

astabil, 07 Bir 2014 - 13:04, parašė:
astabil, 07 Bir 2014 - 13:04, parašė: ![]()
Jus visada rasot MES ta MES ana taip ir taip darom,ir jei kazkas paraso,kad daro kitaip,jums atrodo,kad taip kaip JUS nesugeba,nes JUS viska darot puikiai..turit patarima bet kokiu vaiku auklejimo klausimu,nu tiesiog supermamyte..
As cia nepiktai,tiesiog mane erzina tokios nuolat ir visur besicackinancios su vaikais mamos,kalbancios tik mano vaikas ta,mano vaikas ana,jus man atrodot tokia.
As cia nepiktai,tiesiog mane erzina tokios nuolat ir visur besicackinancios su vaikais mamos,kalbancios tik mano vaikas ta,mano vaikas ana,jus man atrodot tokia.
bet, kad mano poziuriu ji ir daro viska, ka cia parase PUIKIAI ir patarimai jos geri. Kas jum nepatinka? Kad pasidalijo sau vaiku auklejimo patirtim? Bent jos vaikai isaukleti ir netrugdo kitiems, tai tik sektinas pavyzdys.
astabil, 07 Bir 2014 - 14:04, parašė:
astabil, 07 Bir 2014 - 14:04, parašė: ![]()
Jus visada rasot MES ta MES ana taip ir taip darom,ir[...]turit patarima bet kokiu vaiku auklejimo klausimu,nu tiesiog supermamyte..
[...] mane erzina tokios nuolat ir visur besicackinancios su vaikais mamos,kalbancios tik mano vaikas ta,mano vaikas ana,jus man atrodot tokia.
[...] mane erzina tokios nuolat ir visur besicackinancios su vaikais mamos,kalbancios tik mano vaikas ta,mano vaikas ana,jus man atrodot tokia.
Koks tikslas eiti į pozityvaus auklėjimo temą, kurioje labai didelė tikimybė vien pagal pavadinimą rasti diskusiją mamų, kurios kalbės apie vaikus, kaip jos su jais "cackinasi", ką jos su jais daro, kaip jų vaikai į tai reaguoja, kaip kažkas teigiamai veikia, ir paskui piktintis, kad skaityti tenka apie tai, kaip mama vaikus auklėja

Galit nueit į automobilių ar nuolaidų parduotuvėse temas ir išvengsit Jus erzinančių pasisakymų. Kol SM nėra nustatytas maksimalus vienam nariui leidžiamas žinučių skaičius vienoje temoje, tol tokio pobūdžio nepasitenkinimai yra absurdiški. IMHO.
Aimeja, 05 Bir 2014 - 13:23, parašė:
Aimeja, 05 Bir 2014 - 13:23, parašė: ![]()
Bet tikslas koks? Va to pirkinėjimo? Gal tiksliau to sureikšminimo, kad va tau, būtinai vienas ir iki tokios sumos.
![]()
Na o jei nuo rytojaus nepirktum, panaikintum taisyklę, kaip manai kas būtų???? Ar kartais ne sukarpytas visas butas iš pykčio? Aš čia taip pamastau.
Aš manau, kad vaikas turi daug galimybių kai gali rinktis kitur , o ne kasdienima apsipirkinėjime, kai yra pramogos, kai tas pasirinkimas įdomus. Pav. eini į kavinukę, vaikui ir pasiūlai, ko sulčių, kokteilį, aha, kokteilį pasirinko, sakai kokį, yra braškinis, bananinis ir t.t., vaikas renkasi, , eini į kokias šventes, nori šokinėti ar su karusele, pasirennka ir t.t.

Na o jei nuo rytojaus nepirktum, panaikintum taisyklę, kaip manai kas būtų???? Ar kartais ne sukarpytas visas butas iš pykčio? Aš čia taip pamastau.

Aš manau, kad vaikas turi daug galimybių kai gali rinktis kitur , o ne kasdienima apsipirkinėjime, kai yra pramogos, kai tas pasirinkimas įdomus. Pav. eini į kavinukę, vaikui ir pasiūlai, ko sulčių, kokteilį, aha, kokteilį pasirinko, sakai kokį, yra braškinis, bananinis ir t.t., vaikas renkasi, , eini į kokias šventes, nori šokinėti ar su karusele, pasirennka ir t.t.
madrugada, 05 Bir 2014 - 13:47, parašė:
madrugada, 05 Bir 2014 - 13:47, parašė: ![]()
prasmė to pirkimo sau man yra vaiko įtraukimas į patį procesą, na, aišku, kartais užtenka ir saliamiu įtraukti, ar makaronų formos išrinkimu. Jei reikia pirkti tik duonos ir nieko daugiau, tai ir išaiškinu, kad užbėgam trumpam, tik duonos, nieko kito - tokios griežtos nepajudinamos taisyklės nėra, bet gal kitiems vaikams jos reikia.
Pas mane jau paaugliai. Kai buvo maži irgi "metodiškai" sprendžiau panašias problemas - kaip išvengti konfliktų parduotuvoje, mokinti išsirinkti teisingai prekę, tvarkytis su pinigais.
O dabar jau turiu atsakymus. Ir tie atsakymai buvo aiškūs jau seniai. Nei aš, nei vyras nemokame, ir greičiausiai dėl tos priežasties nemėgstame apsipirkinėti - vaikščioti parduotuvėje, rinktis iš siūlomų variantų, klausti ir derėtis. Todėl parduotuvė man ir vyrui asocijuojasi su privalomu reikalu, bet koks užtrukimas joje - laiko švaistymas.
Vaikai vienas prie vieno perėmėm tėvų įpročius. Sūnaus į parduotuvę nenuvysi, kai reikia susipirkti rūbus - tragedija. Nešioja, kol ant užpakalio suplyšta, kaip aš sakau

Dukra slankiodavo po parduotuves, pirkaliodama visokius niekniekius - tokia paaugliško protesto forma. Bet slankioja ten dažnai ne viena - su apsipirkti einančia drauge, vyresnėmis giminaitėmis. Ir iš to jau atsiranda gebėjimai, kurių aš neturiu. Todėl kai einame kartu stebiu ir stebiuosi, kiek ji susirinkusi iš aplinkinių šioje srityje.
Ir dabartiniu protu sakyčiau, kad neverta dėl to gadinti nei sau gyvenimo, nei vaikui vaikystės. Mokintis pirkti niekada nevėlu. Dabar mokinamės kartu - ir aš, ir vaikai. Vaikams paaugus laiko padaugėjo ir aš pradedu atrasti malonumą tame procese, o ne pareigą "mokinti vaikus teisingai". Nes išmokinti vaikus gali tik to, ką moki pats

O būtent dėl rengimosi.
Klausimai:
ar vaikui labai svarbus vizualinis rūbo vaizdas - ta prasme, kad pvz. mėgsta rūžavus daiktus, ar su žvėreliais, ar dar ką panašaus. jei taip, eiti kartu pirkti mėgiamo rūbo ir paskui siūlyti jį į komplektą ar išvis sukomplektuot rūbus grynai pagal vaiko norus. ne pagal savo stiliaus pojūtį.
ar vaikas būna kad nenori rengtis, nes jam sakykim spaudžia, trina, jei to neišsako, matot, kad tampo apykaklę aprengtas ar pan? tokiu atveju gali būti padidintas sensorinis jautrumas, ir reikia rengti kuo laisvesniais rūbais, be jokių etikečių ir pan.
ar visada vaikui duodama išsirinkti, ką rengsis? pvz. kiekvieną kartą turi būti bent du komplektai visko, iš kurio vaikas susikompiliuotų savo aprangą, nuo kelnaičių iki megztuko. priklausomai nuo savarankiškumo, galimai vaikas išvis pats susirankiotų viską nuo iki, pateikus, kaip dabar rinkis kelnaites, dabar pėdkelnes, marškinėlius, sijonuką - ir iki galo.
tokio amžiaus vaikas labai nori PATS. ir tą norą gerbiant, viskas pamažėle pamažėle turėtų išsispręst...
imdigo, 14 Lap 2014 - 12:16, parašė:
imdigo, 14 Lap 2014 - 12:16, parašė: ![]()
Labas, visoms, padekite ir man :-) matau kad tema apmirus bet gal atsiras tu mamu kurios patars. Turiu 2,5 mergyte, kaip ir viskas gerai, tik kad principai pas ja labai jau dideli ir jei kartais ko nenori tai turi labai gerai pasukt galva kaip ja itikinti ar perkalbeti... O jei neiseina buba asaru ir isteriju. Kaip sukts jei pvz vaikas nenori renktis? Saukia rekia, labai nemalonu per prievarta to daryti o kartais ne visada iseina graziai arba apgaut, ka patartumete? Kaip pozityviai isspresti situacija?
O del ko butent nenori renkitis?Gal pries einant,pvz. i darzeli?Mano sunu pries darza rytais,aprenkti buvo neimanoma.Priezastis-darzelis,o tiksliau aukletoja,o ne rubai.Pakeite aukletoja,dingo isterijos rytais.


Ciccio, 15 Lap 2014 - 02:05, parašė:
Ciccio, 15 Lap 2014 - 02:05, parašė: ![]()
Imdigo, puikiai suprantu tavo bėdą. Mano jaunėlė, kai buvo maždaug 3 metukų, turėjo tokią bėdą - nenorėdavo rengtis. Kai reikėdavo su ja kur nors išeiti, tai ruoštis teksavo pradėt prieš porą valandų - rėkimai, cypimai, ašaros lakstymai, slėpdavosi visur, kur tik įlįsdavo - lova, spinta, virtuvinė spintelė. Bet visi ožiai iškart dingdavo, kai išeidavo į lauką - atrodo, jog tų visų isterijų nė nebuvo. Vyresnėlė - jokių problemų, o jaunėlė (dabar jau vidurinioji) - šakės, nors imk ir parduok čigonams
Ko tik nedarėm su vyru ir skanėstais viliojom, ir bandėm žaidimą padaryt, ir drabužėlius carienė galėjo rinktis, kokius tik norėdavo - niekas negelbėdavo. Iš pradžių, kol mažuliukė buvo negelbėdavo, augant mažoji vistik rodydavo vis mažiau ir mažiau ožiukų, lengviau pavykdavo susitart. Paskutiniai ožiai išdundėjo tik apie 4 metus. Taip, kad nieko nepadarysi. Kantrybės, stiprybės, ir tik jau neverkit pati. Racionalaus paaiškinimo tam nėra, mažajam žmogui nepatinka rengtis ir viskas, o kol mažas jis visiškai nesupranta, kaip jaučiasi aplinkiniai, jis tik suvokia, kad jį verčia daryti tą, kas jam visiškai nepatinka. Kai reikėdavo paimti iš darželio - neturėdavau kantrybės, tai susukdavau į pledą ir sodindavau į vežimą ir nusiveždavau į automobilį, ačūdie, bent tam neprieštaraudavo
Gal ir jums toks variantas tiktų? Nes bent jau iš patirties sakau, kad nieko nepadarysit - su laiku praeis.


Aciu uz palaikyma




Justesea, 15 Lap 2014 - 12:38, parašė:
Justesea, 15 Lap 2014 - 12:38, parašė: ![]()
Tas vaiko lakstymas po darželį gali būti tiesiog tokia džiaugsmo, kad atėjo mama išraiška. Maži vaikai nemoka adekvačiai reikšti labai stiprių jausmų. Tas tvarkymasis ir t.t. galbūt yra tik noras pradžiuginti mamą. Aš noriu pasakyti, kad vaikas tikrai nenori tyčia erzinti ir nervinti, viskas, ką vaikas daro, jam atrodo teigiama ir reikalinga. Pagalvojau, gal tiesiog padėtų vaiko jausmų įvardijimas, pvz., matau, kaip tu labai džiaugiesi, jog aš atėjau ir mes tuoj važiuosim namo. Gal to ir užtektų, kad dukrytė pasakytų „taip“ ir eitų rengtis
Faktas, kad su visais vaikais susikalbėti įmanoma, tik tą raktelį rasti labai sunku... Kartais suveikia ir visai spontaniški, netikėti dalykai, kad ir tiesiog nusileidimas iki vaiko lygio ir koks netikėtas pakvailiojimas. O jei laukiam įstempę, kada jau čia reikės pradėti nervintis, tai vaikas būtinai ir suteiks mums tą progą
Linkiu labai jums rasti tą raktelį



Zinoma ji nori pradziuginti, ji rodo viska ka veike, kur kas yra, tvarkosi, labai smagu ziureti bet gi negali laukti valanda laiko kol ji atsidziaugs


