QUOTE(alfija @ 2012 09 17, 21:35)
devinti metai. auginanti šeima, be jokios abejonės. Kitas vaikas- tai suvestinis brolis. Šiaip ar taip nuostolius teks padengti, o tai reiškia jog automatiškai sumažinti išlaidas pramogoms ir kitiems maloniems dalykams. Vat tokiu išsiauklėjau- niekaip nepasakysi. Jis 10 mėnesių tik pas mane gyvena.
Tai va, kaip padaryti taip, jog finansiškai, o kartu ir emociškai nenukentėtų ir kitas vaikas.
Ta prasme kitas vaikas, tai to globotinio brolis? Na aš manau, pašokinėjusiam reiktų visiškai apriboti pramogas kuriam laikui, bet labai svarbu argumentacija. Jei pasakysi "nu va, šmiki, prisidirbai, dabar nieko negausi", tai vaikas greičiausiai pyks ant nubaudusio ir nesupras savo kaltės. Reikėtų sakyti maždaug "man labai gaila, bet dabar reikės mokėti už sugadintą mašiną, todėl negalėsiu tau pirkti, leisti to ar ano, kol neišsimokėsiu". O kitam vaikui visų pramogų apriboti gal nereikėtų, galbūt dalinai iš solidarumo ir kad jei kada ateity kiltų noras taip daryti, prieš darant pamąstytų. Argumentuočiau tiesiai šviesiai "reikia mokėti už sugadintą mašiną, todėl dabar turėsim apriboti pramogas". Nors dabar rašau ir mąstau, kad gal visgi nereiktų diskriminacijos, nes gali kilti konkurencija tarp šeimos narių, o juos juk turėtų vienyti bendrystės jausmas. Gal visgi teisingiausia visiems apriboti pramogas argumentuojant tuo, kad taip greičiau bus išsimokėta už sugadintą mašiną. Prasikaltęs nesijaus atstumtas ir matydamas, kad visi dėl to kenčia, ir kitą kartą nenorės užtraukti visiems tokios bėdos. O jei kitiems vaikams kils klausimų, kodėl ne jie padarė, bet jie turi dėl to kentėti, manau, atsakymas turėtų būti paprastas - todėl, kad mes esam šeima.
Va tokie mano brainstormai būtų