Auklėjimas be bausmių, pozityvus auklėjimas.

O gal čia ir yra raktas Vaikai sudėtingas dalykas yra, kaip ir gyvenimas. Gal iš tiesų, kai yra galimybė, ir nereikia niekur skubėti, atsikratyti visų įtampų, ir viską, ką jūs čia taip gražiai aprašėte, daryti su džiaugsmu ir didele meile ir vaikui, ir sau, ir viskam Nežinau, ar mano tokios filosofijos nors kiek paguos, bet kartais, kai kažkas labai erzina, visai verta pamąstyti, ar tikrai tai erzina, ar visgi galima iš to išpešti daug gero

Na nevisada iseina be itampos, nes matau kiekviena kart atejus kada bus ta isterika o kada mes tvarkingai iseisime... Ir nevisada pati gali but kiekviena diena geros nuotaikos ir pakanti. O del naudos jus teisi, apie sita reikes pamastyti :-)

Dar nereikia pamiršti, kad tėvai ir neturi būti ar stengtis būti tobuli, nes ir vaikas neprivalo būti tobulas Kažkaip viskas paprasčiau pasidaro, kai supranti, kad tu turi teisę klįsti, turi teisę būti pavargus ar blogos nuotaikos. Lygiai tokią pačią teisę turi ir vaikas. Todėl, bent jau aš manau, visų svarbiausias dalykas žmonių santykiuose yra pagarba ir supratimas. O vaikai su mumis elgiasi taip pat, kaip mes elgiamės su jumis. Čia jau ne konkrečiai jums taikau, tiesiog šiaip mąstau ir man pačiai dar apie tai daug reikia pamąsyti

Manau ji dar nemoka taip elgtis kaip as su ja elgiuos :-) per maza dar valdytis, gal tiesiog mano norai per dideli , kazi ar tokie mazi vaikai taip greitai gali suprast. Manau liks palaukti dar pora metu kol viskas susistoves

Tikrai taip

imdigo, o jūs iš darbo ateinat į darželį?
nes jei netyčia ne iš ten - ir sakot, negalit valandą laukti, kol viskas įvyks, gal ateitumėt taip, kad galėtumėt palaukt tą valandą
na, tiesiog ateinate, pamatote vaiką, sakote - kad jau atėjote jos pasiimti, tegu susitvarko žaislus ir kai viską sutvarkys - ateina pas jus , jūs už durų palauksite. Gal tada neliktų KAM tą isteriją kelt? Nuo ko lakstyt? O kad jums ramiau būtų laukt, ar kokią knygą pasiimtumėt, ar galų gale kad ir mezginį

Kai rašot, kiek dėl jos darot, kyla mintis, kad GAL mažoji šiek tiek jumis manipuliuoja, na, juk mato, kad žvaigždes nuo dangaus norite nuimti, tai ko negavus DAR daugiau dėmesio, jei duoda?
Tai jei to dėmesio pačiam išėjimo momentui kiek sumažinus, gal tai būtų išeitis? Ir daryt kažką reikia būtent dabar, kol negimė leliukas, juk paskui bus dar isterijų iš pavydo, tai bent su šituo kažkiek apsitvarkyt... jei tik įmanoma.

Vėlgi dėl rengimosi, gal irgi per daug pasirinkimų, sakote, duodate du variantus, jei netinka, leidžiate dar rinktis, tokio amžiaus vaikui tai gali būti ir per sunku - suvokti, kada jau sustoti, juk jis tai turi visą pasaulio laiką, skirtingai nei jūs.

Jei įvestumėte taisyklę - kad jei yra du variantai, tai renkasi tik iš jų, o jei ne, iš vakaro kažką išsirenka ji pati ir ryte keisti nebegali? Ir į visus šūksmus ramiai atsakote - tu pati tai išsirinkai, tu pati tai išsirinkai, suprantu, kad tau liūdna, bet tu pati tai išsirinkai, rytoj ką kita išsirinksi, o šiam apsirengimui tu pati išsirinkai.

Sakykim, aš nesu už visišką laisvę vaikui ar už visišką tironiją prieš vaiką, norėčiau vidurio. Kur tėvai nustato gana plačias ribas, bet vis dėlto ribas, kurios nekinta vėjui papūtus - ir vaikas tada jaučiasi saugiau, žino, kiek gali "reikštis", o kur jau bus "stop", nes kad ir kiek besireikštum, niekas nepasikeis.

Tai šiuo atveju, jūs laukiatės, jums sunku nešti, vadinasi, kad ir kas būtų, jūs vaiko nebenešate... Tarkim perspėjat, kad nuo pirmadienio nebegalėsite nešiotis. Ir nukirsta. Nes iš tiesų nebelabai galite, tai ne melas. Rūbelius, kuriuos į darželį nešate (ne visai supratau, kam, bet tarkim), sutariate vaikui išeinant į darželį ir nieko nebekeičiate, todėl netempiat jų cielo maišo pasirinkimams. Atėjusi į darželį, perspėjat, kad susitvarkytų daiktus ir jūs laukiate vaiko ar tai rūbinėje, ar tai prie grupės durų (pas mus mat rūbinė iškart už durų, pas jus gal kitaip) , kai susitvarkys. Ir nosies nebekišat...

Na, gali būt visokių variantų, bet šiuo atveju - ar jūsų mažei nustatytos kokios nors aiškios nekintančios ribos, ar jūs tiesiog pildote jos norus, jei turite kantrybės, be galo be krašto, o jei neturite, naudojate, kaip sakote, apgaulę ar prievartą?

Aš manau, kad šiuo atveju mergytė nori, kad mama matytų, kaip ji tvarkosi

Gal. Bet esant isterijoms, nekenkia išbandyti ir kitus būdus Nes isterija pagal raidą privalo būti, tas tiesa. Tačiau jų turi mažėti laikui bėgant, tas irgi tiesa, o mažėja - tėvams priimant jas mažinančius sprendimus.

Klausimas vėlgi, kada ta isterija prasideda, jei po tvarkymosi, tai pažiūri, kaip tvarkosi, tada sako, kai būsi pasiruošusi, ateik, aš tavęs palauksiu už durų - tiesiog išmest galimybę visiems lakstymams, draskymuisi ir visiems kitiems dalykams...

Ir nori išsakyti visas per dieną sukauptas naujienas ir emocijas. Bet pati su tokiu užplūstančiu kiekiu nesusitvarko. Aš naudodavau pora tokių švelnių 'gelbėjimosi ratų' nuo to momentinio perpildymo. Įspūdžių pasakojimas paeiliui. Vaikas kažkiek išsilieja po susitikimo. Tinkamu momentu. Įterpi 'Labai įdomiai žaidėt. O aš...' Net tai, kai savo porą sakinių pabaigi 'o aš labai labai norėjau tave apkabinti ir pamyluoti. Ar galiu dabar?' vaika laikinai ištraukia iš tos beįsisukančios dienos įspūdžių karuselės. Ir stripulio paminėtą 'time out' naudodavau. Tik ne kaip nustatytą taisyklę, o kai neišeidavo kitaip. Sakydavau - ' Aš sušilau, palauksiu už durų, kol pabaigsi rengtis'. Kadangi pas juos einant į lauką tai buvo kaip ir taisyklė, tai nesukeldavo jokių protestų vaikui. Ir gaudavo laiko aprimimui.

pagyvenus, labai gražiai aprašei
aš taip giliai įžvelgt nesugebu, labiau tiesiog naudoju priemonių arsenalą ir tiek... matau, kad mano vaikas labai laimingas auga, ir kažkaip to užtenka kol kas, kad manyčiau, kad elgiuos taip, kaip reikėtų.

Vistik čia ne rengimesi problema, o santykio su mama ir darželiu
Turėjom analogišką problemą, tik jau vyresnis vaikas ir su prieraišumo problema - vaikas taip išreikšdavo pyktį - 'jei tu mane galėjai palikti visą dieną, tai dabar palauk".
auklėtojų komentarų į akis (geresnis variantas) ir už akių, bet girdint vaikui - bloogiausias variantas. kol išsikalbėjom su direktore...

taip. Ir kuo vėliau ateina pasiimti tėvai, tuo ilgiau vyksta bėgiojimai.

Mano trimetė irgi nelabai linkusi rengtis. Galvoju, kad iš dalies dėl to, kad norisi pačiai, savarankiškai, bet tas yra sunku, ypač žiemą. O pagalbos prašyti ne lygis. Vasarą puikiai lipdavo pati iš lovos, rinkdavosi suknelę, timpas ir pirmyn. Dabar etapas toks ar kas, bet dažniausiai aprengiu ja nejučiomis išlipusią iš lovos, kai tupinėja prie kūdikėlio ar ką kitą veikia.
plius tokiam amžiui matyt reikia išsiruošti, prisiruošti išeiti kur nors. Sunkiai ir iš namų į lauką iškrapštom ir pan.