Auklėjimas be bausmių, pozityvus auklėjimas.

Nu vat aš ir sakau, nėra lygiavertiškumo. O ką aš sakiau? Tėvai ir vaikai YRA LYGIOS BŪTYBĖS NUO GIMIMO, tik vieni iš jų turi paprastai daugiau patirties už kitus ir geba numatyti į priekį.

Tai ir parduotuvėj su tuo numatymu tas pats. eini apsipirkti sau ir eini apipirkti vaiką, nes jis turi LYGIAS TEISES į apsipirkimą, taip kaip tau atrodo nesąmonė pvz. pirkti kokį jogurtuką, anam gal nesąmonė tavo alyvuogės. bet kaip turėdamas daugiau patirties už vaiką ir gebėdamas numatyti į priekį, suvoki, kad jei vaikas kasdien pirksis sau už tavo pinigus "my little pony" ar "angry birds" žaislus, tai 1. persisotins ir niekas nebedžiugins 2. jei nesi milijonierius, netrukus neturėsit pirkti už ką valgyt etc. dar galima prigalvoti pasekmių.
todėl tiesiog leidi vaikui kas kartą atėjus apsipirkti, kad nereikėtų burbėti "tėtė nupirks tėtė nupirks" - įsigyti mėgstamą daiktą (pas mus tai būdavo maisto produktas) - jogurtas; sūrelis; pieno pakelis; k šokoladukas (kurio kaina iki lito) - ir tos rūšies, kurios vaikas mėgsta, o ne tu išrinkai. ir ta taisyklė galioja visad. vienas daiktas asmeniškai vaikui. visiškos hierarchijos čia aišku nėra, nes pas mamytę pilnas krepšys, pas vaiką vienas daiktas, bet jie geri - jiems to užtenka
ir taip, būna švenčių, pvz. mano algos gavimo diena ar geras darbas pas logopedę, kai įsigyjam ir kokį žurnalą vaikišką. jos prašymu. nes dažnai būna ir mano sprendimu, jei ten geros užduotėlės. bet jau prašymams būna tos ypatingosios progos, nes jie brangūs yra, ir kas dieną tikrai nepirkinėjam.

Vaikas , kalbu apie mažus, niekaip negali turėti lygių teisių į apsipirkimą, nes jis nepajėgus dar suvokti to apsipirkimo reikšmės, kad tai bus gaminama, valgoma, kiek kainuoja, kaip greit sugenda, kokia vertė, kokia kokybė ir t.t. Vaikas gali padėti įdėti prekę į krepšelį, tai ir viska ską jis gali padaryti.

Tas visas krepšys yra skirtas šeimai,o ne mamai , tuo pačiu ir tam vaikui. Taisyklė apie vieną daiktą yra nesamonė todėl, kad apsipirkimas neturi būti pramoga, nemoku išsireikšti, tai yra kasdienis dalykas ir tiek. Nereikia sureikšminti. Ir kai vaikas tą supranta, nebūna jokių isterijų. Pagaliau juk ne visose šeimose auga vienas vaikas, yra ir du ir trys. Ir taip visada pirkti visiems po vieną daiktą? Arba pav. žinai, kad vaikas jau valgė kokį saldumyną, vėl pirkti, nes atėjom į PC ir gi turi galioti taisyklė?

tas įrodinėjimas, kas čia viršesnis, gali trukti ir labai ilgai ir neišaugamai. Ypač - 'sunkiems" vaikams. Tai, kad vaikas tą patalynę išmėto - čia nebūtinai kerštas, tai gali būti ir kitokios problemos - vidinis pyktis, emocijų perviršis....
Pas mus daiktai buvo karpomi. iš pradžių nesureagavau, kad pėdkelnės ne šiaip perplyšę, o įkirpta, bet vėliau išsiliejo į masinius drabužių, o taip pat ir baldų gadinimus. Vaikas pyko, išoriškai kaip ir nerodydamas pykčio, nerimo, o išliedavo tai naikindamas aplinką - sukarpė sofą, suraižė monitorių, suniokojo savo drabužius...

VIena, ką padarėme, kiek apmažinome dirgiklius, kita - sutarėme, kad pykčiui išlieti yra popierius... Tfu tfu, kad neprisikalbėčiau, bet kol kas, jau pusantro mėnesio ramu. Popieriaus dėžė kartais pasipildo skutais., o naujų nuostolių namie nepastebėjau kol kas...

Papildyta:


na taip, pas mus buvo ta pati problema -
'ką nupirkai MAN"?
"obuolių, kiaušinių, mėsos, ..."
"MAN, sakau".
Mano atsakymas "Jeigu pirkčiau tik sau, valgytume silkę ir salotas, o IR tau - varškė, obuoliai ir pan... "
Bet šiaip tai - taip, vienas pirkinys vaikui iki nurodytos sumos. Dabar dažniausiai tai ledai, žiemomis - sūreliai, sūrio lazdelės.

[quote=Karusia,2014 06 05, 21:19]
tas įrodinėjimas, kas čia viršesnis, gali trukti ir labai ilgai ir neišaugamai. Ypač - 'sunkiems" vaikams. Tai, kad vaikas tą patalynę išmėto - čia nebūtinai kerštas, tai gali būti ir kitokios problemos - vidinis pyktis, emocijų perviršis....
Pas mus daiktai buvo karpomi. iš pradžių nesureagavau, kad pėdkelnės ne šiaip perplyšę, o įkirpta, bet vėliau išsiliejo į masinius drabužių, o taip pat ir baldų gadinimus. Vaikas pyko, išoriškai kaip ir nerodydamas pykčio, nerimo, o išliedavo tai naikindamas aplinką - sukarpė sofą, suraižė monitorių, suniokojo savo drabužius...

VIena, ką padarėme, kiek apmažinome dirgiklius, kita - sutarėme, kad pykčiui išlieti yra popierius... Tfu tfu, kad neprisikalbėčiau, bet kol kas, jau pusantro mėnesio ramu. Popieriaus dėžė kartais pasipildo skutais., o naujų nuostolių namie nepastebėjau kol kas...

Va pagaliau sulaukiau konkrečių pasiūlymų .
O tai kai pirmą kartą parašiau, sulaukiau vietoj patarimų puolimo. Kai ištraukiami trys žodžiai iš konteksto ir varoma. Tai manau, kad tokios mamos susilauks tokių vaikų, kurie bus lyderiai ir pajus savo kailiu.
Aš kai buvau jauna ir neturėjau vaikų taip pat daug ką kritikavau. Daug ką sakiau kad nedarysiu. Už tai ir gavau tokį vaiką su kuriuo ne taip lengva, kaip knygutėse parašyta. Neveltui sakoma, nekritikuok, nes gyvenimas pastatys į lygiai tokią pačią padėtį, kad suprastum kaip tas žmogus jautėsi.

O dėl popieriaus mes tai jau išbandėm. Tik musiškiui duodavom plėšyti. Tam kartui padėjo, bet paskui jau nebenorėjo. Bandėm ir pyktį piešti (čia psichologės patarimas), bet irgi laikinai padėjo. Bandėm pagalvę mušti. Ištikrųjų pakankamai daug išbandėm. Įdomu ar jums Karusia ilgai padės tas popieriaus karpymas. Tikiuosi, kad padės Nes pati žinau kaip jaučiuosiu kai vaikas taip pasielgia. Supranti, kad taip jis elgiasi dėl kažkokių priežasčių, bet tuo pačiu ir negali jam leisti taip elgtis, nes dėmesio nekreipimas mums nepadėjo, paprasčiausiai kiekvieną kartą darydavo dar blogiau (mums irgi yra sukandžiojęs ir pufika, ir drabužius iškasdavo ir dar daug ko ko net nebeprisimenu )
Mane ir neramina, kad pas jį kai supyksta tas jo pyktis labai stiprus ir tas noras keršyti, nepriimti bausmių.
Kad tas karas gali tik stiprėti tai aš irgi suprantu užtai ir ieškau būdų kaip to išvengti. Nors realiai po truputi viskas retėja. Aišku va nuo rugsėjo pradės lankyti priešmokykline, tai keisis kolektyvas, tai irgi gali būti visko. Gerai jei ten pritaps (jei gerai jausis), nes betkoks stresas iškelia tuos bloguosius bruožus.

O į vaikučio vaidmenį įsijausti tikrai moku ir galiu. Pagal psichologinius testus aš ir esu tas žmogus, kuris pasaulį suvokia per jausmus. Ir visada kažką darydama pagalvoju kaip aš jausčiausi, jei man taip padarytu. O va mano vaikas yra tas, kuriam laisvė pagrindinis prioritetas ir kuris nekenčia taisyklių. Tai ir stengiamės neperkrauti savo gyvenimo taisyklėmis, bet kaikurios vistiek yra būtinos.

Aš manau, kad auginant vieną vaikutį, negalima teigti, kad tu jau viską žinai apie auklėjimą. Aš turiu du, ir visiškos priešingybės. Kaip su dičkiu sunku viskas, tai su mažuoju nėra kas veikti. Prisimenu net per televizorių viena psichologė pasakojo. Kad visada sakydavo žmoniems, kad nėra vaikų, su kuriais būtų neįmanoma susitarti. Ir kai pasigimdė savo pirmagimi suprato, kad tikrai yra toks vaikų tipas su kuriais labai sunku.

Tai va mamytės laukiu daugiau pasiūlymų kaip šiuo atveju elgtis (čia gal labiau toms, kurios išgyveno tokias situacijas), o ne kabinėjimosi prie žodžių.

Manau, kad ir kitos mamytės čia dažniau užsuktu jei nebūtų iškarto puolamos. Juk aš irgi užsukau sulaukti patarimo kaip reaguoti (pozityviai), nemušant vaiko į jo kiaulystes.

Bet tikslas koks? Va to pirkinėjimo? Gal tiksliau to sureikšminimo, kad va tau, būtinai vienas ir iki tokios sumos.
Na o jei nuo rytojaus nepirktum, panaikintum taisyklę, kaip manai kas būtų???? Ar kartais ne sukarpytas visas butas iš pykčio? Aš čia taip pamastau.

Aš manau, kad vaikas turi daug galimybių kai gali rinktis kitur , o ne kasdienima apsipirkinėjime, kai yra pramogos, kai tas pasirinkimas įdomus. Pav. eini į kavinukę, vaikui ir pasiūlai, ko sulčių, kokteilį, aha, kokteilį pasirinko, sakai kokį, yra braškinis, bananinis ir t.t., vaikas renkasi, , eini į kokias šventes, nori šokinėti ar su karusele, pasirennka ir t.t.

Na jo,vaikas uzsimane sokoladuko,ir issirinko butent tos rusies,kuris kainuoja iki lito? mano dvieju metu vaikas dar ne tiek gudrus,kad imtu kokios rusies nori,bet kuo pigiau.Maniskis megsta Kinder kiusinius,net nevalgo sokolado,bet issiima ta nieko verta zaisliuka,kuri paskui ismetu,kad nesimetytu smulkios detales,o tas malonumas kainuoja apie 3lt,vaikai kaip minejau du,taigi nueini duonos ir dar isleidi +6lt? tai tegu paburba ''tete nupirks,tete nupirks'',taip bent laukia,vertina,dziaugiasi tuo pirkiniu.Jeigu einam duonos,vadinasi duona ir pirksim,kuria valgysim visi.Jiems vis tiek dziaugsmas,kartu issirenkam,noriai panesa,paduoda pardavejai ir tt.
Kaip ipratinami,taip jie ir elgiasi.Jei visada leisit kazka issirinkti,nupirksit ka nori,o kita kart ne,jie tikrai supyks,nesupras jokiu paaiskinimu ir bus asaru.Taisykles yra svarbu,jas nustato tevai,ju turi laikytis visi:tiek mazieji,tiek patys teveliai.

man čia vaiko amžiaus klausimas... va būtent dvimečiui, gal dar šiek tiek vyresniam, užtenka šiaip apsipirkimo procese dalyvauti, sudėti prekes į krepšelį ir panašiai. Mano vyresnės, tai jau nori kažko "sau". Dažniausiai tai jogurtas arba sultys, saldumynai tik šeštadieniais.

prasmė to pirkimo sau man yra vaiko įtraukimas į patį procesą, na, aišku, kartais užtenka ir saliamiu įtraukti, ar makaronų formos išrinkimu. Jei reikia pirkti tik duonos ir nieko daugiau, tai ir išaiškinu, kad užbėgam trumpam, tik duonos, nieko kito - tokios griežtos nepajudinamos taisyklės nėra, bet gal kitiems vaikams jos reikia.

[quote=rasiukas3,2014 06 05, 12:19]
[quote=Karusia,2014 06 05, 21:19]
tas įrodinėjimas, kas čia viršesnis, gali trukti ir labai ilgai ir neišaugamai. Ypač - 'sunkiems" vaikams. Tai, kad vaikas tą patalynę išmėto - čia nebūtinai kerštas, tai gali būti ir kitokios problemos - vidinis pyktis, emocijų perviršis....
Pas mus daiktai buvo karpomi. iš pradžių nesureagavau, kad pėdkelnės ne šiaip perplyšę, o įkirpta, bet vėliau išsiliejo į masinius drabužių, o taip pat ir baldų gadinimus. Vaikas pyko, išoriškai kaip ir nerodydamas pykčio, nerimo, o išliedavo tai naikindamas aplinką - sukarpė sofą, suraižė monitorių, suniokojo savo drabužius...
Isivaizduoju kaip jums nelengva..Gal reiketu leisti i koki sporto bureli,kad issikrautu fiziskai,islietu ir ta susikaupusi pykti..?

Apie tai jau galvojau. Bet reikia rasti ne tik sporta, bet tokį kur mokintu, kad pirmam negalima pulti. Kad sportas tik savigynai, kad paskui nebūtų bėdų, kad mušė kitą vaiką, nes tas atėmė žaislą
Suaugusiems būna kursai kaip aikido, ligu, kur moko su meditacija. Tai ieškau kažko panašaus kad būtų ir vaikams.

Jis judrus vaikas,jam reiktu judesio,vargu ar meditacija sudomintu..Visur moko kada kur kaip igytas zinias pritaikyti.Manau toks vaikas susikoncentruotu ties rezultato siekimu,jis uzsispyres,turi nora būti lyderiu,gal isaugtu puikus sportininkas,pasiektu aukstu rezultatu.

1. Užuojauta.
2. O pas mus visas gyvenimas pramoga. Ir taip turi būti. Gyventi turi būti kiek įmanoma geriau, pramogas reikia susikurti pačiam lygioj vietoj, ne tik "vietose pramogauti", nes skausmo ir kančių tu ir taip gausi, nekurdamas. Todėl apsipirkimas taip pat visada yra pramoga. O ne kažkokia bjauri kasdienė ar kaskeliadienė rutina, kur visi surūgę apsipirkinėja ir ginčijasi.
3. Jei vaikas neprašo, gali nepirkt Gi ne visada ir prašo. Bet šiaip yra daiktų, kuriuos valgo tik mano vaikas, yra, kuriuos valgau tik aš, yra, kuriuos valgo tik tėtis, tai šeimai mes išvis neperkam, nes valgome skirtingai. Tai ir suakcentuot, kad ta prekė, kurią aš ir taip pirkčiau vaikui, yra atseit jo išsirinkta - nėra sunku.
O jei vaikų daug - taip, visiems po vieną. Sakykim, iki dvejų litų. Va ir mokai za odno, kas brangu, kas ne. Galima ir iki lito, jei perkat iš principo vaikams tokius dalykus kaip čiulpinukai ar pan. Vis tiek manau, jei jūs turit internetą, ir turit sakykim 3 vaikus, tai 6 litai vaikams per apsipirkimą jums įkandama. Čia hipotetiškai, aš jūsų nepažįstu ir nežinau, ką ir kiek turit. Tiesiog pats principas - būti vaikui lygiaverčiu, ar nebūti.
4. Saldumynas pas mus vienas per dieną, jei valgė - tegu renkasi ką kita pirkt, o jei įsigis saldumyną, valgys rytoj. Nebūtina gi praryt vos paėmus.


1. Tam esat jūs, kad nurodytumėt, kurie daiktai yra iki lito Jūs gi gudri.
bet
2. jei vis tiek džiaugsmas, tai ir problemos nėra. aš pirkaliot pradėjau gal vaikui kokiems trejiems su puse atėjus. ne jai prašant, o "užbėgdama už akių". paprasčiausiai manydama, kad vaikas turi teisę į pirkinius. Iki tol maždaug važinėjom sau vežimėly su prekėm ir tiek. Kadangi šiaip vežimėlio nuo metų neturėjom, tai kažkaip mažei visai tiko tokia pramoga - pasivažinėjimas - ir papildomų nereikėjo.
3. Kadangi pas mus labai akcentuojama "brangu" "pigu", "galim sau leisti", "negalim" - tai nėr problemos, jei kurią dieną atėjom būtent duonos, su ja ir išgaruot. Taisyklės nėra nelaužomas ir nejudinamas dalykas, jos sukurtos ne kad stabdytų gyvenimą ir kištų į nelaužomus rėmus, o tam, kad tiesiog padėtų tekėt maždaug į tą pusę kur reikia, bet upė ne melioracijos griovys ir neįbetonuota...
4. Taisyklės yra svarbu, jas nustato tėvai IR vaikai. Kol vaikai pakankamai maži, kad suformuluotų taisyklę kaip tokią ,tėvai pažindami savo vaikus nustato, kas tiktų ne tik tėvams, bet IR vaikams, vyresni patys įsijungia į taisyklių nustatymo darbus. Jų laikymasis, kaip sakiau - lankstus kai kur. Kai kur nelankstus. Vienaip nepritaikysi. Kur "perkam kažką iki lito ar neperkam", o "kur į gatvę bėgti negalima ar į gatvę bėgti negalima"



o jūs skaitėt, ką jums rašiau savigynos būrelių temoj?
kaip ir sakiau - vaikai NE.ME.DI.TUO.JA. ypač judrūs vaikai.
suraskit bėgimą, lengvąją atletiką, išmoks drausmės, išsitaškys fiziškai ir pult ir to tokio noro nebebus... o dėl "mušė kitą vaiką, nes tas ATĖMĖ žaislą" - tai kurioj čia vietoj tiksliai bėda? čia tie kiti vaikai atiminėjantys - ne jūsų? ir jūs veiksme dalyvaujat? tai gražiai atimkit iš to atėmusio savo vaiko žaislą ir grąžinkit jam... nereiks jūsiškiui muštis. o jei atiminėja ne jo žaislą, o savo paties, tai tiesiog išmokyt savąjį svetimų žaislų neimt. o jei jūs nepadedat ir iš jūsų vaiko atiminėja jo žaislus, tarp berniukų vožtelėjimas atsiimant savo daiktą nėr kažkokia tragedija. nors moterims taip ir atrodo.

va variantas, kitas vaikas žaidžia su savo žaislu, o jūsiškis muša ir atiminėja - čia jau problema. bet ar pas jus tokia?

1, Neužjauskit, žinokit nėra dėl ko. Džiaugiuosi savo auklėjimu, jau to ,,vaisius'' skinu. Jie puikūs.
2,3,4 kaip jūs viską sureikšminate. Matyt veikti neturit ko. Kad apsipirkimas tiek reikšmingas.
Visi tie pirkiniai iki lito yra grynas šlamštas vaiko organizmui, visiškai nereikalingi jam.
Gyvenimas gali būti gražus, laimingas, ramus, stabilus ir viskoks kitoks, bet pramoga to nepavadinčiau, pramoga turi kitą prasmę.