Auklėjimas be bausmių, pozityvus auklėjimas.

#409
QUOTE(Ilena @ 2015 03 14, 13:03)
Taip mes metai laiko gyvename viename name ir dalinames bendra erdve. taigi as metai laiko nesikisau i jo auklejima.

O po sito yvykio darzelyje, supratau kad yteks ysikisti. Nes kai sesei ir mociutei sakau, kad jus jo neauklejate, jos tokios tipo tyli, vienu zodziu viskas cia gerai, as nusisneku tipo ir mociute visad sese pusej, ir beje jis daug buna su mociute, o mociute niekad nieko  jam nedraudzia, nes nori buti jam gera..

Ir beje sese sako kad as nesikisciau, cia sos reikalas,


Nėra atskiro kambario?
o neišeitų susitarti su mama ir sese, kad abiems vaikams turi būti vienodos taisyklės? vaikai gi vienmečiai, teks vienodai prisitaikyti visuomenėje.

primink pasaką apie pamotę ir našlaitę ....

Aišku jos. TIk primink, kad į mokyklą eiti vistiek teks ir neauklėtas vaikas lygiai taip pat elgsis klasėje, vadinasi nuolat gaus į nosį.... Ir jos reikalas tol, kol tai neliečia TAVO vaiko..

Kriiste - esi lobis. Pas mus panašiai. darželyje draudžiau duoti grąžos, nes jėgos buvo nelygios, gi dabar - nesigina, traukiasi ir tiek.
Atsakyti
#410
QUOTE(Karusia @ 2015 03 14, 16:52)
Nėra atskiro kambario?
o neišeitų susitarti su mama ir  sese, kad abiems vaikams turi būti vienodos taisyklės? vaikai gi vienmečiai, teks vienodai prisitaikyti visuomenėje.

primink pasaką apie pamotę ir našlaitę  ....

Aišku jos. TIk primink, kad į mokyklą eiti vistiek teks ir neauklėtas vaikas lygiai taip pat elgsis klasėje, vadinasi nuolat gaus į nosį.... Ir jos reikalas tol, kol tai neliečia TAVO vaiko..

Kriiste - esi lobis. Pas mus panašiai. darželyje draudžiau duoti grąžos, nes jėgos buvo nelygios, gi dabar - nesigina, traukiasi ir tiek.


taip mes turime atskirus miegamuosius, bet jie daug buna ir kartu. tai neisvengiama.
o ir patys nori buti kartu. na taip as ginsiu kas liecia mano vaika. taip kas buvo jau prazuvo, o dabar kaip sakiau busiu atidesne, bet irgi ne visose situacijose zinau kaip elgtis, uztat ir lendu i forumus, ieskausi straipsniu siom temom. Gal kas zinote kokios literaturos?


Papildyta:
QUOTE(Kriiste @ 2015 03 14, 15:41)
jei jus dabar ja visada ginsit nuo pusbrolio, ar nebus taip, kad ji pati nesugebes apsiginti? Gal ginant ir ja mokinkit - jei ateme zaisla - tegu ji paklausia berniuko - tu irgi nori kartu zaisti? Palauk truputi - pazaisiu ir tau duosiu (jei negalima kartu zaisti). Arba jai sutrenke - tegu jam sako (pradzioj su jusu pagalba) - kad nedaryk taip, gi man skauda. Kad ir su tuo tortu - jis ima - ji rekia, mama gelbeja - aisku saugot vaika reikia, bet ir jai sakyt reikia, kad tu sakyk pusbroliui - cia gi mano tortas, tu jau suvalgei. Paprastai vaikai vaiku daugiau klauso, o ji ismoks isreiksti savo jausmus, nesijaus tokia bejege.


Labai patiko sitas pasakymas, kad ja reikia mokinti APSIGINTI PACIAI.. thumbup.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Ilena: 14 kovo 2015 - 22:43
#411
QUOTE(Ilena @ 2015 03 14, 22:39)
bet irgi ne visose situacijose zinau kaip elgtis, uztat ir lendu i forumus, ieskausi straipsniu siom temom. Gal kas zinote kokios literaturos?
Labai patiko pasakymas, kad ja reikia mokinti APSIGINTI  PACIAI. Bet turbut ne musimu atgal.


kad va literaturos kaip aukleti vaika - daugiau nei pakankamai, bet kaip elgtis, kai esi priverstas gyventi su neauklejamu vaiku - nzn... blush2.gif Nu gana sudetinga situacija...

Nea, ne musimu - bet daznai vaikams suaugusiuju pamokslai, paaiskinimai skamba nuobodziai, kyla noras priestarauti ir tokiu budu del demesio kovoti, bet va kai jie sako vienas kitam - kazkaip susitaria - nes jie nera is saves pikti ir nenori vienas kitam kenkti, skriausti (ypac tokio amziaus). As manau tokiu budu jie tik konkuruoja del jusu - suaugusiuju demesio. Tiesiog pamokius mergyte ka daryti - kai ja skriaudzia (paklausti - kodel tu man taip darai? man skauda... Taip elgtis negalima... Ko tu is manes nori? Kodel tu atemei ta zaisla? tu jo norejai? Palauk - pazaisiu ir tau duosiu.. - aisku ne viska vienu metu, atsirinkt pagal reikala biggrin.gif ) Tada vaikas ir nesant jums salia - nebliaus, kai kas skriaus - o bandys spresti problema... Kadangi pusbrolis nekalba kaip supratau - galit imituot ir jo atsakyma - kodel tu nori atimti? tu nori pazaisti? graziai paprasyk, sakyk prasau man duoti pazaisti blush2.gif
Atsakyti
#412
QUOTE(Ilena @ 2015 03 14, 20:41)
Gal kas zinote kokios literaturos?

Jei skaitote angliškai, puiki internetinė svetainė su daugybe patarimų AHA parenting. Lietuviškai yra knygų:
"Liaukitės vaikus auklėti, padėkite jiems augti" Nina Nekrasova, Zariana Nekrasova
"Be pavojų" Nina Nekrasova, Zariana Nekrasova
"Išmintinga meilė" Martha Heineman Pieper
"Gabaus vaiko drama" Alice Miller
"Kaip kalbėti su vaikais, kad jie klausytų ir kaip klausyti, kad vaikai kalbėtų" Elaine Mazlish, Adele Faber
"Viską išbandžiau" Anouk Dubois
"Laisvi vaikai, laisvi tėvai" Elaine Mazlish, Adele Faber
"Kaip tapti gerais tėvais" Th. Gordon
"Langas į vaiko pasaulį" V. Oaklander
"Penkios vaikų meilės kalbos" Gary Chapman
"Bendrauti su vaiku. Kaip?" Julija Gippenreiter
Atsakyti
#413
Sveiki. Turiu tokia situacija, gal jus padesite. As esu aukle. Seimoje kurioj dirbu vaikas beveik 5 metu isgyvena issiskyrimo baime su mama (nors kartais pagalvoju gal tik siaip manipuliacija). Esme kad vaikas nenori leist mamai iseit is namu, verkia, isikabines nepaleidzia. Mama stengiasi ikalbint vaika kad jis isleistu,ji nenori iseiti kol neikalbina,kaip dako graziuoju, bando papirkinet saldainiais,filmukais,pazadais kad kazka parves. ir tai gali testis apie pusvalandi, bet vaikas nenurimsta, pradeda isterikuot. Esme kad mamai netekus kantrybes ir tik isejus pro duris vaikas nurimsta, pralinksmeja, liudesio nelieka, sako " ai,nereik man tos mamos". As turiu kaskart visa ta stebet. Ka as kaip aukle galeciau padaryt,pakeist, gal kazka mamai patart?
Atsakyti
#414
QUOTE(waidoshele @ 2015 03 16, 11:34)
Sveiki. Turiu tokia situacija, gal jus padesite. As esu aukle. Seimoje kurioj dirbu vaikas beveik 5 metu isgyvena issiskyrimo baime su mama (nors kartais pagalvoju gal tik siaip manipuliacija). Esme kad vaikas nenori leist mamai iseit is namu, verkia, isikabines nepaleidzia. Mama stengiasi ikalbint vaika kad jis isleistu,ji nenori iseiti kol neikalbina,kaip dako graziuoju, bando papirkinet saldainiais,filmukais,pazadais kad kazka parves.  ir tai gali testis apie pusvalandi, bet vaikas nenurimsta, pradeda isterikuot. Esme kad mamai netekus kantrybes ir tik isejus pro duris vaikas nurimsta, pralinksmeja, liudesio nelieka, sako " ai,nereik man tos mamos".  As turiu kaskart visa ta stebet. Ka as kaip aukle galeciau padaryt,pakeist, gal kazka mamai patart?

Mano pirma mintis - jokiu būdu mamai nebandyt papirkinėt vaiko. Jokiais būdais. Tai siunčia vaikui signalą, kad daiktai svarbesni už jo jausmus, bendravimą, o ir problemos nesprendžia. Vos grįžus namo - motina turėtų skirti bent dešimt minučių VIEN vaikui (lengvam "neįpareigojančiam" pokalbiui apie kad ir orą, paskui apie tai, kaip vaikui praėjo diena, apie jo jausmus). Jokiu būdu neneigti jausmų, išgyvenimų,- net ir penkiamečiai gali sunkiai išsiskirt su motina. Empatiškai juos priimti, tarkim "aš matau, kad tau labai sunku išsiskirti; nenori, kad išeičiau; tau liūdna, kad manęs nematysi visą dieną".. Nereikia vengti ašarų - taip vaikas išsikraus, tiesiog reikia tuo metu būti su juo ir palaikyti morališkai. Jei mamai laikas eiti, tai teks daryti jums. Vaiko frazė "nereik man tos mamos" skamba labai liūdnai, tai tėra gynybinis mechanizmas, naudojamas norint apsaugot savo širdelę. Jūs galite palengvinti širdgėlą šiltu empatišku bendravimu, priimdama vaiką tokį, koks jis yra, ir padėdama jam susiprasti savo jausmuose ir juos išgyventi. Gerai būtų, kad susikurtumėt kažkokį ritualą rytinio išsiskyrimo ir grįžimo. Ritualai padės vaikui greičiau susivokti ir susitaikyti su tuo, kas vyksta, įves aiškumo ir saugumo. Sėkmės.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo šakute: 16 kovo 2015 - 14:50
#415
dar tas papirkimas rodo vaikui, kad mama tarsi ir neturi teisės išeiti, todėl atsipirkinėja nuo jo daiktais...

penkiametei jau galima pasakyti - vaikeli, aš privalau išeiti į darbą, turiu uždirbti pinigų. (jei mama ten išeina - neparašėt, kur šiaip).

gerai būtų vaikui nupirkt laikrodį vaikišką su rodyklėm, kur mama galėtų parodyti, kada išeina ir kada sugrįš, plius pasakytų, po kokio jūsų ritualo (vakarienė, pietų miegas, dar kažkas) ji grįš.

ilgi atsisveikinimai vaiką kankina. trumpai reikia tai daryti, neklausyti įsikabinimų ir panašiai. vaikas pats įsijausmina, kai jam leidžiama nepaleist suaugusįjį įsikabinus, paskui ir nusiramint sunkiau.

jei išeiti reikia, vadinasi, reikia. o kartais tėvai tarsi duoda signalą, kad jei būsi įsikabinęs, tai gal aš pabūsiu, o gal man neit, o paskui vis tiek išrūksta, nes jiem reikia - nu toks vaiko tąsymas.

todėl tai daryt kuo trumpiau, atsistojai, pasakei - jau turiu eiti, grįšiu tada ir tada (ar valandom, ar ritualais), pasimatysime ir pažaisime kai grįšiu, bučinukas į skruostą be jokių kabinimųsi ten, kad vaikas neturėtų tam galimybės - ir atia.

mama jei nori gali paverkt ir paliūdėt duris uždarius, jei jai sunku atsiskirt. o ne su pačiu vaiku "ten šen" maltis...
Atsakyti
#416
QUOTE(Ilena @ 2015 03 13, 00:38)
Sveikos,
Darzelyje buvo tokia situacija. Vaikuciai piese, mano 4 metu dukra priejus kitai mergaitei Linai ant piesinio papeckiojo, ta aisku pradejo verkti. Tai aukletoja padare "teisybe" ir kaip ji sako pamokino manaja, dave Linai supeckioti maniskes piesinį. Tai maniske baisiausia įsizeidus, sake nekencia tos mergaites, aukletojos, ir nenori eiti i darzely. Gryzusi ir namo ji prisiminusi skaudziai verke. Ar teisingai aukletoja pasielge? Ka man aukletojai pasakyti?

Su nekantrumu lauksiu jusu nuomoniu... Nes siaip numaciusi eiti su aukletoja pasikalbeti rytoj.
Nes kazkaip is karto tai nesuregavau ka atsakyti, tai tik apsirengem ir lekem greiciau namo.



Stai koki atsakyma gavau is švietimo vadybos specialistės

Jūsų aprašytas auklėtojos elgesys nėra tinkamas ir prasilenkia su bet kuriomis rekomendacijomis, kaip skatinti vaikų tinkamą bendravimą. Kuriant tinkamo bendravimo situacijas galima, pavyzdžiui, žaisti įvairius telkiančius žaidimus. Bendra taisyklė – sudaryti situacijas, kad vaikai jaustųsi susiję, ugdyti darnumą. Kai vaikai jaučiasi artimi vienas kitam, jie mažiau netinkamai elgiasi vienas su kitu. Auklėtoja turi taip organizuoti veiklą grupėje taip, kad vaikai mokytųsi tinkamo elgesio, o ne pati skatinti netinkamą. Tuo tarpu taikydama bausmes, nemalonias vaikui ar žeminančias vaiką, ne tik prisideda prie jo atstūmimo, bet ir pati tyčiojasi bei demonstruoja smurtą. Ir tai yra geriausias pavyzdys kitiems vaikams tyčiotis ar elgtis netinkamai. Auklėtojos pasiūlymas atsikirsti tuo pačiu veiksmu (sugadinti piešinį) kelia abejonių dėl jos profesinių kompetencijų ir susivokimo, ką ir kaip daryti su vaikais.

Vaiko labui pabandykite dar kartą pasikalbėti su auklėtoja. Neleiskite, kad suaugusiųjų ambicijos pakenktų vaikui. Jei geranoriškumas nepadės, gali prireikti ir darželio administracijos įsikišimo. Visgi šioje situacijoje turi būti svarbiausia vaikas ir jo savijauta, tad sprendžiant problemą privalu į tai atsižvelgti.

Rekomenduoju paskaityti (taip pat ir auklėtojai):

Apie klaidingas ugdymo nuostatas
Be kaltinimų: apie būtinybę stabdyti prievartą pedagogikoje
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Ilena: 16 kovo 2015 - 19:38
#417
QUOTE(Ilena @ 2015 03 16, 20:34)
Stai koki atsakyma gavau is švietimo vadybos specialistės


Jūs nepykit, bet man kyla keista mintis. Jūs ypatingai stengiatės auklėtoją nubausti ir kažkaip visiems įrodyti, kad ji buvo neteisi. Taip pat, kad ir sūnėnas blogai elgiasi. Bet, nė žodžio apie savo pačios mergaitės elgesį, nors iš auklėtojos atsiliepimų, nepavyzdinis jis ax.gif ax.gif
Atsakyti
#418
QUOTE(Limcamca @ 2015 03 16, 17:43)
Jūs nepykit, bet man kyla keista mintis. Jūs ypatingai stengiatės auklėtoją nubausti ir kažkaip visiems įrodyti, kad ji buvo neteisi. Taip pat, kad ir sūnėnas blogai elgiasi. Bet, nė žodžio apie savo pačios mergaitės elgesį, nors iš auklėtojos atsiliepimų, nepavyzdinis jis  ax.gif  ax.gif

Tai kad atsakomybė yra suaugusių, auklėtojos, tėvų (labiausiai), tad gerai yra žinoti, kur daromos klaidos ir jas taisyti.
Atsakyti
#419
Būtent. Tėvų. Todėl, aš mamos vietoje ir koncentruočiau į savo darbą, o ne į auklėtojos.
Atsakyti
#420
QUOTE(Limcamca @ 2015 03 16, 21:10)
Būtent. Tėvų. Todėl, aš mamos vietoje ir koncentruočiau į savo darbą, o ne į auklėtojos.



ta ir darau dabar.. ziuriu kur dariau klaidas, ir bandau jas taisyti.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Ilena: 16 kovo 2015 - 21:39