LT->LV->EE->LV-LT

Tikrai bus dar ir daugiau, bet dabar darbinė pertrauka - tvarkomės su rudeniniais rūpesčiais

Taigi, pagaliau vėl mintys apie praėjusias atostogas. Įkvepia turbūt tie raustantys lapai prisiminti tai kas buvo ne taip ir seniai. Sekantis kelionės etapas pagal žemėlapį iš E į F, praleidžiant Taliną, nes neplanuotai sustojome taške E ir mums tai patiko. Pažvelgus atgal į mūsų keliones, dabar dar syk galime sau pripažinti kad dažniau kaip turistinius objektus renkamės ne miestus, o gamtą. Išvažiuodami iš kempingo nieko nežinome apie susisiekimo tankumą su Hiuma sala. Bet gi atostogos, nesinori nieko planuoti, galime tik įsivaizduoti jog mūsų judėjimo vidutinis greitis 65-70km/val vidutiniškai.
Dvyniai miega dvynukiškai:

Taliną aplenkiame aplinkeliu. Keliaujant nuo Talino link salų 9 kelyje jaučiamas automobilių srauto padidėjimas. Automobilių srautas tikrai nemažas, už mūsų karavano pastoviai stovi eilutė. Tiesa karavanas platesnis, todėl, jei kelias tiesus, pirmų 4-5 automobilių nelabai ir matosi. Bet estai ramūs žmonės, kaip ir mes - atostogaujantys. Nemaža dalis keliaujančių yra su suomiškais numeriais. Keliams išsišakojus, kur 9 kelias veda į Hiumą, o 10 kelias į Kuresarę, viskas pasikeičia. Iš karto suprantame, kad Hiuma sala kitokia nei Saremo.
Sudegęs teatras? (labai žavus):

Dar truputėlis ir privažiuojame Rokuhula uostą ir kurio keliamasi į Hiumą ir Vormsi salas. Kadangi savo laiko neplanavome pagal jokius laiko rėmus, todėl į keltą pavėluojame 10 minučių, o iki sekančio pauzė - valanda ir penkiasdešimt minučių. Dar prieš bilietų kasas tenka pasimėtyti kur važiuoti, nes visi užrašai estiški. Vėliau iš lankstinukų supratome, kad puse takų skiriama tiems kurie iš anksto perka internetu ir kita pusė kur perka bilietus vietoje. Tie kurie perka bilietus internetu turi pirmenybę į keltą. Na kagi, turime beveik dvi valandas laiko nedideliame uoste. Pereiname uosto molu, pasikalbame su laivo kapitonais, kurie patys savo žvilgsniu parodo jog po ilgų kelionių išsiilgę bendravimo. Vėliau užsukame į kavinę, kurioje nebėra ledų. Ledų šaldytuvas absoliučiai tuščias. Tikrai šilta.. O vaikai taip jų norėjo. Na ką, ragaujame tai kas buvo užpirkta anksčiau ir tiktų lauktuvėms - kitaip - lauktuvių degustacija. Ir štai:

Automobilių tikrai daug, keltas pagal jūros mąstelį nedidelis, tačiau lyginant prieš mūsiškius, kurie kelia į Neringą, tai tikrai didesnis, tik sunku įvertinti kiek, nes mąstelį iškreipia jūra. Pirmumo teise naudojasi dvigubai ilgesnės automobilių eilės nei tie kurie be bilietų, pirktų internete. Guodžiamės tik tuo, jog prieš mus stovi vienas automobilis. Vis dega raudonas.. jei netelpame, vadinasi dar dvi valandos uoste, kur nėra ledų. Ir mus užsidega žalia spalva! Artėjame prie kelto, kur uždėtas aukščio riboženklis į apatinį kelto denį 2.30m, mes su savo karavanu 2.60. Apatinis kelto denis prieš nosį uždaromas ir mes patenkame į denį kur telpa ir gerokai aukštesni nei mes. Automobilius palieka visi besikeliantys ir mes kartu su jais. Laiką išnaudojame pažindinimuisi su tuo, ko pas mus nėra:




Kelionė iš žemyno į salą trunka 1:20, vėliau išsibėgėjame ir gan greitai pasiekiame kempingą, kurio info turėjome. Nors atstumas 250km, bet kad juos įveikti mes sugaišome ~7 val. Tiesa, atvažiavus į kempingą iš karto supratome - jis mums patinka. Galima sustoti netgi 30m nuo jūros. Tačiau mes pasirenkame saugesnį variantą, nes sustojus arti jūros vėjas labai stiprus.
Greito maisto vakarienė:


Ir rytojaus dienos pradžia:


Tačiau įdienojus lietus dingsta ir mes išnaudojame dviračius. Važiuojame pakele, kur skaičiuojame rugpjūčio mėnesio antroje pusėje nokstančias žemuoges. Tik skaičiuojame, nes prieš tai gerokai prisimėgavome mėlynėmis. Mėlynių dydis per suaugusio žmogaus nagą.
Pasiekiame šiauriausiai išsikišusią Hiuma salos dalį, su tragedijos paminklu. Čia buvo arčiausiai esanti pakrantė keltui Estonia. Paminklas žuvusiems beveik 90-čiai vaikų, kurie plaukė šiuo keltu:


Apie paminklą perskaičius vaikams, sužinojome apie savo vaikus, ko nežinojom iki šiol. Grįžus į kempingą vyriausia mūsų dukra pirmiausia įsijungia kompiuterį. Iki šiol buvau tikras, jog ji juo žaidė tik žaidimus internetiniuose puslapiuose. Ir www.google.lt įvedė "keltas Estonia" Tai buvo pirmas kartas, kai savo vaiko interneto pažinime pamačiau praktiškumą, norą žinoti. Negi to išmokė internetiniai žaidimai?

Grižtant prie tragedijos vietos, juros kranto puošmena:


Ir mūsų kempingo "išvirkščias" saulėlydis:

norim dar

Na kagi, vėjuotą ir pirmų snaigių dieną, kilo noras prisiminti tai kas šildo. Taigi, mūsų vasaros įspūdžiai tęsiami toliau. Po Hiumos salos seka Sarema. Besikeldami į Hiumą išstudijavome keltų grafiką tarp Hiumos ir Saremos. Reziume trys keltai birželio vidurys-rugpjūčio vidurys ir du likusią vasaros dalį. Mums buvo paskutinė diena, kai per dieną kursuoja trys keltai. Taigi, atsakingai išsirenkame vidurdienio keltą ir valanda prieš atvažiuojame į prieplauką. Keltas stovi, bet į jį nieko neleidžia. Atsistojame eilėje, kuri priklauso tiems, kurie bilietus pirko vietoje. Gausiai pildosi eilės tų, kurie keltą rezervavo iš anksto. O keltas lygiai toks pats, koks kelia iš Klaipėdos į Neringą. Už mūsų sustoja dar vieans automobilis, taigi esame nebe paskutiniai. Pradėjus leisti į keltą, jis gana greitai pildosi, na bet visa laimė telpame ir mes.


Nors iš vienos salos matoma kita, tačiau kelto maršrutas gana ilgas, siekia 17km, apie valanda kelio. Ir šiame kelte pajutome siūbavimą, o valgėm tik ledų.
Pagaliau stabilus krantas ir noras pasiekti kempingą, apie kurį buvome girdėję iš draugų. Kelelis vingiuoja pro vieną iš žinomiausių Saremos lankytinų vietų:


Šoferuks ir šturmanas:


Kertame salos sostinę Kuresarę ir ieškome savo kempingo. Beje, kuris iš pirmo žvilgsnio pasirodė gana nemielas, laukinis ir be žmonių, su daugybe tuščiu namelių ir tik vienu kemperiu.. Bet tai suprantama, sezonas čia baigėsi, nors dar ir rugpjūtis


Įsikuriame, ir kempingo tylą nusprendžiame pakeisti į salos sostinės bruzdėjimą. Aplankome pilį, kuriame vyksta nepriklausomybės dienos minėjimas.


deja viskas uždaryta, tik pilies aikštėje vyksta koncertas, nors to nuotraukose nesimato.




Ramuma ramuma.. net jei pilies aikštėje groja estišką roką, kuris visai melodingas pasirodė.

Pavakarieniaujame vienoje iš mažytės sostinės kavinių, įsikurusių centre. Terasoje vėsoka... tačiau kavinės viduje geras kampas vaikams ir skanus maistas. Grįžtame į kempingą, kuriame randame daugiau kemperistų. Prie mūsų prisijungia rusai, vokiečiai, o naktį ir gana triukšmingi latviai. Jie nedavė ramybės, bet mes ryte atsiėmėm savuoju choru.
Įspūdį paliko rusų kompanija su vaikais, atvyke pasimėgauti vėju. Apsistojo būtent čia, nes tikėjo orų prognozėm ir gaudė vėją. Labai smagu pakalbėti su jais, nes jei dar syk sužadino mano norą kitais metais atrasti laiko tokiai pramogai:


Sulaukę pirmojo savo mažiausio šeimos nario miego traukiame į kelią aplink salą. Saloje akcentuojamos trys žymiausios vietos, tai: Panga pank (labai patinkantis pavadinimas), malūnai, kuriuos jau pravažiavome ir meteoritų krateriai. Taigi, viskas čia pat, sala nedidelė
Panga pank - uolos, nuo kurių po kelių dienų nuo mūsų vizito, nukrito koks tai lietuvaitis..


Ir meteoritų žymės.. Įspūdinga, pamąsčius kas būtų, jei dabar taip..


Dar vienas miegelis savame namelyje ir noras į namus. Tai buvo galutinis mūsų kelionės tikslas.. Atostogų 13-ta diena jau žadino norą - namai mieliausi..
Papildyta:
Na kagi.. Atostogos baigėsi, labai malonus jausmas - noras namo, vadinasi atostogos buvo įspūdingos. Kelias namo gana ilgas. Mintyse tyliai galvoju, kad visai įmanoma pasiekti per vieną dieną namus, gi kiek čia tos Estijos, Latvijos ir Lietuvos.. Deja, realybė tokia, kad važiuojame su pulku savo vaikų, plius tempiame priekabą, su kuria 90km/h pasiekti ne taip ir lengva. Galų galiausiai dabar ketvirtadienis, o darbai tik pirmadienį. Et įsikuriame netoli Rygos, po 5-6 valandų kelio nuo paskutinio kempingo. Visi kelyje:


Ramus vakaras Latvijos pajūryje


Ir audringas rytas, kai atsisveikiname su vasaros atostogomis:


Taigi, tiek mūsų kelionės po mūsų kaimynines mažas šalis į kurias tikrai verta sugrįžti, savaitgaliui, savaitei ar dar ilgiau

Šaunios atostogos vaikai labai mieli

Praktinis klausimas: su kokia mašina važiavot, kaip sutalpinot visus vaikus ir kaip išlaikėte juos prisegtus mašinoj po 6 val. per dieną?

Automobilis musu 7-niu vietu. Tai kaip ir visos vietos uzpildytos. I labai panasu automobili per auto paroda tilpo visos zalgirio sokejos (berods 13). Va o su vaziavimu sudetingiau - sunkiausios buvo pirma (kaunas-venspilis) ir priespaskutine (sarema-beveik ryga) atkarpos. Jose uzgaisom po 6 val. Tai tenka ir pasibart ir pasijuokt. Tuo paciu ir vaikai randa koki uzsiemima. Veiksminga laikas nuo laiko keistis sedimom vietom. Visada taikom vaziuoti per miego valandas. Gaunasi apie pora valandu ramaus vaziavimo. Na ir bendrai skaiciuojam kiek nuvaziavom, kiek liko, bei visokie zodiniai zaidimai. Padeda ir telebimbam diskai su dainomis

Įdomu koks septynvietis automobilis ima tik 5 litrus benzino?

kelionė tikrai buvo šauni

Mūsiškis Dacia su 1.5 DCi varikliuku ir valgom dyzeliuką - lygiai 5 litrai vidutiniškai, o su priekaba, kaip ir minėjau 9 ltr gavosi

Zaviuosi tokiais istvermingais vaikuciais ir dar istvermingesniais teveliais
Pagarba Jusu sauniai seimynelei
Gera buvo matyti kai kurias pries metus aplankytas vietas