Knygos knygos knygos :)

Linamog, su gimtadieniu

Labas dienas, damos seniai bebuvau užsukusi, bet darbas ir diplominis užspaudė negyvai tik per naktines pamainas paskaitau. Neseniai perkaičiau Popiežę Joaną ir..... likau nusivylusi- įdomi, tačiau po tiekos pagyrų laukiau kažko ...o iki ,,puiku" dar nemažai pritrūko....

Dabar skaitau Jūros katedrą irgi neblogai, bet kažko trūksta, nors aš didelė tokių (istorinių tam tikra prasme) knygų mėgėja

joo, tada reiks pasidairyt jos,nes katryna man labai patiko.Tiek daug liaupsių šiai knygai,kad tik nenusivilt


o man abi labai patiko,nieko įmantraus,įdomu ir tiek

Perskaičiau Marininos Kai dievai juokiasi,kol įsivažiavau ,bet pabaiga mane nustebino,nes dažniausiai jos knygose nusikaltėlius atspėju,o čia net nenumaniau


Vakar pradėjau Hislop Sala,kol kas vaau dar nėra Dar parsinešiau Mergaitė iš Metropolio.Ar kas skaitėt?

Ai,dar prisiminiau,mačiau,kad per Balticum tv rodys Pakalbėkim apie Keviną.Atseit,apie berniuką maniaką,kurio auklėjime motina pridarė kažkokių klaidų.Pala,o tai tėvas?Jis ne prie ko?Kažkaip sunervino biški

man tas filmas nelabai kažkaip ir grynai viską tarsi verčia ant mamos ir ji atrodo kažkokia nenormalios psichikos, o ne vaikas

Linamog, sveikinu ir aš

Šiandien baigiau "Pirmas gurkšnis alaus ir kiti maži malonumai". Tokia populiari knyga, tiek pripažinimo, bet manęs visai nesudomino Autorius knygoje tiesiog aprašo įvarius mažus dalykėlius, kurie suteikia mums malonumo, nors apie tai nepagalvojam. Elementaru Vatsonai. Žodžiu nuobodu.

Dabar baiginėju D. Doncova "Melagės tetulės namai". Nesitikėjau, bet labai patinka Ir istorija, ir rašymo stilius, užsimaniau ir kitų jos knygų.

Mano paskutinė perskaityta- Edgar Allan Poe "Raudonosios mirties kaukė". Tikrai iš jos tikėjausi kažko daugiau. Paauglystėj buvau skaičiusi vieną jo rinkinuką, tai prisimenu, kad labai patiko, o kai kur ir labai baisu buvo. Šita knyga irgi rinkinys, novelių. Daug jų, bet man tik kelios tikrai patiko ir buvo įdomios. Dalis jų man pasirodė tiesiog sentimentalūs paistalai ir nieko daugiau. Dalis šiaip labai nuobodi. Na ir likusios taip per vidurį. Aišku, skaitant matėsi, kad autorius protingas ir labai apsiskaitęs, pasikaustęs daugelyje sričių (na o tokiem kaip aš labai padeda išnašos ir paaiškinimai). Tiesa, praėjus kokiai savaitei po baigimo, dabar knyga man atrodo geresnė nei kad ją skaitant, kažkaip pasimiršo, kokia migdanti ir nuobodi ji vietom buvo. Bet va, Nihilistei, pavyzdžiui, ji patiko, ir net labai (su trim labai, jei tiksliau). Būtų įdomu sužinoti, kuo.

Šiuo metu skaitau Hans Fallada "Girtuoklis"- apie "padoraus visuomenės piliečio" virtimą į ne tokį padorų. Nu nelengvas tas alkoholiko gyvenimas, nelengvas.

Elizabeth Haynes - Į tamsiausią kampą.
Senai jau buvau tokia sukrėsta knygos, žinoma, geraja prasme. Tikrai nepaprasta knyga. Iki šiol taip įtraukusi ir privertusi įsijausti buvo perskaityta labai senai. Net taip mylimi S. Beckett'o detektyvai neteko savo žavesio prieš Elizabeth Haynes romaną. Kas mane taip užbūrė? Gal paprastumas (rašymo stilius, tema) ir kartu knygos gilumas, išbaigtumas, puikus emocijų perteikimas. Didelis pliusas, kad buvo pateikta nemažai psichologinių detalių (psichologinės ligos, psichologiniai personažų paveikslai), o psichologija man yra įdomi sritis.
Taigi, nemažai psichologijos, daug realių, atpažįstamų detalių/temų, įtampos, nežinomybės. Paprastas rašymo stilius tikrai neprastas. Labai patiko įdomus pasakojimo pateikimo būdas: viename skyriuje pasakojama apie šiuo metu vykstančius veiksmus, o tuo pačiu kitas skirsnis jau nukelia į tuos laikus, kai visa istorija tik prasidėjo. Priskiriu ją prie savo mėgstamiausių knygų. Nors tai romanas, tačiau aš jį priskirčiau prie psichologinių trilerių. Esu be amo, nes apie tai, kas rašoma knygoje, tačiau su tam tikromis išimtimis, esu mačiusi/girdėjusi realybėje, mūsuose vykstant. Manau, kad neverta daug kalbėti apie šią knygą - tiesiog imkit ir skaitykit. Labai rekomenduoju Taip pat labai įdomu, ar čia mane vieną ši knyga užbūrė?

Karin Slaughter - Aklumas
Dar vienas iš daugelio perskaitytų detektyvų. Šiuo metu buvo apėmusi detektyvų manija Savo tematika knyga man priminė Tess Gerritsen detektyvus. Gal todėl, kad čia taip pat aprašoma skrodimai ir pan. žiaurūs dalykai. Viena iš herojų Sara yra pediatrė ir koronerė. Apie detektyvus daug negali rašyti. Taigi, mano nuomone, tai labai vykęs detektyvas. Toms, kurioms patinka Tess Gerritsen ir apskritai, kam nėra bjauru skaityti apie žiaurius dalykus - šis detektyvas turėtų patikti. Nors jis nėra tas, kurį pavadinčiau nepakartojamas. Tiesiog geras detektyvas.

Giedrė Bružienė - Ilja. Paliesti dievą
Perskaičiau jau gan senai, tačiau tik dabar atsiliepiu apie ją. Man patiko, bet tik tiek. Greičiausiai dėl man artimos temos, kuri buvo įpinta į istoriją. Tai - aromaterapija, o gal tiksliau žolelės, eterinių aliejų gamyba. Tos vietos, kur buvo aprašoma, kaip renkamos žolelės, kaip gaminamas eterinis aliejus buvo labai įdomios. Tačiau pati istorija - fantastinė paauglės klejonė. Pagrindinė herojė erzino savo jaunatvišku nesveiku maksimalizmu tarsi vietoje smegenų turėtų tuščią dėžutę. Istorija labiau tinkama paaugliams, nes aš nesuprantu tokių meilų-seilių. Ganėtinai banalu, nors kartu jausminga, jautru (labiau tai jaučiasi dėl rašymo stiliaus). Taigi rašymo stilius man labai patiko, skaitėsi labai lengvai - kaip aš sakau: akys slydo sakiniais.
Šiek tiek intrigos ir įdomumo įnešė fantastinė romano pusė apie kitokius žmones. Čia man į galvą atėjo dabar tokia populiari knygų ir filmų tema - vampyrai. Aišku šiame romane tai ne vampyrai, bet....kažkas artimo dėl ilgaamžiškumo.

Jean-Christophe Grange - Gandrų skrydis
Imdama skaityti šį detekytyvą tokiu pavadinimu maniau, kad bus nemažai dėmesio skiriama gandrams. Gandras nuo pat mažumės yra man pats gražiausias Lietuvos laukinis paukštis. Taip, gandrai šioje istorijoje atlieka labai svarbų darbą, tačiau daugiau buvo vystomos kitos temos. Kaip visada, nemažai žiaurumo, klastos, įtampos. Visumoje geras detektyvas su gan įdomia gandrų tema.
Tai tik antra šio autoriaus knyga po "Miserere", kurią perskaičiau. Dar laukia "Limbų priesaika". Taip pat žadu ir kitas likusias knygas perskaityti, nes rašytojo stilius patinka. Tačiau nei viena iš šių dviejų Grange knygų manęs dar neprivertė jos pavadinti nepakartojamu detektyvu. Gal esu viena iš išimčių, kuriai Grange detektyvai yra per daug ištempti. Kartais tai erzina.

Dabar pažiūrėjau - Limbų priesaika - 716 psl. Ups
Tačiau paskaičiusi atsiliepimą apie šį detektyvą, manau, kad tie 716 psl. neprailgs, nes ši tema mane laaabia domina. Galėsiu palyginti su taip pat nesenai skaityta Peter James - Prieblanda. Iki šiol maniau, kad "Prieblanda" tikrai neprastas detektyvas. Bent jau mane įtraukė. Labai jau priminė ne taip senai matytą filmą "Narkozė/Awake".

Didžiausius pagyrimo žodžius skiriu, jei neklystu, Doriforės išsamiai aprašytai knygai Sebastian Fitzek - Terapija. Tapo viena mano mėgstamiausių. Sužavėjo. Ir vėl ta nuostabioji psichologija.

Dabar skaitau Nicholas Evans - Šuolis į ugnį. Šioks toks atokvėpis nuo detektyvų, nes eilėje jau laukia "John Katzenbach - Pamišėlio istorija". Irgi neplona knyga. Plius dar "John Irving - Paskutinė naktis Tvisted Riveryje". Žodžiu, trys storos knygos, kurias tikiuosi greitai "suvalgyti".

zuvyte, ačiū už aprašymus, buvo įdomu skaityti. "Į tamsiausią kampą" ir aš noriu perskaityti, tik girdėjau, kad vertimas prastas. "Aklumas" jau nusipirkau, laukia savo eilės. Grange skaičiau dvi knygas ir abi patiko, tai skaitysiu visas likusias jo knygas, išskyrus "Akmenų sinodas". Fitzek "Terapija" žiūriu daug kam patiko, negaliu sakyti, kad man nepatiko, bet tikėjausi daugiau. Nors nusipirkau ir kitą jo knygą "Skeveldra". Turiu ir "Ilja, paliesti dievą", laukia irgi savo eilės, tikiuosi greitu metu perskaityti.

Už ką "akmenų sinodą" išskiri? Man tai jis susikaitė.

Kalbant apie Grange, tai Knygų iššūkyje turiu Miserere. Nors nesu užkietėjusi detektyvų mėgeja, visvien norisi pabandyti šias knygas perskaityti. Beje, ar gerą pasirinkau variantą pažinčiai su Grange?


O kalbant apie dabar skaitomą Meistrą ir Margaritą - mėgaujuosi. Iš tiesų klasikos vardo vertas romanas. Tikrai labai patinka.

Linamog, gražios šventės

Mano manymu neblogą.

Dorifore, ir visoms kitoms AČIŪ jums visoms už knygų aprašymus, nes juos beskaitydama ir atrandu perliukus

"Į tamsiausią kampą" berods keliose vietose tik sutrikau dėl vertimo, bet nepasirodė toks prastas kaip pvz. Kathryn Stockett - Pagalba. Gal tiesiog prasto vertimo nepastebėjau, nes taip buvau įsitraukusi į turinį, kad viena kita klaida praslydo pro akis.

Aš abejoju, ar skaityti "Grange - Akmenų sinodas". Paskaičius anotaciją, atrodo, kad turėtų patikti. Bet iš skaičiusių atsiliepimų supratau, kad tai nėra didelio dėmesio vertas detektyvas.

Fitzek "Terapija" labai patiko savo kitoniškumu, viena mėgstamiausių ji tapo vertinant kitas skaitytas knygas, bet...Po knygos palyginimo su filmu "Nuostabus protas", knyga pasirodė silpnesnė kaip panašios tematikos filmas Jei atvirai, man norėjosi labiau išplėtotos temos, detalių, trūko gilumo, ryškių įtaigių emocijų. Kadangi tai psichologinė knyga, tai kaip minimum turėtų būti 450 psl.
Aš taip pat žadu ateityje perskaityti ir "Skeveldrą".

"Limbų priesaikos" storio tai nėra ko bijoti, nes labai greit ir lengvai skaitosi (na nebent būtų visai neįdomu). Su perpus plonesnėm knygom esu ilgiau vargusi.
Lauksiu tavo nuomonės apie "Tvisted riverį".