Aciu uz sveikinimus. Kad jau pagyvinti tema, parasysiu atsiliepima apie
Jean-Christophe Grangé "Sielu miskas". Anotacija sudomino iki negalejimo, uzsidegiau zutbut gauti sia knyga. Aisku, bibliotekoj jos dar nebuvo, nes salyginai nauja, radau sena.lt ir nusipirkau. Kai sedau skaityti, veiksmas pradejo rutuliotis truputi kitaip, nei buvau susidarius pradiniame isivaizdavime, perskaicius anotacija. Nelabai patiko dazna klise detektyvuose - tyrejas, turintis asmeniniu problemu ir "skeletu spintoje". Uztai suzavejo klajones po ivairias salis, miestus, tiriant byla, sekant karstais pedsakais. I knygos pabaiga nustebino tyrejos naivumas, padarius taktine klaida, kuri, kaip ir paaiskejo toliau, pakiso jai koja. O pati knygos pabaiga - deja, deja. Atrodo, autorius, kaip studentas, beturejo paskutine nakti pabaigti istorija ir tai padare tep lep - skubota, neitikinanti, net nuvilianti pabaiga. Reziume - Grange, tu gali geriau.
Peter James "Prieblanda". Anotacija ir atsiliepimai rekte reke, kad jei neperskaitysiu sios knygos, bus didziausia klaida mano gyvenime.
Taigi isitaisiau ir emiau skaityti. Iskart eme erzinti primytivokas, infantilus pasakojimo budas, gal man buvo akivaizdus kontrastas su svieziai skaityto Grange stiliumi. Nors siuzeto linija ganetinai kabinanti, bet, deja, autorius bande sieti kelis legendom ir mistika gaubiamus reiskinius ir is ju samplaikos sukurpti kvapa gniauzianti detektyva, taciau praslydo pavirsiumi, ne vieno is reiskiniu giliau nepaanalizaves, todel rezultatas pavyko skystokas. Jam reikejo pavyzdi imti is Grange "Limbu priesaika", kurioje sielos atsiskyrimas nuo kuno ir grizimas atgal buvo isanalizuotas iki smulkmenu ir pateiktas nepaprastai tikroviskai, siurpiai ir itikinamai.
Ir dar viena bendravarde knyga -
Johan Theorin "Prieblanda". Va si knyga - aukstasis pilotazas. Tik pradejus skaityti, man iskarto atgijo atsiminimai apie Sali Salminen "Katryna", kuri man iki siol labai istrigusi i sirdi, ne tik i atminti. Tas pats neskubrus, nedaugzodziaujantis, konkretus svediskas pasakojimo budas, zmoniu jausmai, isgyvenimai pateikiami taip naturaliai, realiai, kad pati jauti verianti motinos skausma, netekus sunelio, senolio kalte, nenusaugojus anuko, paleidus ji is akiu... Ir po daugelio metu viskas sukyla su nauja jega. Zodziu, labai gyvenimiska, naturali, prikaustanti knyga su netiketa pabaiga.