartu su šalia esančiu etnografiniu muziejumi-6 eurai. Žinoma imu šį kombinuotą bilietą.
Pirmiausia ir yra etnografinis muziejus. Pažymėtinas darbuotojų paslaugumas: dar gatvėje pasitinka, neprašomi viską aiškina, bet kartu tikrai neįkyri, žodžiu tikri šaunuoliai
Muziejus gana įdomus, ir architektūra, ir vidaus ekspozicijos, žodžiu nesigailiu ėjęs.




Papildyta:
Toliau einu į pilį. Čia išvis lieku sužavėtas. Išplanavimas aiškus.
Labai gražūs vaizdai tiek viduje, tiek iš jos. Ekspozicijos įdomios.





Apie šią koklinę sienlę net nekalbu.

Viduje pilies vyksta pasirodymai su sakalais ar ereliais, net nežinau kuo jie skiriasi. Man gyvunu gaila, bet vistiek idomu



Žodžiu šiai piliai duodu 10 balų, vienintelis minusas-gal truputi nepatogi vieta, o šiaip ji verta tikrai daugiau populiarumo. Man patiko tikrai daug labiau nei Oravos pilyje

Vėl tranzu. Si karta važiuoju iki Červeny Klaštor. Ten yra 2 prieplaukos, nuo kurių plukdoma Dunajec upe plaustais. Dangus niaukstosi, bet atrodo visai neblogai. Kiek žmonės sakė, lyti turėtų tik į pavakarę. Beje, virš Tatrų vieni debesys, eilinį kartą dėkoju fortūnai, nors ir buvo karšta, bet visą savaitę galėjau grožėtis vaizdais, o nusileidus iš kalnų jau pačią pirmą dieną juos aptraukė debesys. Prisiminęs ir ankstesnėse kelionėse tokią pat sėkmę, padarau išvadą, kad Dievai mane tikrai myli
Plaukimas 10 eurų. Tinka. Laukdamas plaukimo nusiperku suvenyrų-įvairių varpelių: už 2 didelius ir 3 mažus sumoku 10 eurų. Pigu. Šveicarijoje vienas toks didelis kainavo apie 25 eurus
Plaukimas plaustais nepalieka jokio įspūdžio, nepatogu ir neįdomu. Nors iš pradžių džiaugiausi, kad plauksiu iš tolimesnės prieplaukos, kas reiškia kad plaukimas bus ilgesnis, bet plaukiant pradedu suprast, kad čia minusas, o ne pliusas, nes jau nuo pusės plaukimo imi laukt pabaigos, tikrai neįdomu





Tik nuplaukus į galutinį tašką ima krapnot lietutis. Parsigaut iš ten nėra paprasta, autobusai važiuoja labai nereguliariai, ir net nelabai aišku kur. Nežinau ar čia man taip nepasisekė, bet rašo kad šią dieną autobusų nebebus, o mikriukas už valandos. Pradedu eit įsivaizduojamai reikiama kryptimi Lietutis sustiprėja. Bandau tranzuot. Sustoja. Lietus taip sustiprėja, kad jį jau galima būtų vadint lūtimi Visa tai nepraėjus nei pusei valandos nuo to kaip aš išlipau iš plausto !!! Dievai mane tikrai myli
Mane išleidžia prie pagrindinio kelio, vairuotojas suka į kitą pusę. Greit bėgu į kitą gatvės pusę-į autobusų stotelę, nes ten matau vienintelę galimybę pasislėpt nuo lietaus. Blogiausia, kad ta stotelė į priešingą pusę nei man reikia Stoviu toje stotelėje ir bandau tranzuot į kitą pusę. Vairuotojai akivaizdžiai nesupranta ką aš čia darau Galiausiai lietus aprimsta. Dar spejau nufotkint jo pabaiga, juk pirmas ir paskutinis rimtas lietus

Sustoja slovakas gyvenantis Olandijoje. Turbūt ir be sakymo panašiai būčiau pagalvojęs, toks panašus į žolytės mėgėją Labai reklamuoja Bulgariją, sako nerealiai patiko jam ten. Paveža beveik iki Slovakijos-Lenkijos sienos.
Išlipęs bandau klaust žmonių pro kur man geriau važiuot iki Zakopanės: pro Tatranska Javorna-Lysa Polana, ar pro Lenkiją iš kitos pusės. Va čia labiausiai ir išsidūriau. Nuojauta sakė, kad geriau pro Tatranska Javorna-Lysa Polana, bet kažkodėl paklausiau patarimo ir važiuoju pro kitą pusę, net nežinau tų gyvenviečių pavadinimų
Susitranzuoju kažkokį lenką, kuris paaiškina jog pirmiausia turiu nuvažiuoti iki Nowy Targ. Tada galutinai suprantu, kad važiuoju aplinkiniu keliu, bet trauktis nebėra kur
Kažkokiame miestelyje prie sankryzos bandau spėliot kokia kryptis man reikalinga ir apie 3 km. nueinu iki kažkokio miestelio, iš kurio nebėra tolimesnio kelio, reikia grįžti atgal. Jau ima temt, o iki Zakopanės dar apie 70 km. Imu galvot, kad miegoti gali tekti velnias žino kur. Zakopanėje turiu rezervavęs ir net apmokėjęs nakvynę, būtų gaila, juolab ryt ryte vistiek joje turiu būt
Sustoja kažkoks ūkininkas paveža atgal iki posūkio, tada sustoja kunigas-važiuoja beveik iki pat Zakopanės. Na ir sekasi man Jis studijavo kartu su lietuviais, todėl jam smagu prisimint rusų kalbą, lietuviškas pavardes
Į Zakopanę grįžtu praktiškai tamsoje.

Labai nedaug trūko, kad būčiau likęs be miego. Jei ne super lengvas tranzavimas tikrai nebūtų pavykę
Nusprendziu palikti daiktus nakvynės vietoje, ir dar nueit iki centro, juk paskutinis vakaras
Patalynės neduoda-kažką aiškina, suprantu kad dar neatvežė išplautos, nors nesu tikras kad būtent tai ir sakė Kaip bebūtų kolkas lieku be patalynės. Nepatinka man šis hostelis („Lenin goodbye“).

Beje, nepaminejau pradzioje, nakvyne jame kainuoja 40 zl. Tiesa i kaina iskaiciuoti ir pusryciai. Nors su tais pusryciais irgi idomiai: oficialiai jie duodami nuo 7 val., bet visada veluoja (praleidau 3 naktis, todel galiu vartot daugiskaita). O jei nori anksti ryte i kalnus iseit, tai lieki arba be pusryciu, arba veluoji. O ivertinant, kad jis toli tiek nuo centro, tiek nuo trasu, ir dar visa aptarnavima, patalyne ir t.t., tai jo tikrai nerekomenduociau
Einu į centrą visiškai atsipalaidavęs, juk įgyvendinau apie 98 proc. To ką buvau numatęs

Papildyta:
Pirmiausia užsuku pavalgyt. Kavinė jauki ir įdomi.

Pasiūlo sotaus „kalniečių“ maisto. 2 nedideli karbonadai, sūris, kiaušinis, bulvės, daržvovės. Maisto daug ir jis sotus. Va kaip jis atrodė.

Prieš tai dar suvalgau sriubos. Sumoku 28 zlotus.
Nežinau ar dėl to, kad maistas nekokybiškas, ar dėl to kad tokio kiekio ir sunkiai virškinamo maisto senai nevalgiau, bet tik išėjęs iš kavinės imu jaustis ne itin gerai

Papildyta:
Parduotuvėje nusiperku alaus, jis visada gelbėdavo kai reikėdavo sureguliuoti skrandžio darbą. Išgeriu butelį beveik vienu mauku. Padeda tik truputi. Randu parduotuvę-nusiperku dar 2. Ima lyt. Nors dar tik 10 val. vakaro, bet centre viskas užsidarinėja. Slapstydamasis nuo lietaus ir gerdamas alų, einu atgal į hostelį. Iki jo tolokai, jaučiuosi vis dar ne itin gerai. Juokas ima dėl to, kad visą savaitę bastęsis po kalnus dėl lietaus sušlapau Zakopanės centre Į hostelį parsirandu tik apie 24 val., baigiu gerti alų, pasėdžiu, einu miegot. Naktį jaučiu, kad tuoj vemsiu. Einu į tualetą, bet kol nueinu viskas praeina.
Ryte nežinau ką daryt, valgyt reiktų, bet nenoriu, išgeriu pieno, apelsinių sulčių, gal ir ne visai tai gerai, bet nieko neišmanau apie apsinuodijimus, įprastai mano skrandis net akmenį suvirkintų.
Eidamas į stotį dar nusiperku coca-colos, pagalvoju jog važiuojant gert vistiek norėsis, o burbuliukai man gali padėt
Stotį randu labai nelengvai, juokingiausia kad likus gal 10 min. iki autobuso išvykimo, prie kiosko paklausiau kur autobusų stotis, tai kiosko pardavėja parodė į vieną pusę, o kažkokia vietinė moteris į kitą Įdomiausia, kad jos abi taip buvo įsitikinusios savo tiesa, kad net ėmė ginčytis Man teko spėti kuri patikimesnė ir pasikliauti sėkme, nes suklydus į autobusą tikrai nebebūčiau spėjęs. Nusprendžiu, kad kioskininkės žvilgsnyje matau tikrą pyktį ant tos moters, todėl nusprendžiu, kad patikėsiu ja Nors kojos labai skauda dėl pūslių, bet jau beveik bėgu. Į stotį ateinu iki autobuso išvykimo likus gal 3 min. Vairuotojas akivaizdžiai nustemba, turbūt pagalvoja, kad aš labai šaltakraujiškai apskaičiavau laiką
Geriu coca-cola ir bandau atsigaut. Važiuojam. Krato. Vėl prisimenu ką reiškia būti malka. Pajaučiu kaip galva sukasi. Nors net nejaučiu pykinimo, bet nusprendžiu eit iki tualeto. Pačiu laiku, tik įžengęs imu vemt. Tai gal tik koks 3 kartas mano gyvenime !!! Palengvėja
Po pietų atvažiuojam į Varšuvą. Pakliūnam į kamštį. Iki stotelės Wilanovski važiuojam visą valandą, nors ji miesto pakraštyje. Mano autobusas į Kauną iš miesto centro-centrinės autobusų stoties, už 5 val., todel laiko turiu. Vis dar jaučiuosi nekaip, kojas skauda, Varšuvą apžiūrėjau atvažiuodamas, todėl nusprendžiu nebesiblaškyt ir bandyt kaip nors išgyvent Su metro (2,60 zloto) atvažiuoju į centrą. Labai skaniai kvepia kebabai, bet valgyt bijau Stotyje atsiguliu ant suolo ir bandau pailsėt. Turbūt atrodau tikrai nekaip, nes apsauginiai kaip kokio bomžo ima klausinėt ar turiu bilietą Turbūt dėl mano žvilgsnio pasijunta nepatogiai ir pasitraukia. Sulaukęs autobuso per naktį važiuoju namo

Apibendrinant: ši kelionė tikrai ne pati tolimiausia ar brangiausia kurioje esu buvęs, greičiau priešingai, tačiau patirties kurią įgyjau nekeisčiau nei į nieką, ir jei iš anksto žinočiau ką teks patirti, vistiek viską iki paskutines smulkmenos pakartočiau. Suprantu, kad skaityti yra visai kas kita, net ir rasau as jau su sypsena, taciau drįstu teigti, kad šioje kelionėje netgi pasikeitė mano suvokimas, labai džiaugiuosi galėjęs nukeliauti ten kur negali nusipirkti bilieto: į savo jausmų ir vidinių galimybių pasaulį

Papildyta:
P.S. Kas dar liko nepamineta prie islaidu, tai 4 zl. iejimo mokestis i nacionalini parka einant link Morske Oko

Super!
Vietom apsiašarojau, vietom pasibaisėjau (kaip su tokiom kojom žmonės iš lovų išlipa, apie ėjimą net neklausiu ), daug kur pasijuokiau, o reziumuojant : SUPER

Ačiū už fainą pasakojimą, nors Tatruose buvau seniai, kiek čia...turbūt prieš 14 metų, kai kurias vietas nuotraukos padėjo prisimint, ir kaip ten buvo smagu. Eičiau dar, tik šį kartą savarankiškai. Bet nelabai man patinka tie nepunktualūs autobusai.

Pabaigoj patiko dalis apie skrandį, mums po šių metų kelionės buvo tas pats (patiko, nes labai gerai tą jausmą pažįstu ). Negalėčiau pasakyti, kad jos metu įprastai maitinomės, tai nusprendėm, kad tiesiog sutriko virškinamojo trakto veikla, blogumas ne per dieną praėjo. Pradžioje iki sotumo pojūčio užtekdavo maždaug 5 kartus mažiau maisto nei namuose valgom. Šiaip nežinau, gal mes per daug ir valgom, galėjo likt skrandis susitraukęs, ot būčiau graži.

Su kuo dar galėčiau sutikt - kai kurie hosteliai tikrai meluoja dėl ėjimo trukmės. Norėtųsi tikėt, kad tai nėr piktybiškas melavimas, gal šiaip koks pagražinimas, jei tą atstumą gali pasistrikinėdamas ir be jokių daiktų per tiek laiko, kiek skelbiama, nueiti. Na bet vis dėlto kuri reklama pasako visą tiesą?

Dėl lazdų Tatruose - na, aš irgi ne visai suprantu to poreikio, jei esi sveikas ir kojų per greitai nepaskausta (sąnarių ar pan., mano tai nekokia patirtis po dviejų dienų trukmės leidimosi nuo kalnų).

Vienu žodžiu, kalnai - gerai, gal dar kada sulauksim kito reportažo apie žygį.