Krisstukai, galvoju, reik opoziciją padaryt
Tu gi žinai, nemėgstu aš Tavo spalvų. Ne, ne Tavo, o tokių. Nemėgstu a la plastmasinio apdirbimo. Pastarosios foto - ne išimtis. Bet kažkaip vis nekomentuoju Tavųjų, nes matau, kad Tau to nereikia. Tu žinai, ką darai, Tau tai patinka, tai kokia prasmė, jei aš kas kartą rašysiu, kad man nepatinka tokios spalvos? Parašiau vieną kartą, ir tai galioja visoms nuotraukoms su tokia spalvine gama.
Man, tarkim, tokios nuotraukos asocijuojasi su sustojimu vietoje. Atrodo, pasaulis kupinas spalvų, galima žaisti su jomis, bandyti jas derinti, komponuoti, o ne visas nuotraukas suvienodinti. Bet Tau atrodo kitaip. Nes, kaip sakiau, žinai, ko nori ir ką darai.
Nieko blogo yra žavėtis kokiuo nors autoriumi. Nieko bloga yra bandyti jį kopijuoti, pakartoti, nes suprantu, kas tai yra įkvėpimas. Bet blogai yra vien tuo apsiriboti. O man atrodo, kad Tu viena fotografe apsiribojai. Ir tokiom bangom. Kartais atrodė, kad jau jau kažką savo pradedi daryti, o paskui vėl grįžti į tą pramintą takelį ir vėl darai, kaip kiti, o ne kaip Tu.
Galima argumentuoti, kad kodėl gi nedaryti to, kas gražu ar patinka. Galima. Bet visų pirma, mano asmenine nuomone, pabrėžiu, asmenine nuomone, kiekvienas turi siekti bent kruopelytės savitumo. Dabar gi Tavo nuotraukose jo nebeliko.. Linkiu jį atrasti ir nustebinti mus kažkuo
Tavišku..